Lietuvoje

2020.02.04 21:14

VSD vadovas aptakiai kalba apie Rozovos interpeliaciją, tačiau užsimena – kai kurios schemos tiktų apkaltos tekstui

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.02.04 21:14

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) pristatė kasmetį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriumi pulkininku Remigijumi Baltrėnu ir Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu.

– Nesikeičia Rusijos vertinimas, ji kelia didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet ar kiek nors pasikeitė kryptys ir metodai?

D. Jauniškis: Metodai išliko tie patys. Iš principo Rusijai dabar gana nelengva dirbti Lietuvoje: keičia metodus, veikia iš savo teritorijos ar iš trečiųjų šalių. Manau, kad šiuo metu fokusas yra, turbūt, daugiau į Vakarų Europą ir Ameriką, nes jie ten, matyt, mato tam tikrus galimybių langus, per kuriuos galėtų veikti tas visuomenes ir ten daugiau tų minkštų vietų mato. Tai koncentracija į tą pusę ir būtų.

– Tarpparlamentinė diplomatija minima šitame grėsmių vertinime, kaip Kremliaus įtakos didinimo ir išplėtimo įrankis. Ar galima kalbėti apie kažkokius konkrečius atvejus, kai tarpparlamentinis bendradarbiavimas jau gali būti traktuojamas kaip mėginimas pasinaudoti Lietuvos parlamento nariais?

D. Jauniškis: Konkrečių atvejų neturime, bet įvardijame rizikas, kad gali būti iš principo išnaudojama. Matėme ir ponios Irinos Rozovos atvejį, kai atskiri parlamentarai kviečiami į tam tikrus formatus. Rusijos tikslas – parodyti, kad Lietuva dalyvauja tame, kad yra ir kitokių nuomonių toje pačioje Lietuvoje, kuri yra gana priešiška Rusijai. Tai čia įžvelgiame tas grėsmes ir jas pasakome visuomenei.

Dienos tema. VSD vadovas: Rusijos tikslas – parodyti, kad jai gana priešiškoje Lietuvoje yra ir kitokių nuomonių

– Noriu pacituoti jūsų grėsmių vertinimo vieną vietą: „Tarpparlamentinės diplomatijos formatai taip pat neretai išnaudojami siekiant įgyti tiesioginės įtakos užsienio šalių politikams – apmokamos itin komfortiškos jų ir jų šeimos narių kelionės, per vizitus Rusijoje mezgami glaudūs neoficialūs ryšiai, siūloma informacinė, finansinė ir kitokia parama.“ Kai kurios iš šitų eilučių galėtų būti puikus tekstas I. Rozovos apkaltos tekstui. Ką manote?

D. Jauniškis: Taip.

– Pripažįstate?

D. Jauniškis: Nenoriu dabar patvirtinti, ką jūs teigiate, bet yra faktų, kurie išdėstyti. Tiesiog nerašytume, matyt, ataskaitoje, jeigu neturėtume tam tikrų duomenų.

– Dar teigiate, kad Rusija kviečia užsienio šalių parlamentarus į okupuotą Krymą. Turite duomenų, kad ir Lietuvos Seimo nariai yra gavę tokių kvietimų?

D. Jauniškis: Kvietimų, neabejoju, yra gavę, tik nėra vykę.

– Jūs perspėjote ar patys apsisprendė?

D. Jauniškis: Patys turi galvas ir mąsto. Be jokios abejonės, jeigu sužinome, tai iš karto duodame signalą, kad nereikėtų ten važiuot.

– Žinote, kokios frakcijos, partijos nariai?

D. Jauniškis: Nenorėčiau įvardyti.

– Rusija nuosekliai didina karinę galią, todėl šita karinė ir saugumo sfera iki šiol išlieka viena dosniausiai finansuojamų sričių ir ginkluotųjų pajėgų stiprinimo tempas nemažėja. Galima įvertinti, kaip nuo praėjusio grėsmių vertinimo per metus pasikeitė ginkluotės situacija Kaliningrado srityje?

