Lietuvoje

2020.02.07 09:57

Į konfliktus su prezidentu įsisukę „valstiečiai“ išskirtiniai nesijaučia – mato tik nuomonių skirtumus

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.02.07 09:57

Iki Seimo rinkimų likus maždaug aštuoniems mėnesiams, matyti, kad iš nesutarimų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kilęs valdančiųjų konfliktas su prezidentu Gitanu Nausėda neartėja link sprendimo. Tačiau ginčas su aukščiausiu šalies vadovu neturėtų būti naujiena, nes nesutarimais buvo apipintas ir valdančiųjų bendravimas su buvusia prezidente Dalia Grybauskaite. Ekspertai pastebi, kad jei valdantieji nesieks susitaikymo, gali nukentėti patys.

Konfliktas tarp G. Nausėdos ir valdančiųjų įsiplieskė dėl susisiekimo ministro, šalies vadovui ne kartą paraginus J. Narkevičių atleisti. Prezidentas pažėrė kritikos J. Narkevičiui, sakydamas, kad šis yra netinkamas pareigoms. G. Nausėda sausį taip pat paskelbė turintis 20 su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) susijusių asmenų, kurie susisiekimo sektoriaus įmonėse įsidarbino prie dabartinio ministro, sąrašą.

Tačiau J. Narkevičius nesitraukia, o palaikymą jam ne kartą išreiškė ir premjeras Saulius Skvernelis, ir Seimo valdantieji. Be to, valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis net kalbėjo, kad prezidentui trūksta patirties ir todėl jis nesupranta, kad juo yra manipuliuojama.

Vis dėlto, valdančiųjų konfliktai su šalies vadovais nėra naujovė. „Valstiečiai“ į nesutarimus buvo įsivėlę ir su kadenciją baigusia prezidente D. Grybauskaite. Kritikomis strėlėmis svaidytasi ilgą laiką, o po to, kai prezidentė 2018-ųjų viduryje sukritikavo valdančiųjų vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą parlamentinį tyrimą pavadindama jį selektyviu, R. Karbauskis net buvo pareiškęs, kad nesilankys prezidentūroje.

Be to, D. Grybauskaitė nemažai kritikos valdantiesiems išsakė savo metiniuose pranešimuose, peikdama kai kurias jų reformas, kalbėjo apie rietenas, politinį chamizmą ir valdymą „tijūno bizūnu“.

Patys valdantieji sako, kad nesutarimais su šalies vadovu nesiskiria nuo buvusių valdžių, o premjeras ginčus pavadino tiesiog nuomonių išsiskyrimu, kuris neturėtų stabdyti valstybės darbo.

Prezidentas su ministru pirmininku nesutaria ir dėl to, kas turi vadovauti Viešųjų pirkimų tarnybai. G. Nausėda sausį taip pat neskubėjo susitikti su kandidatu į ekonomikos ministrus Luku Savicku – dėl to naujojo ministro darbo pradžia gali nusikelti į kovo mėnesį.

„Nemanau, kad yra konfliktas, galbūt yra nuomonių išsiskyrimas. Bet kokiu atveju skirtingų nuomonių turėjimas negali stabdyti valstybės darbo. Bet koks žmogus, juolab tokias aukštas pareigas užimantis – ar tai būtų prezidentas, ar premjeras – turi peržengti tas ambicijas, galbūt nuryti vieną ar kitą nuoskaudą, bet mes privalome dirbti dėl valstybei būtinų dalykų“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis portalui LRT.lt sakė, kad „prezidentas ne kartą išsakė savo poziciją ir tiek ministras (J. Narkevičius – LRT.lt), tiek ir premjeras ją gerai žino: politikams turi būti keliami aukščiausi etikos, moralės ir skaidrumo standartai.“

„Visi svertai dėl susisiekimo ministro buvo ir yra premjero rankose“, – teigė A. Bubnelis.

Portalo LRT.lt kalbintas ekspertas Donatas Puslys sakė, kad nors konfliktai politikoje nebūtinai yra blogai, reikia įvertinti, ką tokie nesutarimai kainuoja valstybei. Be to, jo teigimu, prezidentas šiuo metu turi stipresnes pozicijas, todėl valdantieji turėtų būti tie, kurie išties alyvmedžio šakelę.

Sako, kad nėra išskirtiniai

„Valstietė“, Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė paklausta apie valdančiųjų ginčus su prezidentais sakė, kad konfliktų nėra, o toks įspūdis susidaro tik viešojoje erdvėje. Politikė teigė, kad parlamentarai bendradarbiauja su G. Nausėdos patarėjais, randami bendri sprendimai, tad apie nesutarimus nėra ką ir kalbėti.

„Manau, kad viešojoje erdvėje susidaro toks įspūdis, kai sakinys ar žodis, paimtas iš konteksto, kartais tampa esminiu. <...> Kiekvienoje diskusijoje yra skirtingos nuomonės arba tų nuomonių išraiška būna vienokia ar kitokia. Bendradarbiavimas su Prezidentūros komanda, ypač prezidentu, turi tęstis ir labai darbingai, galvojant ne apie ambicijas, kad vienas ar kitas žodis nepatiko, o galvojant apie darbą žmonėms“, – portalui LRT.lt kalbėjo R. Baškienė.

Paklausta, ar, jos nuomone, abi konflikto pusės yra linkusios įsižeisti, „valstietė“ teigė, kad tai labiau panašu į žodžių sureikšminimą. Visgi, kalbėdama apie ministro J. Narkevičiaus situaciją, R. Baškienė tvirtino, kad ne ministro keitimas dabar turėtų būti prioritetu, o darbai, koalicijos tvarumas.

