Lietuvoje

2020.02.04 06:00

Žvalgyba: nemokamos vizos į Rusiją – pasala su labai aiškiais ketinimais

atnaujinta 10.30

Žvalgybos institucijos perspėjo, kad Rusijos sprendimas suteikti nemokamas vizas keliautojams iš Lietuvos suteikia Maskvai galimybes lengviau verbuoti šalies piliečius. Tai rašoma antradienį paskelbtame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

2019 metais Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Kaliningrado sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas. Anot žvalgybos, šis sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti, bet ir kelia rizikų.

„Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms. Jos sistemiškai ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis“, – rašoma dokumente.

Grėsmių vertinime teigiama, kad tokį užsienio žvalgybos metodą, kurį Rusijos žvalgybos tarnybos vadina „žvalgyba iš teritorijos“, yra išplėtojusios Federalinė saugumo tarnyba FSB ir karinės žvalgybos tarnyba GRU. Didesnė dalis pastaraisiais metais atskleistų Rusijos šnipinėjimo Baltijos valstybėse atvejų buvo „žvalgybos iš teritorijos“ pavyzdžiai: su Rusijos žvalgybomis sutikę bendradarbiauti Baltijos valstybių gyventojai buvo užverbuoti, kai lankėsi Rusijoje.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą. Tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami.

„Mes fiksuojame bandymus (verbuoti – LRT.lt) ir tai tikrai yra ne vienetiniai atvejai. Dėl to ir sakoma, kad yra didelė rizika. Sakyčiau, tokia pasala įdėta labai aiškiais pačios Rusijos ketinimais, nes gaunama visa informacija, pildant vizas. Tai jiems žymiai palengvina informacijos rinkimo apie asmenį galimybes“, – žurnalistams Seime sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Ten (vizos anketose – LRT.lt) yra įdomūs ir keisti klausimai, kurie lenda labai giliai į tavo asmenines duomenų bazes“, – pridūrė jis.

D. Jauniškis nekomentavo, kiek kartų žvalgyba fiksavo Rusijos specialiųjų tarnybų bandymus verbuoti Lietuvos piliečius, bet pabrėžė, jog tai „nėra tragiški skaičiai“.

Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria atvykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams, rašoma ataskaitoje.

Karinės žvalgybos vadas pulkininkas Remigijus Baltrėnas sakė, kad verbuoti Lietuvos piliečius bando ir Baltarusija.

„Turiu prisidėti prie VSD rekomendacijos, ypač valstybės institucijų tarnautojams ir darbuotojams – labai atidžiai rinkitės ir įsivertinkite, ar jums aktualu vykti į Rusiją ir Baltarusiją“, – kalbėjo karininkas.

Žvalgyba pataria į Rusiją vykstantiems lietuviams vengti keliauti vieniems, nepažeisti viešosios tvarkos, iš anksto pasirūpinti galiojančiais dokumentais ir reikalingais leidimais, nepateikti klaidingos informacijos vizų prašymuose, saikingai vartoti alkoholį, jei įmanoma, vengti kartu vežtis pagrindinius mobiliuosius ir kompiuterinius įrenginius, kritiškai vertinti naujas pažintis, gaunamus pasiūlymus ir prašymus.

Prašo suteikti informacijos apie „šnipą“ Piotrą Čaginą

Žvalgybos institucijos taip pat paprašė lietuvių suteikti joms informacijos apie, anot jų, Lietuvoje šnipinėjantį FSB pareigūną Piotrą Čaginą, naudojantį fiktyvią Petro Taraškevičiaus tapatybę. Pasak jų, šis atvejis rodo, kaip Rusijos žvalgybos tarnybos bando pasinaudoti Rusijos tėvynainių bendruomenės aktyvistais ir įtraukti juos į nelegalią veiklą.

Anot grėsmių vertinimo, P. Čaginas aktyviai veikia Rusijai bandant plėsti „minkštąją galią“: skleisti Rusijai palankų istorinį naratyvą, formuoti teigiamą jos įvaizdį, daryti įtaką Rusijos tėvynainių bendruomenei.

P. Čaginas, vykdydamas žvalgybą prieš Lietuvą, naudojasi neegzistuojančios Kaliningrado srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ priedanga ir fiktyvia jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko P. Taraškevičiaus tapatybe.

Veikdamas iš Kaliningrado srities, P. Čaginas aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą SSRS ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius. Pavyzdžiui, FSB pareigūnas itin domėjosi Kremliaus istorijos politikos tikslus atitinkančios akcijos „Nemirtingasis pulkas“ organizavimo klausimais Klaipėdoje.

