Penktadienį prie Vyriausybės rinkosi aktyvistai, siekdami paraginti Lietuvos politikus imtis priemonių, būtinų stabdyti klimato kaitą ir taršą. Mitinge dalyvavę aktyvistai taip pat pateikė savo reikalavimus Vilniaus savivaldybei.
Kelios dešimtys susirinkusių protestuotojų ragino Vilniaus viešąjį transportą paversti varomu tik elektra arba atsinaujinančia ir aplinkai draugiška degalų rūšimi. Tai aktyvistai padaryti ragina iki 2030 m.
Taip pat raginta plėtoti sostinės viešojo transporto infrastruktūrą, plečiant tik šiam transportui skirtų juostų tinklą, užtikrinti griežtesnę jų kontrolę. Iškeltas ir siekis, kad viešasis transportas apskritai būtų nemokamas.
Susirinkęs jaunimas taip pat reikalavo labiau tausoti ir plėsti žaliąsias zonas, mažinti iškastinio kuro naudojimą sostinėje bei gerinti pastatų energetinį efektyvumą.
Protesto akciją surengė „Fridays for future Vilnius“. Tai globalus judėjimas, įkvėptas švedų moksleivės ir klimato aktyvistės Gretos Thunberg.
„Fridays for future Vilnius“ jau kelis kartus anksčiau buvo surengęs panašias akcijas sostinėje.
Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje itin daug dėmesio skiriama gamtos taršos klausimams. Visuomenės, valstybės institucijų bei politikų dėmesys su gamtos tarša susijusioms problemoms padidėjo po ažiotažą sukėlusių įvykių: gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje bei skandalo, kilusio paaiškėjus, kad uostamiesčio kartono bendrovė „Grigeo“ ne vienus metus nuotekomis teršė Kuršių marias.
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pasibaigę 2019 m. buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją. Meteorologų teigimu, tai lėmė globalinė klimato kaita.