R. Baltrėnas: Labai konkretus vienas pavyzdys: pernai Rusijos politinė ir karinė vadovybė nusprendė sukurti dar vieną karinį vienetą Kaliningrado srityje – tai yra motošaulių diviziją, tai grubiai nuo 5 iki 10 tūkst. žmonių. Tai pats didžiausias pokytis karinių pajėgumų augime Kaliningrado srityje. Prie viso šito ir toliau perkeliama karinė technika bei ginkluotė iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą. Kaip pavyzdys, tankų kiekis, planuojama, šiais metais turėtų išaugti iki 100 vienetų, kai prieš 2 metus buvo, jeigu neklystu, apie 35. Tai realiai turime 2–3 kartus augimą. Jau nekalbu apie pačios naujausios karinės technikos perkėlimą, pakeitimą senos – radioelektroninės kovos priemonės, oro pajėgų lėktuvai-naikintuvai keičiami. Tiesiog viskas, kas naujausia, po truputį atsiduria Kaliningrado srityje.

– Dar viena citata: „Rusijos gebėjimas greitai sutelkti pajėgas ir ypač greitas bei centralizuotas sprendimų priėmimo procesas leistų įgyti (bent pradiniame konflikto etape) akivaizdžią persvarą prieš kaimynines valstybes.“ Ar čia tiesiogiai kalbama ir apie Lietuvą?

R. Baltrėnas: Taip. Pernai viešajame grėsmių vertinime jau kalbėjome ir buvo pagrindinė žinia netgi įvardijant ir valandas – šiuo atveju 24–48 valandos, kada Rusija gebėtų sugeneruoti reikalingus pajėgumus vietiniam konfliktui. Šiuo atveju kalbame lygiai taip pat – tai gali būti sugeneruota Kaliningrado srityje, lygiai taip pat žemyninėje dalyje, desantuojama oru arba jūriniu keliu. Taip – ta grėsmė yra ir Lietuvai.

– Kariuomenės vienetų ir technikos tikslas Kaliningrado srityje yra atkirsti Baltijos regioną, vadinasi, kalbame ir apie Lietuvą, nuo Vakarų. Yra kažkokių duomenų, kad Rusija vis dėlto ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos šalis?

R. Baltrėnas: Šiuo momentu žvalgyba vertina, kad yra pajėgumai, kalbame apie ginkluotės, žmonių kiekius. Įvertinus visas strategines aplinkybes ir įvertinus retrospektyviai, kaip Rusija priimdavo sprendimus tiek Sakartvele 2008 m., tiek Ukrainoje 2014 m., tai tokia galimybė neatmestina. Ypač žinant, kad Rusijos pati strategija yra pagrįsta galimybių langais: jeigu kažkuriam pasaulio krašte susidaro kažkokia situacija, kuri nutraukia dėmesį, tai atsidaro galimybės kitame pasaulio krašte. Šiuo momentu nėra žvalgybos duomenų, kad čia pat būtų grėsmė, bet tai, kad toks mūsų kaimynės elgesys yra neprognozuojamas, tai taip.

– Skelbiama, kad 2019 m. Lietuva su Rusija įvykdė pirmąjį apsikeitimą šnipais ir už šnipinėjimą nuteistiems asmenims. Kodėl tai buvo laikoma paslaptyje iki pat apsikeitimo, o kai tai iškilo į viešumą, žvalgybininkai nebuvo labai sužavėti?

D. Jauniškis: Tokia jau tradicija. Kadangi žvalgyba paprastai yra slapta tarnyba, tai šnipų apsikeitimo epizodai nėra afišuojami. Tas daroma tik po to. Turime keletą atvejų, „Youtube“ galima rasti visą estų apsikeitimo momentą. Tiesiog saugome savo metodus, derybų visus klausimus ir tas detales. Visa tai yra skraistė, tokios tradicijos ir bandymas tiesiog pridengti mūsų metodus ir ką mes darome.

– Tai labiau galėtų pakenkti jums patiems, kai tokia informacija iškyla?

D. Jauniškis: Be jokios abejonės, ir tiems patiems žmonėms, kurie yra kaip derybų objektai.

– Vienas iš Rusijai perduotų žvalgybos pareigūnų, Sergejus Moisejenka, kaip teigiate, Lietuvoje buvo subūręs tam tikrą jam padėjusių asmenų ratą. Ar dėl tokių asmenų jūs siekiate Žvalgybos įstatymo pataisų, kurios leistų įspėti tokius piliečius, kad jie vykdo priešiškų mums šalių užsakymus, užduotis?

