Koronaviruso šmėkla plinta pasaulyje. Kai jis aplenkė SARS ir taip sparčiai plinta, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė nepaprastąją tarptautinę padėtį. Surinkti įrodymai, kad koronavirusą greičiausiai paskleidė šikšnosparniai. Kinija apskritai laikoma šalimi, kuri daugiausia pasaulyje naudoja produktų, gaminamų iš laukinių gyvūnų.
Tai arba maistas, arba liaudies medicinos vaistai, pavyzdžiui, šikšnosparnių sriuba, arba preparatas impotencijai, podagrai ir kitoms ligoms gydyti. O gyvūnai, daugiausia – laukiniai, laikomi maždaug 70-ies procentų infekcinių ligų, kuriomis užsikrečia žmonės, šaltiniu.
Taigi, kol kas koronaviruso aukų skaičius tik auga, geografija plečiasi. Užsikrėsti nesunkiai galima žmogui nuo žmogaus ir to nežinoti dvi savaites – toks inkubacinis periodas.
Lietuvos valdžia tikina, kad yra pasiruošusi suvaldyti virusą. Tačiau problemų čia gali būti daug. Ar kreipti dėmesį į perspėjimus, ar pasirodyti medikams pasijutus blogai – paties žmogaus valia. Anot medikų, reikėtų tikrinti daugiau žmonių.
Kinijoje – apie 300 lietuvių
Vienas iš trijų koronaviruso epicentre Uhane gyvenančių lietuvių – Dovydas. Per langą šiomis dienomis mato tokį vaizdą. Paprastai ūžiančios gatvės – beveik tuščios.
„Jeigu turi savo automobilį, negali vairuoti, jeigu vairuosi, – prarasi teises. Visi barai ir restoranai privalo būti uždaryti“, – pasakoja Uhane gyvenantis lietuvis Dovydas Sidabras.
Kinijoje – apie 300 lietuvių. Toliau nuo epicentro gyvenantys grįžti į Lietuvą kol kas nenori. Vienas jų – muzikantas Algirdas Meškerys. Šiomis dienomis gyvenimas Kinijoje, anot lietuvio, tiesiog sustojo.
„Parduotuvėse su šilumos skeneriais tikrina kiekvieną žmogų, einantį į parduotuvę, – maisto dar galima įsigyti, bet visos kompanijos ir viskas uždaryta“, – tikina Kinijoje gyvenantis muzikantas Algirdas Meškerys.
Siūlo griežtesnes priemones
Į Lietuvą atvykusius keleivius pasitinka medikai, siūlantys pagalbą blogai besijaučiantiems. Čia pat bus pastatyti stendai su informacija kinų kalba. Netrukus keleivių temperatūrą svarstoma stebėti ir per termovizorius.
„Dedamos maksimalios priemonės rizikos valdymui“, – sako Visuomenės sveikatos centro, Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Užsikrėtęs gali nežinoti – virusas ilgą laiką nepastebimas, inkubacinis periodas, per kurį jokie simptomai nepasireiškia, gali trukti ir iki dviejų savaičių.
„Trūksta smulkesnio žinojimo, ką daryti. Aš pasisakau už platesnį testavimą pacientų dėl šios infekcijos. Testų taikymas platesniam ratui žmonių būtų labiau priimtinas, valstybė galėtų tai kompensuoti, pacientai, kurie nori pasitikrinti, galėtų būti patikrinti“, – siūlo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto prodekanas, profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas sako, kad reikėtų dar griežtesnių priemonių.
„Gal reikia galvoti, jei bus nustatyta, kad atvyko iš tos zonos, apie izoliaciją kurį laiką. Manau, atėjo laikas kalbėti apie tai, kad kurį laiką būtų sustabdytos ekskursijos, turistų srautai iš Kinijos, iš tos vietos židinio“, – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
A. Veryga: jei Lietuvoje ir atsirastų sergantis koronavirusu, juo būtų pasirūpinta
Prieš šešerius metus Lietuva ruošėsi kitam, daug pavojingesniam, mirtinam Ebolos virusui. Sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad tuo metu reikėjo paruošti specialias palatas, įsigyti naujos įrangos, buvo keliami itin aukšti reikalavimai, todėl dabar ruoštis galimam koronavirusui kur kas lengviau.
„Tokios revizijos, ką reikėjo staigiai atlikti, ką Lietuva turi, kokių vaistų, apsaugos priemonių personalui, nes buvo keliami ypatingi reikalavimai. (…) Dabar po tokios atliktos revizijos turbūt buvo lengviau įvertinti, ką mes turime, ką reikėtų daryti, jei koronavirusas atsidurtų Lietuvoje“, – sako R. Šalaševičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad jei Lietuvoje ir atsirastų sergantis koronavirusu, juo būtų pasirūpinta.
„Tikrai turime infrastruktūrą reikalingą, žmogus būtų nugabenamas, matėte pratybas, tikrai net kai reikia didesnės izoliacijos, tikrai mes pasiruošę esame“, – tikina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tikina, kad resursai per maži
Koronaviruso mirtingumas 3 procentai – 30 kartų didesnis nei gripo. Teigiama, kad Honkongo tyrėjų grupė jau sukūrė vakciną, bet pradėti naudoti šiuos skiepus bus galima tik po klinikinių bandymų, o tai užtruks.
A. Matulas sako, kad infekcinių ligų gydymas kelia nemažai problemų – iki šiol tokioms ligoms buvo skiriama per mažai dėmesio ir lėšų.
„Turiu pripažinti, kad infekcinių ligų vietų ir pacientų būklė nėra tokia, kuri užtikrintų nemažo srauto ligonių izoliavimą ir gydymą, todėl reikėtų pagalvoti apie tai – neduok, Dieve, atsirastų keli ar keliasdešimt atvejų ir turėtų būti sukurtas planas, kurias ligoninės patalpas reikėtų paversti infekcine ligonine, izoliuoti žmones ir ten gydyti, šiandien pajėgumai yra gana maži“, – tikina A. Matulas.
Tačiau R. Šalaševičiūtė nesutinka. Ji sako, kad epidemijos atveju pacientai galėtų būti gydomi regionų ligoninėse, kuriose vietos kur kas daugiau nei respublikinėse.
„Gal mūsų didžiosios respublikinės ligoninės pacientų visiškai užpildytos, bet įvertinant aplinkinius – apie Vilnių, apie Kauną – didžiuosius miestus, savivaldybes, jos tikrai nėra pilnos“, – tvirtina buvusi sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.
Profesorius V. Kasiulevičius sako, kad pajėgumų išties pakaktų, tačiau tik kol kas. Jei šis virusas greitai nebus sustabdytas ar atsiras naujų, infekcinėms ligoms gydyti reikės kur kas daugiau resursų.
„Turim pakankamai paruoštų infekcinių ligų gydytojų ir taip toliau, bet visada galime sakyti, kad tas dėmesys galėtų būti didesnis, greičiausiai turės būti didesnis atkreipiant dėmesį, kad iššūkiai tęsis. (…) Investavimas į infekcinę priežiūrą, jis labai svarbus ir gal specializuotų ligoninių plėtra bus reikalinga ateityje“, – mano profesorius.
