Lietuvoje

2020.02.03 11:30

Senjorų prevenciškai netikrina: sunku „visus žmones suvaryti į gydymo įstaigas“

Pagyvenusių žmonių asociacija piktinasi, kad, sulaukus 60 ar 70 metų, žmonėms nebetaikomos prevencinės sveikatos programos, tai yra jie nebekviečiami reguliariai nemokamai tikrintis ar neserga vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Senjorai vadina tai diskriminacija. Sveikatos apsaugos ministras atsako, kad amžiaus ribas, kada ligos pavojingiausios, nustato mokslininkai, o visų gyventojų profilaktiškai nuolat patikrinti neįmanoma.

Pensininkas Vytautas rūpinasi savo sveikata – reguliariai atlieka tyrimus, sako – net kai reikia už juos susimokėti.

Siekdama diagnozuoti ligą kai ji dar lengvai pagydoma – ankstyvoje stadijoje, valstybė kviečia gyventojus dalyvauti prevencinėse programose – prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio, krūties vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Tai yra nuo tam tikro amžiaus reguliariai ateiti nemokamai atlikti tyrimų, ar nėra šių ligų.

Šeimos gydytojai sako, kad dauguma pacientų šia galimybe naudojasi.

„Labai noriai ir labai aktyviai. Žinoma yra tokia dalis žmonių, kurių niekaip nepriversi – ir man nereikia, aš nenoriu ir jie nedaro ir nesidarys, bet tai tik nedidelė dalis. (...) Nori daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie jau nebepriklauso pagal programą“, – sako šeimos gydytoja Romualdas Gasiūnas.

Amžiaus riba

Moterims, kurioms suėjo 60 metų, profilaktiškai nebeieškoma gimdos kaklelio, 70 metų – krūties, vyrams – prostatos vėžio. Nuo 75 metų nebetaikoma storosios žarnos vėžio, nuo 55 metų vyrams, nuo 65 metų – moterims širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.

„Tai čia pacientas pats kaltas, kad jis per ilgai gyvena. Jei trumpiau gyventų – užtektų“, – teigia Vytautas.

Pagyvenusių žmonių asociacija viršutinės prevencinio tikrinimo ribos ragina atsisakyti, sakydama, kad tai diskriminacija.

„Kaip gali būti šitie žmonės atmesti, kurie įvairiausių ligų ir jie visą gyvenimą dirbo, mokėjo valstybei mokesčius, o dabar jie turi susimokėti už tyrimus. (...) Ir kiek šitaip tyčiotis iš žmonių begalima“, – klausia Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė.

Rekomendacijas ruošia Europos Komisija ir PSO

Valstybinės ligonių kasos atstovai sako, kad prevencinių programų ribas rekomenduoja Europos Komisija ir pasaulinė sveikatos organizacija, o nustato mokslininkai, pagal tai, kada didžiausia tikimybė, kad ta liga pasireikš ir kada efektyviausia pradėti ją gydyti.

„Gink Dieve nereiškia, kad jos nebus, bet ta amžiau riba ji dar parodo tai, kad jei vėlesniame amžiuje ta liga ir atsiranda, jeigu ir pradeda vystytis, ji vystosi labai lėtai, ją galima pagauti ir ne per prevencinę programą“, – sako Valstybinės ligonių kasų (VLP) Paslaugų ekspertizės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Be to, pasak Ligonių kasų atstovės, vyresni žmonės, kuriems neramu dėl sveikatos, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei gydytojas įtars ligą, pacientui bus nemokamai atlikti būtini tyrimai, kaip ir pagal prevencinę programą.

„Nes tai yra tiriama visa to amžiaus populiacija, tai iš tikrųjų labai didelės apimties, yra išleidžiami tikrai labai dideli pinigai, ir jeigu jūs tirsit visą populiaciją, o nerasit to susirgimo, tai tie pinigai bus išmetami vėjais“, – teigia VLK Paslaugų ekspertizės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat atmeta kaltinimus vyresniųjų diskriminavimu.

„Visus žmones suvaryti į gydymo įstaigas ir visus tikrinti. Jau mes dabar skundžiamės, kad yra ilgos eilės, kad yra sudėtinga patekti pas gydytoją. Supraskim, jei mes visus per visą gyvenimą nuo visų ligų tikrintumėm, tai mes tiesiog lauktumėm po kelis metus pas gydytoją“, – tvirtina Aurelijus Veryga.