D. Jauniškis: Noriu pradėti nuo to, kad S. Moisejenka buvo Antrojo operatyvinio žvalgybos departamento (darbo, – aut. past.) rezultatas, iš tikrųjų juos labai rimtai sveikinu. Taip, tos įstatymo pataisos ir buvo, kad galėtume lengviau veikti tokiose situacijose. Kartais tas prevencinis pokalbis turbūt padėtų išvengti daug nesusipratimų ir padėtų tam žmogui neįklimpti tiek giliai, kad po to jau būtų pereinama prie teismų, ikiteisminių tyrimų. To prevencinio pokalbio tikslas toks ir buvo.

– Tas pats turbūt sakoma apie tuos piliečius, kurie dabar su vizomis išvyksta į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą. Jūs galėtumėte įspėti tuos piliečius, kurie ten susidurtų su kažkokiais panašiais mėginimais juos patraukti į savo pusę?

D. Jauniškis: Tikrai taip, tiesiog atsivertų tam tikros galimybės, kad mes galėtume daug laisviau, geriau žmones instruktuoti, įspėti dėl šitų pavojų, kurie galėtų laukti šitoje nedraugiškoje šalyje.

– Grėsmių vertinime minite Lietuvos piliečius, kurie talkino Rusijos karinei žvalgybai: rinko kažkokią informaciją apie į Klaipėdos uostą atvykstančius NATO laivus ar jų gabenamą karinę techniką. Bet dabartinis įstatymas nenumato galimybės žvalgybai tokių asmenų sulaikyti ir, kaip suprantu, siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos numatytų tokią galimybę?

D. Jauniškis: Siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos numatytų laikinąjį sulaikymą ir perdavimą policijai. Čia yra visa projekto esmė, nes šiandien net laikinojo sulaikymo, pirmųjų priemonių neturime pagal įstatymą. Tas, kas vyko anksčiau, būdavo ikiteisminis tyrimas kartu su Policijos departamentu. Šiam momentui, kaip pavyzdys, žvalgybos institucijų pastatų apsauga: matydami, kad juos kažkas fotografuoja, filmuoja ir išėję pakalbėti su žmonėmis, kurie tai daro, turime pasitelkti policiją, kad padėtų juos sulaikyti ir išsiaiškinti galutinai. Kaip žinia, policija nebudi prie žvalgybos institucijų ir mes lenktyniaujame su laiku, kaip operatyviai jie sureaguoja. Tai būtinybė mums turėti tokią pareigą ir teisę suteiktų žymiai efektyviau veikti kaip žvalgybos institucijai.

– Kinija. Pirmą kartą jos grėsmė buvo paminėta pernai. Dabar grėsmių vertinime Kinijai irgi skiriamas dėmesys – jos žvalgybos tarnybos ieško taikinių per socialinį tinklą „LinkedIn“. Pasaulyje yra tokios fiktyvios žvalgybos naudojamos kompanijos, įmonės, kurios kviečia žmones tapti jų darbuotojais ir konsultantais. Tokių atvejų pasitaikė ir Lietuvoje. Kas yra žvalgybos priedangos įmonės ir kokia yra jų grėsmė?

D. Jauniškis: Žvalgybos priedangos įmonės yra įmonės, kurios yra sukuriamos fiktyviais pavadinimais ir fiktyvia veikla, pati veikla yra nukreipta būtent žvalgybinei informacijai gauti. Tai tiesiog turbūt tokiais paprastais žodžiais galėčiau pasakyti.

– Žvalgybos įstatymo pataisose siūloma, kad ir Lietuvos žvalgybininkai galėtų tokias įmones steigti, teisingai supratau?

D. Jauniškis: Teisingai suprantate, bet tai yra labai normali ES ir NATO valstybių praktika, čia nieko naujo ir baisaus. Viskas iš tikrųjų yra apie tai, kaip tai naudojama po to. Tai čia ir pradeda skirtis vakarietiškas pasaulis nuo autoritarinių valstybių, kur žvalgybos institucijos naudojamos politiniams tikslams, o demokratinėse valstybėse – tiesiog objektyvios, nešališkos ir apolitiškos žvalgybos institucijos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt