Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pirmadienį apklaustas vienas iš bylos kaltinamųjų, buvęs liberalas, parlamentaras Gintaras Steponavičius tikino, kad jam pareikšti kaltinimai yra neaiškūs ir su jais jis esą negali sutikti. Jis akcentavo parlamente nebalsavęs už „MG Baltic“ palankius sprendimus, o koncerno parama jo įsteigtiems fondams buvo panaudota teisėtai.
Buvęs Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras G. Steponavičius kaltinamas su kitu byloje kaltinamu buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu taręsis dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“.
Anot teisėsaugos, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms G. Steponavičius Seime balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Jis kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.
Seimo narys anksčiau teigė pripažįstantis taręsis su „MG Baltic“ dėl paramos minėtoms organizacijoms, tačiau teigia manantis, kad nusikaltimo nepadarė, nes už koncernui palankius sprendimus nebalsavo.
„Tyrimas ir man pareikšti kaltinimai man yra neaiškūs ir negaliu su jai sutikti“, – pirmadienį teisme savo įžanginę kalbą pradėjo G. Steponavičius.
Kaltinamasis pasakojo, kad nevyriausybinių organizacijų veikloje jis dalyvauja nuo Sąjūdžio laikų. G. Steponavičius teigė esantis daugelio nevyriausybinių organizacijų narys, steigėjas, jis tvirtino, kad iš šio srities ir pasukęs į politiką.
„Bendrauju daug, esu atviras žmogus. Susitinku su verslininkais, su švietimo žmonėmis, susitinku su mokiniai. [...] Taip, susitinku ir Seime, ir kavinėse, ir priėmimuose. [...] Susitikimai yra vieši“, – aiškino G. Steponavičius.
„Sutiksite, kad atviros demokratinės visuomenės kontekste politikai neturi būti tie žmonės, kurie turėtų vengti kontakto“, – pridūrė kaltinamasis.
Neigė kaltinimus apie koncernui palankius sprendimus
G. Steponavičius tikino, kad apie Liberalų sąjūdžio finansavimo klausimus jis nebuvo informuotas.
„Tų klausimų svarstyme nedalyvavau“, – pabrėžė jis.
Kaltinamasis pasakojo, kad G. Steponavičiaus paramos fondo tikslas yra pilietinės visuomenės stiprinimas. Fondo finansavimo klausimus, pasak G. Steponavičiaus, sprendžia fondo valdyba, patį fondą ne kartą tikrino nepriklausomos audito bendrovės ir esą jokių pažeidimų nėra nustačiusios.
„Nėra jokių įrodymų, kad fondas veikia neteisėtai“, – tikino parlamentaras.
G. Steponavičius, pasakodamas apie jo įsteigtą „Laisvės studijų centrą“, tikino, kad šios organizacijos tikslas – liberalų vertybių sklaida. Anot kaltinamojo, centras rengdavo pilietiškumo pamokas mokyklose. Jis tikino, kad nei koncernas „MG Baltic“, nei Liberalų sąjūdis jokios įtakos šiam centrui neturėjo.
„Jeigu politikai norėtų politikuoti, mokyklų durys būtų užtrenktos“, – kalbėjo G. Steponavičius.
Kaltinamasis tikino, kad 2016 m. Laisvės studijų centrui skirta 10 tūkst. eurų parama iš koncerno „MG Baltic“ skirta pamokų organizavimui ir centro direktoriaus algos mokėjimui.
„Kaip rodo išrašai iš bankinių operacijų, mokėjimai už „Laisvės studijų centro“ įsiskolinimus sumokėti vėliau. Tai patvirtina, kad renginių organizavimas nieko bendro su „MG Baltic“ neturi“, – aiškino kaltinamasis.
Jis, kalbėdamas apie pareikštus kaltinimus dėl esą „MG Baltic“ palankių sprendimų, Seime balsuojant dėl Greitųjų kreditų įstatymo pataisų, priminė, kad jo buvęs kolega Šarūnas Gustainis registravo pasiūlymą, kuriuo siekta sumažinti biurokratinius procesus, tačiau šios iniciatyvos nepalaikė ir patys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.
Su R. Kurlianskiu susipažino, žaisdamas krepšinį
G. Steponavičius teisme ne kartą minėjo, kad R. Kurlianskį pažįsta jau seniai. Kaltinamasis pažymėjo, kad su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu ir su dabartiniu koncerno prezidentu Dariumi Mockumi susipažino, žaisdami krepšinį. G. Steponavičius prisiminė pastaruoju metu su R. Kurlianskiu buvo susitikęs du kartus – 2015 ir 2016 m. Jis pasakojo, kad R. Kurlianskis pokalbių metu išreiškė norą paremti G. Steponavičiaus vardo fondą ir „Laisvės studijų centrą“.
„Šių susitikimų metu apie jokias neteisėtas paramas nebuvo kalbėta“, – akcentavo G. Steponavičius.
Vėliau jis pasakojo, kad po susitikimų su R. Kurlianskiu jis apie šio asmens norus suteikti finansinę paramą informavo savo vardo fondo ir „Laisvės studijų centro“ vadovus. Pasak G. Steponavičiaus, minėti asmenys susisiekė su R. Kurlianskiu ir organizacijos gavo žadėtą finansinę paramą.
„Negalėjo būti ir nebuvo jokios kalbos apie neteisėtą partijų finansavimą, apeinant įstatymus“, – akcentavo kaltinamasis.
Apie 50 tūkst. eurų paramą išgirdo iš E. Masiulio
Teisme G. Steponavičius sulaukė klausimų apie 2015 m. vykusią kalėdinę vakarienę. Jos metu G. Steponavičius, E. Masiulis susitiko su D. Mockumi, R. Kurlianskiu, „MG Baltic“ teisininku Romanu Raulynaičiu. Teisėsauga įtaria, kad E. Masiulis dėl kyšio su R. Kurlianskiu susitarė išėję parūkyti.
G. Steponavičius tikino, kad šio susitikimo metu apie jokias „MG Baltic“ žadėtas finansines paramas Liberalų sąjūdžiui ar jo politikams negirdėjo, bet vėliau iš E. Masiulio esą išgirdo užuominą apie 50 tūkst. eurų paramą.
„Buvo kalbama apie 50 tūkstančių eurų. Paklausiau, ar tai yra parama per fizinius asmenis“, – pokalbį su E. Masiuliu prisiminė parlamentaras.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė klausė kaltinamojo, apie kokią ir kam skirtą paramą kalbėjo E. Masiulis. Vis dėlto G. Steponavičius į šį klausimą konkrečiai atsakyti negalėjo.
„Po susitikimo iš E. Masiulio išgirdau žinią apie tai, kad gali būti tokio dydžio parama. [...] Nebuvo jokios kalbos apie grynuosius pinigus. [...] Tai buvo abstraktus pasakymas apie paramą“, – kalbėjo G. Steponavičius.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius klausė G. Steponavičiaus, kada tiksliai jis iš E. Masiulio išgirdo žinią apie 50 tūkst. eurų paramą. Kaltinamasis atsakė, jog apie tokio dydžio paramą jis iš E. Masiulio išgirdo iš karto po vakarienės su „MG Baltic“ atstovais.
„Kaip aš interpretuoju šią situaciją? R. Kurlianskis, D. Mockus, kaip fiziniai asmenys, turintys pakankamai dideles pajamas, gali remti partijas, politikus įstatymų ribose. [...] Man svarbiausia, kad parama būtų skirta taip, kaip numato įstatymai“, – tikino G. Steponavičius.
Kaltinamasis kartojo nežinantis, kam konkrečiai – E. Masiuliui ar Liberalų sąjūdžiui – galėjo būti skirta žadama 50 tūkst. eurų.
Neigė ikiteisminio tyrimo metu suteiktą informaciją
G. Steponavičius, prokuroro J. Lauciaus paklaustas apie „MG Baltic“ atstovų paramą jo įkurtoms nevyriausybinėms organizacijoms, tikino, kad gauti pinigai buvo naudojami pilietiškumo pamokų mokyklose organizavimui ir vykdymui. Kaltinamasis griežtai atmetė versiją, kad šiose pamokose galėjo būti reklamuojamas Liberalų sąjūdis.
„Tai yra 14-18 metų jaunimas, tokia yra auditorija, tai yra jaunuoliai, kurie dar neturi teisės balsuoti“, – aiškino parlamentaras.
Prokuroras J. Laucius pabrėžė, kad G. Steponavičius ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio gautą paramą jis naudojo rinkimų kampanijai.
G. Steponavičius, reaguodamas į šį prokuroro pareiškimą, teigė, kad jis taip pasakyti negalėjo.
„Aš taip negalėjau sakyti, tai neatitinka tikrovės“, – tvirtino jis.