P. Čaginas, neatskleisdamas pateikiamos informacijos rengėjų, Lietuvos rusakalbėje žiniasklaidoje per su juo bendraujančius Lietuvos piliečius platino FSB parengtus propagandinius Rusijos užsienio politikos tikslus atitinkančius straipsnius, rašoma žvalgybos dokumente. P. Čaginas per užmegztus kontaktus ne tik bandė daryti įtaką Lietuvoje, bet ir rinko žvalgybos informaciją apie padėtį Rusijos tėvynainių bendruomenėje Lietuvoje, politinę situaciją įvairiuose šalies miestuose, kai kuriuos Lietuvos piliečius.

„P. Čaginas laikėsi žvalgybos darbuotojams būdingos konspiracijos, niekada neatvykdavo į Lietuvą, o su Lietuvos piliečiais bendraudavo tik per susitikimus Rusijos teritorijoje arba įvairiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis“, – rašoma grėsmių vertinime.

Žvalgyba pabrėžė, kad P. Čagino žvalgybinė veikla Lietuvoje nebuvo sėkminga, jo finansuoti renginiai nepritraukė auditorijos ir nedarė įtakos Lietuvos gyventojų nuotaikoms. Vis dėlto institucijos išplatino prašymą Lietuvos gyventojams, kurie pažįsta arba turi informacijos apie P. Čaginą arba P. Taraškevičių, susisiekti su Valstybės saugumo departamentu.

Kinai lietuvius verbuoja per „LinkedIn“

VSD ir AOTD taip pat perspėja, kad Kinija naudoja socialinį tinklą „LinkedIn“ verbuoti lietuviams. Pekinas išnaudoja šiame tinkle esamas galimybes, kai darbuotojų samdymo kompanijos ieško darbuotojų savo klientams.

Grėsmių vertinime teigiama, kad kinų žvalgyba „Linkedin“ naudoja pradiniame verbavimo operacijų etape kontaktams su pasirinktais taikiniais užsienyje užmegzti. Taikiniais dažniausiai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai, mokslininkai ir įvairių kitų sričių specialistai.

„Tūkstančiai „LinkedIn“ vartotojų visame pasaulyje yra sulaukę fiktyvių, žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos kompanijų darbuotojų pasiūlymų tapti konsultantais arba darbuotojais bei kvietimų atvykti į Kiniją. Tokia Kinijos žvalgybos tarnybų veikla nustatyta ir Lietuvoje“, – rašoma dokumente.

Anot jo, galutinis Kinijos žvalgybos tikslas yra jau pačioje šalyje verbuoti per „LinkedIn“ pasirinktus taikinius, nes tokios operacijos itin pigios, be to, nerizikuojama Kinijos žvalgybos tarnybų darbuotojais.

Lietuvos žvalgyba pernai pirmą kartą įvardijo Kinijos šnipinėjimą grėsme šalies nacionaliniam saugumui.

„Šnipų mainai“

Žvalgyba ataskaitoje taip pat priminė apie 2019 metų lapkritį įvykusius pirmuosius „šnipų mainus“ tarp Lietuvos ir Rusijos.

Lietuva Rusijai perdavė Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Savo ruožtu Lietuva atgavo savo piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Per mainus į Norvegiją iš Rusijos taip pat sugrąžintas Norvegijos pilietis Frodė Bergas.

„Apsikeisti šiais asmenimis tapo įmanoma, kai Lietuva ir Rusija pasiekė abiem šalims priimtiną susitarimą“, – rašoma dokumente, tačiau daugiau detalių apie susitarimo sudarymo aplinkybes jame nepateikiama.

Žvalgyba pirmą kartą paskelbė nuotrauką, kaip įvyko šie mainai Nidos pasienio punkte.

J. Mataitis ir A. Tamošaitis dėl šnipinėjimo Lietuvai Rusijoje buvo nuteisti 2016 metais. Maskvos teismas Lietuvos pilietį A. Tamošaitį buvo nuteisęs kalėti 12 metų, Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam J. Mataičiui buvo skyręs 13 metų nelaisvės. Į Lietuvą taip pat sugrąžintas Rusijoje šiemet 14 metų laisvės atėmimo bausme Norvegijos pilietis Frodė Bergas perduotas Norvegijos ambasadai Vilniuje.

Kadrinis FSB pareigūnas N. Filipčenka buvo sulaikytas 2015 metų balandžio 29 dieną, kai vyko traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją. Po dvejų metų jis buvo nuteistas dėl šnipinėjimo, jam skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėsauga buvo skelbusi, kad N. Filipčenka siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.

Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkas S. Moisejenka sulaikytas 2014 metų pabaigoje. 2017 metais jam skirta dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012 metais jis užverbavo nuo vaikystės pažįstamą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose karininką Sergejų Pušiną teikti informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misiją, karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, pajėgumų dislokacijos vietas, operacijas Afganistane.