Lietuvoje

2020.02.04 06:40

Žvalgyba: Rusijos pratybos prie Lietuvos sienos didina incidentų riziką, bet karo tikimybė mažėja

karinės žvalgybos vadas: didėja Rusijos biudžeto įslaptintoji dalis; atnaujinta 11.10

Lietuvos žvalgybos institucijos antradienį perspėjo, kad Rusijos karinės pratybos prie Lietuvos sienos didina netyčinių incidentų riziką. Tai rašoma paskelbtame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Vis dėlto žvalgyba konstatuoja, kad Baltijos jūros regione dislokavus daugiau sąjungininkų karių konflikto tikimybė mažėja.

Dokumente rašoma, kad Rusijos karinis aktyvumas ypač intensyvus šalia Lietuvos sienos ties Šakių rajone įsikūrusiu Kudirkos Naumiesčiu esančiame Dobrovolsko poligone. Čia treniruojasi Kaliningrade dislokuoto 11-ojo armijos korpuso padaliniai ir Baltijos laivyno jūrų aviacijos orlaiviai.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių aktyvumas pasienyje neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, taip pat didina netyčinių incidentų riziką“, – teigiama grėsmių vertinime.

Lietuva ypač atsargiai į Rusijos karių manevrus žiūri po 2014 metų, kai tarp Rusijos ir Vakarų kilo įtampa Maskvai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį. Nuo tada sąjungininkai sustiprino savo karinį buvimą Baltijos jūros regione, o 2017 metais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokavo po tarptautinį sąjungininkų batalioną iš daugiau nei tūkstančio karių.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir minėti batalionai potencialaus konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus NATO įsitraukimo.

„Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes. Vis dėlto Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą“, – rašoma dokumente.

VSD ir AOTD vis dėlto teigia, kad Rusija toliau stiprina karinius pajėgumus Kaliningrado srityje ir didina savo galimybes konflikto atveju atkirsti Baltijos šalis nuo Vakarų pagalbos.

Šiuos pajėgumus kariškiai vadina A2/AD pajėgumais. Tai yra karinių priemonių visuma, skirta izoliuoti regioną ir maksimaliai apriboti priešininko pajėgų galimybes patekti į jį bei veiksmus jame kilus krizei ar karui.

Rusijai izoliuojant regioną būtų svarbu užimti vadinamąjį Suvalkų koridorių ir užsitikrinti Baltijos jūros kontrolę. Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Žvalgybos grėsmių vertinime taip pat rašoma, kad Rusija intensyviai vysto ir dislokuoja ilgojo nuotolio ginklų sistemas, gebančias gabenti tiek konvencinį, tiek branduolinį užtaisą.

Nuosekliai didinamas laivų, galinčių nešti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, skaičius. Šiomis raketų sistemomis Rusija gali suduoti smūgį potencialaus priešininko kritinės infrastruktūros objektams daugiau nei 2 tūkst. kilometrų atstumu. Kaliningrade vyksta ilgalaikis šių pajėgumų stiprinimas: 2016–2019 metais čia buvo perduoti keturi laivai, penktasis raketomis „Kalibr“ ginkluotas laivas turėtų būti perduotas 2020 metais.

Kaliningrade Rusija išlaiko taktinio branduolinio ginklo pajėgumus, rašoma ataskaitoje. Srityje atkurta mišri aviacijos divizija ir du aviacijos pulkai – naikintuvų ir jūrų šturmo aviacijos (bombonešių), taip pat suformuotas sraigtasparnių pulkas. Kaliningrado srityje dislokuoti modernūs daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM, kurie yra aktyviai naudojami vykdant kovinį rengimą.

Kaliningrado srityje taip pat ketinama suformuoti naują karinį vienetą – motošaulių diviziją, kuri padidins ten esančių pajėgų gebėjimą vykdyti karines operacijas be sustiprinimo iš žemyninės Rusijos dalies.

„Toks didesnių karinių vienetų kūrimas Kaliningrado srityje demonstruoja ilgalaikes Rusijos politinės ir karinės vadovybės intencijas ir toliau palaipsniui stiprinti karinius pajėgumus šiame eksklave“, – rašoma dokumente.

Karinės žvalgybos vadas pulkininkas Remigijus Baltrėnas žurnalistams Seime sakė, kad Rusija stiprina savo ginkluotųjų pajėgų pasirengimą vengdama atvirumo ir skaidrumo.

„Jau kelerius metus Rusijos oficialus karinis biudžetas mažėja, tačiau didėja jo įslaptintoji dalis. Slepiama, kiek iš tikrųjų skiriama karinių raumenų auginimui“, – kalbėjo AOTD direktorius.

Pasak jo, formuojant naują motošaulių diviziją Kaliningrade bus kuriami nauji daliniai, dėl to augs čia dislokuotų karių ir technikos skaičius.

„Pavyzdžiui, tankų skaičius gali išaugti du kartus ir siekti 100 vienetų srityje“, – teigė karininkas.

Žvalgyba teigia, kad Rusija didina karinę galią, kad pasitelktų ją įtakai išlaikyti geopolitiškai svarbiuose regionuose ir derybinei pozicijai stiprinti jai svarbiais užsienio ir saugumo politikos klausimais. Todėl Rusijos karinė ir saugumo sfera išlieka viena dosniausiai finansuojamų sričių, o ginkluotųjų pajėgų stiprinimo tempas nemažėja – plėtojama karinė infrastruktūra, kuriami nauji kariniai vienetai, pajėgos perginkluojamos modernia ginkluote ir kovos technika. 2020 metais baigiasi Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos etapas, kurio pabaigoje karinių vienetų aprūpinimas nauja ir modernizuota ginkluote ir kovos technika turėtų pasiekti 70 procentų.

VSD ir AOTD perspėja, kad Rusija toliau stiprina konvencinius pajėgumus, išlaiko gebėjimą greitai sutelkti pajėgas Vakarų strategine kryptimi, kuri apima ir Lietuvą. Brigadose ir pulkuose komplektuojamos 700–800 karių bataliono taktinės grupės, kurios yra visiškai aprūpintos kovos technika. Šios grupės formuojamos vien iš profesinės tarnybos karių ir geba pradėti vykdyti užduotis per 24–48 valandas nuo gauto įsakymo.

„Rusijos gebėjimas greitai sutelkti pajėgas ir ypač greitas bei centralizuotas sprendimų priėmimo procesas leistų įgyti (bent pradiniame konflikto etape) akivaizdžią persvarą prieš kaimynines valstybes“, – rašoma ataskaitoje.

AOTD duomenimis, pernai kibernetinių ir informacinių išpuolių prieš Lietuvą skaičius išaugo dukart, dažniausiu atakų taikiniu tampa krašto apsaugos sistema, Lietuvos ir sąjungininkų pajėgumai.

„Geroji žinia yra ta, kad dėl greitos Lietuvos institucijų ir žiniasklaidos reakcijos bei piliečių sąmoningumo kenkėjiškų atakų rengėjams savo tikslų pasiekti nepavyksta“, – sakė R. Baltrėnas.

Svarbi Rusijos sąjungininkė išlieka Lietuvos kaimynė Baltarusija. Žvalgyba teigia, kad Minskas laiko Rusiją pagrindiniu apsaugos nuo karinių grėsmių garantu, bendruose kariniuose mokymuose tobulina ginkluotųjų pajėgų veiksmus, o Rusijos karo pramonė ir toliau išlieka vienu iš svarbiausių Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijos šaltinių.