Kitas kaltinamas byloje, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis klausė G. Steponavičiaus, ar „Laisvės studijų centro“ veikla buvo derinama su Liberalų sąjūdžio atstovais.
„Veiksmai nebuvo derinami. Partijos nariai tik gaudavo informaciją apie „Laisvės studijų centro“ renginius“, – replikavo kaltinamasis.
R. Kurlianskis: jei ne šie nuotykiai, būčiau parėmęs 70 tūkst. eurų
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis žurnalistams teisme sakė, kad Liberalų sąjūdį ir atskirus jo politikus jis būtų galėjęs paremti ir didesne negu 50 tūkst. eurų suma.
„Jeigu ne šitie nuotykiai mielai būčiau parėmęs politinę partiją Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis ir asmeniškai ir G. Steponavičių, ir E. Masiulį, ir didesne suma negu 50 tūkstančių eurų. Mano deklaracijas tinkamai sudėjus, galėčiau 70 tūkstančių eurų išleisti“, – kalbėjo R. Kurlianskis.
Jis tikino, kad norėjo partiją ir politikus remti kaip fizinis asmuo. R. Kurlianskis teigė, kad liberalus finansiškai rėmęs anksčiau, tik pabrėžė nepamenantis, kokia suma. Kaltinamasis byloje akcentavo žinojęs apie G. Steponavičiaus vardo fondą ir „Laisvės studijų centrą“, apie šių organizacijų veiklą. R. Kurlianskis neslėpė palaikantis tokias organizacijas.
„Duok Dieve, kad visi politikai dirbtų tiek su savo rinkiminės apygardos žmonėmis, tiek su rinkėjais, tiek ir su moksleiviais. Tai yra labai žavingi projektai“, – komentavo R. Kurlianskis.
Jis teigė pilietines iniciatyvas, projektus vystančias organizacijas rėmęs ir anksčiau, o G. Steponavičiaus vardo fondą ir „Laisvės studijų centrą“ finansiškai parėmęs 15 tūkst. eurų.
R. Kurlianskis neigė daręs įtaką Liberalų sąjūdžiui per įvairius balsavimus Seime. Kaltinamasis prisiminė susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atvejį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino jį pažeidus įstatymą dėl to, kad už jo pietus sumokėjo ministerijai pavaldžios įstaigos.
„Mano supratimu, prokuroras fantazijos neturi. Kai jie užsidaro už grotuotų langų, tai jie nežino net, kaip gyvenimas vyksta. [...] Čia pakomentuosiu garsųjį J. Narkevičiaus kotletą. Jeigu VTEK nariai mano, kad juos gali papirkti arba bandyti papirkti už kotletą, tai taip nuteisė J. Narkevičių, bet nei J. Narkevičius nėra toks žmogus, kuris gali būti papirktas už kotletą, nei G. Steponavičius nėra toks žmogus, kuris gali būti papirktas už vyno butelį. Nejuokaukite. [...] Jei prokuroras sprendžia, kad G. Steponavičių galima papirkti už vyno butelį, tai yra prokuroro, o ne G. Steponavičiaus problema, arba, jeigu VTEK nusprendžia, kad J. Narkevičių galima papirkti už kotletą, tai čia yra ne J. Narkevičiaus, o VTEK problema“, – komentavo R. Kurlianskis.
Tikino, kad tarėsi dėl paskolos
E. Masiulis tikino, kad 2016 m. gruodį kalėdinės vakarienės metu taręsis su R. Kurlianskiu ir dėl galimos paramos, „ir dėl paskolos“, tačiau detalių esą neaptarė.
„Tai buvo prieškalėdinis vakaras, kalbėta labai įvairiomis temomis. Prie stalo mes tikrai nekalbėjome apie tai, o išėję parūkyti, mes tikrai kalbėjome – kiek žmonės kalbasi surūkydami cigaretę, penkias-septynias minutes“, – tvirtino E. Masiulis.
„Buvo kalba ir apie tai, ir apie tai (paramą ir paskolą), tik su Gintaru tikrai nesame artimi šeimos draugai, kad kalbėčiau apie savo asmenines kažkokias temas“, – sakė buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas.
Anot jo, kalbantis su R. Kurlianskiu įvardyti tik „galimi ketinimai“ skirti 50 tūkst. eurų, ir tai jis sako supratęs „kaip oficialią, legalią, teisėtą paramą, kuri leidžiama fiziniams asmenims remiant tiek atskirus politikus, tiek partijas“.
Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eiligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Š. Gustainiui, Seimo nariui G. Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