„Mes turėtume būti atlaidesni vieni kitiems, kad mūsų žodžiai netaptų pagrindu stabdyti tolesnį bendradarbiavimą. <...> Reikėtų žiūrėti plačiau. Šiuo, J. Narkevičiaus, atveju priežastys, dėl kurių jis turėtų pasitraukti – ar tikrai jos tokios svarios ir tokios sunkios, kad jis negalėtų net į Prezidentūrą ateiti? Nesutarimai tik trukdo veikimui, bet aš tikiu, kad vienaip ar kitaip sprendimai bus rasti“, – komentavo Seimo vicepirmininkė.

Be to, R. Baškienės manymu, dėl konfliktų nereikėtų išskirti vien šios valdžios. Ketvirtą kadenciją Seime dirbanti politikė prisiminė, kad nemažai D. Grybauskaitės kritikos buvo sulaukusi ir buvusi, Algirdo Butkevičiaus vadovaujama, Vyriausybė.

Nesutarimai tik trukdo veikimui, bet aš tikiu, kad vienaip ar kitaip sprendimai bus rasti.

„Nesutikčiau, kad tik ši kadencija ir tik šios kadencijos nepasitenkinimas vienu ar kitu prezidentu. Taip nėra. Sąlyčio taškų radome ir su D. Grybauskaite, asmeniškai niekada neturėjau jokio nesutarimo“, – sakė R. Baškienė.

Kai kurie konfliktai neišvengiami

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) medijų programos vadovas D. Puslys kalbėjo, kad tam tikri konfliktų židiniai yra įtvirtinti net Konstitucijoje. Nors S. Skvernelis ne kartą pabrėžė, kad ministrų teikimas ir atleidimas yra premjero pareiga, prezidentas taip pat dalyvauja formuojant Vyriausybę, o ministrai atskaitingi ne tik ministrui pirmininkui, bet ir prezidentui bei Vyriausybei.

„Prisiminkime, kaip buvo formuojama Vyriausybė, kai buvo grąžinti įgaliojimai. Prezidentas kalbėjo, kad reikia išsaugoti dalį ministrų, palankiai atsiliepė apie R. Masiulį, bet visgi R. Masiulis buvo pakeistas, nes keitėsi koalicija, atsirado naujų partnerių. Paskui jis, matydamas, kas vyksta su dabartiniu ministru, suskubo taisyti situaciją, tam tikrą savo klaidą, kai į pareigas paskyrė, jo nuomone, nekompetentingą asmenį“, – sakė D. Puslys.

Be to, konfliktas gali būti užprogramuotas vien tame, kad nesutampa valdančiųjų ir prezidento politinės pažiūros, politinis matymas. Tai buvo galima matyti vadovaujant D. Grybauskaitei.

Dabar, anot eksperto, matome asmenybių kovą – bandymą įrodyti, kuris yra stipresnis, kuris kurį įveiks. D. Puslys svarstė, kad valdantieji galėjo tikėtis, jog naujas prezidentas bus mažiau patyręs, paslankesnis, lengviau paveikiamas. Tačiau nepagalvota, kad G. Nausėda rinkimuose sulaukė didelio visuomenės palaikymo, tapo populiaria politine figūra.

„Tas populiarumas šiuo atveju nėra tik banalus skaičius kažkur lentelėje. Tai yra tam tikras indikatorius, kad už to žmogaus slypi visuomenės palaikymas ir dėl to jis gali būti drąsesnis ir tvirtesnis savo pozicijoje. O tuo metu matome, kad valdančiųjų palaikymas krenta“, – sakė D. Puslys.

Paklaustas, ar galima lyginti R. Baškienės minėtą kritiką A. Butkevičiaus Vyriausybei ir dabartinės valdžios konfliktus su šalies vadovais, D. Puslys kalbėjo, kad konfliktas savaime nėra blogybė. Anot jo, gerai yra, kai veikia atsvarų sistema, kai bandoma kritikuoti, prižiūrėti kito darbą.

„Klausimas – ką tai kainuoja? Kokia viso to kaina? Nepasitikėjimo kurstymas tam tikromis institucijomis, nes štai, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija išaiškino, kad ministras pažeidė viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą, bet to nepripažįsta, geriau diskredituoja instituciją.

Dabar reikia naują ministrą tvirtinti, nes yra laisva vieta. Tas procesas tęsiasi. Prezidentas nesakys, kad veikiausiai specialiai vilkina, o argumentuoja, kad reikia įvertinti kompetencijas, atsakingai priimti sprendimą. Bet vėlgi, faktas, kad ministerija lieka, ir dar neaišku, kiek laiko bus, be ministro“, – kalbėjo VPAI medijų programos vadovas.

D. Puslys, paklaustas, kuri pusė turėtų siekti susitaikymo pirmoji, sakė, kad J. Narkevičiaus situacijoje sunku įsivaizduoti, jog prezidentas atsitrauktų nuo savo pozicijos, kai jau tiek visko įvyko. Aišku, toks scenarijus būtų naudingas valdantiesiems, nors jis – mažai tikėtinas.

„Logiška (siekti susitaikymo – LRT.lt) būtų iš valdančiųjų, bent jau tų, kurie tikisi, kad neišbarstys galutinai savo populiarumo kredito, kurį dar turi. Konfliktuoti su prezidentu yra šaudymas sau į kojas, visiškai absurdiško bravūriškumo požymis“, – sakė. D. Puslys.

Anot jo, šiuo metu valdantiesiems nebėra pagrindo veltis į gilesnį konfliktą su prezidentu, nes balsavimai, kur reikėjo koalicijos vienybės – biudžeto ir rinkimų kartelės – jau įvyko. Racionaliausias žingsnis, anot D. Puslio, valdantiesiems būtų keisti susisiekimo ministrą ir gerinti dialogą su prezidentūra.