Lietuvoje

2020.02.03 14:11

Degutienė: situacija dėl Pranckiečio frakcijoje pasikeitė

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.02.03 14:11

Opozicija po šios savaitės posėdžio siūlo stabdyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Kadangi opozicija surinko parašus ir registravo apkaltos iniciatyvą, tai siūloma, pirmiausia, sudaryti komisiją ir apsispręsti, ar yra priežasčių pradėti apkaltą, ir tik tada tęsti tyrimą, nes tik apkalta gali atsakyti į klausimą, ar galėjo būti sulaužyta priesaika ir pažeista Konstitucija.

Dabar NSGK lauks Etikos ir procedūrų komisijos atsakymo, ar galima stabdyti tyrimą, nes Seimas komitetą yra įpareigojęs atsakymą pateikti iki balandžio 30 dienos. Praėjusią savaitę Seime liudijo buvę Seimo pirmininkai. Irena Degutienė, viena iš jų – „Savaitėje“.

– Tai, pirmiausia, ar jūs matote apkaltos būtinybę nebaigus tyrimo?

– Aš manau, kad jau daug ką komisija yra išsiaiškinus, tuo labiau kad yra akivaizdūs faktai. Ir ta faktinė medžiaga, man atrodo, iš tikrųjų yra pakankama, kad galėtum pradėti apkaltos procedūrą Seime. O jau Seime kaip bus nuspręsta, nes procedūra pakankamai ilga, reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą ir laukti iš ten atsakymų, tai, aš manau, kad toks ėjimas yra teisingiausias, jeigu mes iš tikrųjų objektyviai norime išspręsti šitą iškilusią problemą.

– Na, ir šitame I. Rozovos tyrime vis dėlto iškyla Seimo pirmininko vaidmuo ir jis toks keliantis klausimų. Vien tai, kad 2018 metais jis gauna pažymą iš VSD (Valstybės saugumo departamento – LRT.lt), kurioje nerekomenduojama suteikti I. Rozovai leidimą dirbti su slapta informacija, ir jis neišduoda to leidimo, bet į viešumą tas iškyla po pusantrų metų, kai svarstomas visai kitas klausimas, susijęs su I. Rozova dėl jos vykimo į tarptautinę ortodoksų asamblėją. Dabar mums sakoma, kad nelygiavertės buvo Mindaugo Basčio ir I. Rozovos situacijos, nes M. Basčio tos situacijos ir tos pažymos, beje, ir viena ir kita nebuvo slapta, Seimo pirmininkas taip labai neglobojo ir visa tai iškilo į viešumą.

Tai mano klausimas būtų toks: ar Seimo pirmininkas gali daryti pats tokias išvadas, kuri yra verta paviešinimo situacija, o kuri neverta, kai šiaip jos abi, bent jau pagal tai, kas parašyta pažymoje, tarsi rodo, kad buvo priesaika sulaužyta ir galėjo būti Konstitucija pažeista?

– Na, turbūt kiekvienas atvejis yra skirtingas ir kartais, turint politines įžvalgas, Seimo pirmininkas, patyręs, pavadinkime, ir turintis pats tvirtas politines pozicijas ir valstybinį mąstymą, gali, nes jis deda parašą, suteikti galimybę dirbti su slapta informacija, nes iš VSD kuri ateina pažyma, yra rekomendacinio pobūdžio, o jau galutinį sprendimą vis tiek priima Seimo pirmininkas. Šiuo atveju aš manau, kad ponios I. Rozovos atvejis yra rimtesnis, negu M. Basčio, nes M. Basčio visas tas ryšys su kita valstybe ėjo per verslą, verslas kaip tarpininkas ir išeini į politiką. Šiuo atveju buvo tiesioginis ryšys su politikais – tai yra gerokai rimčiau ir, jeigu įžvalgiai į visą visumą žiūrėtume ir analizuotume, aš, būdama Seimo pirmininke, šiuo atveju būčiau sureagavus ženkliai greičiau negu M. Basčio atveju. Nevisiškai principingai politiškai buvo pasielgta. Ir dėl to tas klausimas taip kabojo ir daug kas nežinojo iš viso apie tą situaciją.

– O kas turėjo sužinoti, jūsų manymu, kad Seimo pirmininkas gavo tokią pažymą, nes jis sako, aš kalbėjosi su NSGK pirmininku, perspėjo I. Rozovą pačią, kad negaus leidimo dirbti su slapta informacija ir tuometę frakcijos seniūnę ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę Ritą Tamašunienę – tris žmones?

