Kinijoje pagamintas ir galbūt nesaugias kameras naudoja ne tik svarbios šalies saugumui įstaigos. Jomis stebima ir viešoji erdvė miestuose.
Kaunas žengė dar toliau: policija kameromis identifikuoja visus mieste judančius automobilius. Tačiau atsakingos tarnybos abejoja, ar policija turi teisę rinkti ir kaupti informaciją apie visų piliečių judėjimą. Dar didesnį susirūpinimą kelia pareigūnų planai taikyti ir veidų atpažinimo technologiją, kai bet kuris gatve einantis pilietis būtų identifikuotas.
Kaune su kiniškomis kameromis Lietuvos policija jau pradėjo duomenų bazėje kaupti visų pro kameras pravažiuojančių automobilių numerius. Tai reiškia, kad policija žinos, kada jūs lankėtės ir kaip judėjote Kaune. Pareigūnai teisinasi, kad tai skirta ne sekti, o pažeidėjams išaiškinti. Esą sistema geba fiksuoti važiuojančius per raudoną ar kertančius ištisinę liniją, be to, ateityje ji galės iškart pranešti apie ieškomą automobilį, o kriminalistus informuoti apie sekamo asmens judėjimą.
Taip pat skaitykite
Kone už milijoną eurų iš savivaldybės biudžeto įsigytos pustrečio šimto kamerų turi dar daugiau Kinijoje plačiai naudojamų galimybių: atpažįsta veidus, skaičiuoja konkrečioje vietoje esančius žmones, seka judančius objektus, gali įrašyti garsą. Policijos departamento vadovai sako, kad ši sistema kuriama dėl visuomenės saugumo.
„Policija, kaip institucija, turi teisę rinkti duomenis ir turi teisę analizuoti tuos duomenis, vertinti tuos duomenis. Tai mes ne pirmi metai, mes jau gerus 10 metų dirbame su vaizdo stebėjimo sistemomis“, – teigia Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Tačiau naujųjų kamerų galimybės rinkti galbūt perteklinius duomenis kliūva tą kontroliuojančioms institucijoms.
Duomenų apsaugos inspekcija sako nieko apie policijos planus nežinanti ir pabrėžia, kad teisę kaupti vaizdo įrašus turinti policija, privalėjo gauti leidimą rinkti ir biometrinius duomenis.
„Labai nesinorėtų, kad taip atsitiktų, kad perkama įranga dar neįsitikinus, kad toks duomenų tvarkymas yra galimas“, – sako Duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.
„Jeigu bus išaiškinimas, kad tas dalykas yra būtinas, tada be abejo, tas bus padaryta, bet šiam momentui tiek mūsų teisininkai, tiek mes nematome tokio poreikio, kada reikėtų naują informacinę sistemą tvirtinti“, – sako E. Šileris.
Policijos vadovams nekliūva ir tai, kad Kauną nusėjo Kinijos kompanijos „Hikvision“ kameros. LRT jau skelbė, kad jos gali būti naudojamos Kinijos žvalgybos.
Ekspertai stebisi tuo, kad dėl kiniškų kamerų saugumo spragų galbūt turinti informacinė sistema jungiama prie Administracinių nusižengimų registro. Tai reali grėsmė nutekėti Vidaus reikalų ministerijoje saugomiems ne tik įtariamųjų ar nuteistųjų, bet ir vidaus reikalų pareigūnų registrams.
Vidaus reikalų ministerijos specialistai atkerta, kokią įrangą perka policija - ne jų reikalas. Derinama tik sąsaja, tai yra, kad registras gebėtų apdoroti gaunamus duomenis. Papildomas tikrinimas atliekamas, tik perkant įrangą, susijusią su saugumu ir gynyba.
„Jeigu teisės aktuose būtų numatyta tokia įstaigai prievolė, tai be abejo. Kol nėra įsitikinta, jog produktas saugus, mes jo negalėtume naudoti, bet kadangi šiuo metu teisės aktai, kaip ir minėjau, tokio detalaus mechanizmo nenustato, tai mes turime tokią situaciją, kad įrenginiai naudojami ir dėl to kyla tokie klausimai“, – tvirtina Informatikos ir ryšių departamento direktorius Evaldas Serbenta.
LRT konsultavę ekspertai pabrėžia, kad naujomis kameromis surinktais duomenimis prireikus naudojasi ir kitos tarnybos. Esą tai daroma visoje Lietuvoje, kai kur jau taikomos ir veidų atpažinimo sistemos.
