Antradienį paskelbtame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime išskiriamos technologinės bei kitos grėsmės Lietuvai. Kaip teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, valstybinis sektorius jau vengs naudoti kiniškas technologijas taip mažindami grėsmes.
D. Gaižauskas sako, kad grėsmių vertinimas jo nenustebino, nes panaši informacija pateikiama jau nepirmus metus.
„Tai bus jau penktas grėsmių vertinimas ir galiu pasakyti tik tiek, kad jose per daug niekas nesikeičia – lieka tos pačios grėsmės ir vieną iš didžiausių grėsmių kelia Rusija su savo užsienio politika ir vis garsiau girdime apie Kinijos grėsmę. Tai nemanau, kad tai mane stebina ar visuomenę“, – tikina jis.
Su tuo sutinka ir buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, kuris taip pat pastebi, kad grėsmės lieka labai suabsoliutintos, o tai daroma dėl to, kad žmonės geriau įsisavintų informaciją.
„Grėsmių vertinimas yra tradicinis – įvardijamos šalys, sritys, veiklos pobūdis, konkretūs žmonės. Tai kartojama kasmet. Kažkokių naujų dalykų negirdžiu, tik noriu atkreipti dėmesį, kad kiekvienais metais mes girdime panašų tekstą, bet vis dėlto, dėl šalių įvertinimo kaip grėsmių. Šiaip tai yra daroma dėl lengvesnio supratimo, bet šiaip jau ar Rusijos eilinis pilietis, nesvarbu, kur jis dirba, jis kaip konkretus žmogus nekelia grėsmės. (...) Nebent kiltų karas ir jis būtų mobilizuotas“, – pastebi jis.
Tačiau nors informacija ir suvokiama geriau, tačiau buvęs VSD vadovas mano, kad tokių apibendrinimų reiktų atsisakyti.
„Reikia atsisakyti didelių apibendrinimų – Rusija, Kinija, Baltarusija – kuris suprantama, kaip grėsmė. Tai yra tam tikros politikos grėsmė, tam tikrų žvalgybos įstaigų darbas grėsmė ir ties ja reiktų apsistoti. Čia dėl bendrų frazių“, – teigia jis.
NSGK pirmininkas pastebi, kad dėmesio susilaukė ir Kinijos technologijos. Kaip pastebi jis, valstybinis sektorius ima vengti kiniškų technologijų savo sektoriuje, tačiau pabrėžia, kad Lietuva laikysis panašios pozicijos kaip ir likusios Europos valstybės.
Taip pat jis pabrėžė, kad informacija apie Kinijos žvalgybos būdus – taip pat nebuvo nauja: „Lietuva turėjo informacijos, kad Kinija, siekdama dominavimo pasaulyje, ypač sustiprinusi savo žvalgybą. Ypač ji jaučiama internetinėje erdvėje.“
M. Laurinkus pastebi ir kitą tendenciją, kad žvalgyba įtraukia visuomenę į žvalgybinę veiklą, nors to nereiktų daryti. Taip jis mano po to, kai grėsmių vertinime buvo atskleista asmens tapatybė ir prašoma informacijos apie jį.
„Žmonės turi būti atsargūs, bet dabar yra subtilus niuansas. Tai reiškia, kad šiek tiek įtraukiam žmones ir visuomenę į tokią veiklą. Tai šiek tiek svarstytinas dalykas. Reikia viešinti grėsmes, bet nereikia įtraukti žmonių į tokią šnipinėjimo, kontržvalgybinę veiklą. Tas turi būti daroma tarnybų slaptai. Kaip bebūtų, slapta veikla yra slapta“, – sako jis.
„Ar dabar žmonės išgirdę Taraškevičiaus pavardę turi skambinti į VSD?“ – juokaudamas pridūrė M. Laurinkus.
Jis pastebi, kad mato grįžimą atgal į 20 a., kai buvo bijoma kalbėti atvirai traukinyje, autobuse. Jis mano, kad toks grįžimas nėra teisingas.
„Aš nekritikuoju perspėjimų. Žinoti yra gerai. Bet yra labai plona riba“, – teigia jis.
L. Kasčiūnas: žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį į Kinijos siekį dominuoti technologijose
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad gerai, jog žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį į Kinijos siekį dominuoti technologijose ir tai, kad Lietuvai galų gale teks apsispręsti dėl 5G ryšio santykio su Kinijos kompanijomis.
„Reikia pabrėžti, kad Kinijos įstatymai numato, jog net ir privačios Kinijos kompanijos turi tiekti žvalgybos institucijoms turimą informaciją, jeigu to reikia Kinijos žvalgybiniams tikslams. Tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė, diegdama 5G ryšį, pirmenybę teiks tiems technologijų tiekėjams, kurie atitiks transatlantinius saugumo kriterijus“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas, komentuodamas antradienį Seime pristatytą bendrą Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Pasak jo, svarbu, kad žvalgybos tarnybos atkreipė dėmesį, jog suskystintųjų dujų pirkimas iš Vladimirui Putinui artimų oligarchų kompanijos „Novatek“ (darant tai per tarpininkus) yra rizika Lietuvos energetiniam saugumui.
„Noriu pabrėžti, kad tai nėra naujiena mūsų Vyriausybei. Jau prieš 8 mėnesius, kai tik pirmas „Novatek“ krovinys atkeliavo į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kreipėmės į Vyriausybę, kad ji įvertintų tokių sandorių atitikimą nacionaliniam saugumui. Bet sandoriai tęsėsi toliau. Bandyta įpiršti nuomonę, kad „Novatek“ taip konkuruoja su „Gazprom“, o ši konkurencija mums labai naudinga. Pasirodo, kad tai apgalvota Kremliaus strategija įsitvirtinti suskystintųjų dujų rinkoje, o vaidmenimis „Novatek“ ir „Gazprom“ tiesiog pasidalino“, – sakė L. Kasčiūnas.