– Turbūt jau dabar retrospektyviai žiūrint, tai R. Tamašunienė turi prisiimti tam tikrą atsakomybę. Vis tiek tai buvo ir frakcijos seniūnė, ir tuo labiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė. Tai kur čia tas objektyvumas? O žiūrint iš tos politinės strategijos, tai aiškiai dabar matom, kad ir tada dar Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, nors nebuvo koalicijoje, bet daugeliu atvejų palaikė valdančiąją daugumą, ir, sakykime, tai buvo tam tikras politinis flirtas, kuris po to peraugo ir susidarė jau rimta koalicija. Tai, aš manau, dėl to čia ir buvo tas toksai manipuliavimas, bet manipuliavimas, kuris kenksmingas valstybei. Bet kitas dalykas, Seimo pirmininkas turėjo pats teisę inicijuoti apkaltos procedūrą.

– Visa tai iškilo po pusantrų metų, ta istorija su I. Rozova, kai buvo svarstomas jos vykimas į tarptautinę ortodoksų asamblėją. Ir man vėlgi užkliuvo toks faktas, kad pažyma iš VSD, jog nereikia vykti į tą asamblėją, 28-tą gegužės gavo Seimo pirmininkas. Jis pats sakosi, perskaitė birželio 18 dieną, kai jau visi leidimai buvo suteikti. Jis sako, kad labai daug popierių Seimo pirmininkas gauna, daug raštų ir reikia reglamentuoti, kokius raštus jis turi skaityti ir kas turi būti tas asmuo, kuris jį įspėtų – „eik ir paskaityk“. Tai ar iš tiesų trūksta tokio reglamentavimo, nes jūs irgi buvote Seimo pirmininkė, irgi gaudavote tokius raštus?

– Na, mano požiūriu, jokių reglamentavimų papildomų nereikia, jie yra visiškai pilnai užbaigti. Ir turbūt ne vienos kadencijos Seimo pirmininkai gaudavo tą medžiagą, kaip ir dabar gauna, tai tu pats ir nusistatai prioritetus, ką skaitai pirmoje eilėje, ko neskaitai. Čia aš ir įžiūriu ir apgailestauju, bet Seimo pirmininkas turi būti patyręs politikas. Aš ir ateities seimams tikrai rekomenduočiau, kad Seimo pirmininkas nebūtų pirmos kadencijos Seimo narys, kuris dar net neapšilęs kojų ir politiškai nėra ir patyręs, ir įžvalgus, kad galėtų labai greitai susiorientuoti ir pats sau užduotis iškelti – kas yra svarbiausia, kas yra svarbu ir kas nelabai svarbu.

– Tai, jeigu dabar vėlgi Seime būtų keliamas klausimas dėl Viktoro Pranckiečio likti parlamento vadovu, ar konservatoriai vis tiek jį palaikytų, išaiškėjus tokiems visiems faktams, nors, man regis, jie buvo jau tada aiškūs, šiek tiek anksčiau, ar jūs dabar savo tuo nebalsavimu ar balsavimu prieš Ramūną Karbauskį vis tiek jį palaikytumėte?

– Manau, kad dabar situacija frakcijoje būtų visiškai kitokia. Tiek, kiek aš girdžiu iš frakcijos žmonių pasisakymų – ir oficialių, ir neoficialių – tikrai šiuo atveju situacija yra visiškai kitokia. Galų gale ir tie liudijimai, ir paties Seimo pirmininko, ir kitų, ir tai, ką mes jau dabar patys galime nueiti paskaityti, matyti, tai tikrai situacija frakcijoje būtų kitokia.

– Ir jis jau nebepalaikytumėte jo?

– Mes jau dabar procese dalyvautume.

– Nors tuo savo nedalyvavimu jūs tuo metu vis tiek, galima sakyti, sudalyvavote – Seimo pirmininkas išliko kėdėje, kaip ten bebūtų.

– Na, taip, rezultate taip, bet mes nenorėjome veltis į tarpusavio rietenas dviejų valstiečių frakcijos ar partijos žmonių, tuomet grynai buvo dviejų asmenybių karas ir mes nenorėjome į tą karą visiškai veltis, dabar yra visiškai kitaip.

– Dabar jūs veltumėtės ir kažin, ar palankus būtų tas jūsų įsivėlimas pačiam V. Pranckiečiui.

– Dabar mes dalyvautumėm.

„Savaitės“ įrašas:

Savaitė. Apžvalgininkai nerimauja: ar po „Brexito“ nebus daugiau „exitų“?