Po mažiau nei 4 valandų, pirmą valandą nakties Lietuvos laiku, Jungtinė Karalystė taps pirmąja šalimi, atsiskyrusia nuo Europos Sąjungos. Ir nuo tos akimirkos prasidės oficialus pereinamasis laikotarpis, kai iki metų pabaigos bent jau turėtų būti susiderėta dėl tolesnių valstybės ir bendrijos santykių. Kokių jų sieksime mes?
Studijoje užsienio reikalų ir finansų ministrai – Linas Linkevičius ir Vilius Šapoka.
– Ministre, Jungtinės Karalystės vyriausybės duomenimis, kurie yra eksperimentiniai, iki sausio vidurio apie 140 000 lietuvių jau pradėjo tvarkytis arba susitvarkė dokumentus, oficialiai registruota per 200 000 lietuvių. O kas bus su tais, kurie galbūt gyvena informacijos vakuume ir nespės susitvarkyti popierių?
L. Linkevičius: Tikiuosi, kad spės, nes toks didelis skaičius jau dabar rodo, kad žmonės žino, domisi. Mes irgi tą informaciją skleidžiame, kiek įmanoma. Nežinau, kokiame vakuume reikia būti, kad jos negirdėtų. Tikiuosi, kad išgirs. Mūsų duomenys – panašūs, čia kalbu apie tuos, kurie registruojasi pagal naują tvarką Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, kurie nori užfiksuoti tą pastovaus rezidento statusą, kurie daugiau nei 5 metus ten gyvena, ir tie, kurie mažiau negu 5 metus gyvena, – laikino rezidento statusą. Tuo viskas pasakyta. Jeigu neužsiregistruos, tai nelegaliai gyvens – manau, čia šito nebus.
– Kalbant apie nelegaliai galbūt gyvenančius ir dabar, nes vėlgi oficialūs skaičiai sako, kad per 200 000 lietuvių, neoficialiai, kalbama, apie 300 000 ir daugiau, ar tie skaičiai yra laužti iš piršto, ar nuo kitų metų galima tikėtis nelegalų deportacijos bangų?
L. Linkevičius: Matote, jeigu yra nelegalas, jeigu yra padaręs sunkių nusikaltimų, čia irgi, būkime atviri, ta sistema dar kartą atšviežins duomenų bazę. Čia ne tik su lietuviais susiję – ir su visais kitais. O tas skaičius nėra visiškai iš piršto laužtas – įvairiuose šaltiniuose toks maždaug skaičius figūruoja.
Manome, kad jis yra arti tiesos. Na, ir, kaip sakyti, stipriai dirbame. Informacinė bazė yra labai gerai išplėtota. Dar kartą pasikartosiu, naudodamasis proga, kad ir „Brexito“ nuoroda yra mūsų tinklalapyje, yra įvairiausi klausimai norintiems grįžti, besidomintiems sąlygomis.
„Renkuosi Lietuvą“ yra telefonas, kuris administruojamas Vidaus reikalų ministerijos, – taip pat daug skambučių, daug kas domisi, pavyzdžiui, kokios sąlygos grįžus mokytis vaikams. Iš tų padidėjusių srautų jaučiame, kad ta informacija vis tik pasieks tuos, kuriuos turi pasiekti, bet visada būna visko. Bet manau, kad tas skaičius, kurį jūs paminėjote, rodo, kad vis dėlto sistema veikia.
– Ministre, jūs šią savaitę lankėtės Londone, susitikote ir su Sityje dirbančiais žmonėmis. Kokie yra ten lūkesčiai ir prognozės dėl ateities?
V. Šapoka: Galėčiau apibūdinti vienu žodžiu – nerimas. Nors sprendimas ir jo įsigaliojimas bus vos po kelių valandų, yra daug neatsakytų klausimų, kokie tie santykiai bus ateityje. Žinoma, ir pats poveikis bendrai ES mastu ir Lietuvai – jį nuspėti sunku. Kai kurių organizacijų skaičiavimu, poveikis turėtų sudaryti maždaug 0,4 proc. BVP.
Bet tai labiau panašu į spėjimą nei patikimą prognozę, nes toks įvykis vyksta pirmą kartą, ir, kaip minėjau, kaip tie santykiai susiklostys ateityje, nuspėti tikrai yra sudėtinga. Žinoma, gerbiame demokratinės šalies apsisprendimą, piliečių apsisprendimą, bet iš kitos pusės, tikrai liūdna, nes ES netenkame patikimo partnerio, tikrai daugeliu klausimų turime tą pačią nuomonę. Manau, dėliojant santykius ateičiai, mes turime kaip sykis šiuo metu dar labiau stiprinti mūsų dvišalius santykius, ypač gynybos, mokslo, finansų rinkų srityje. Manau, tikrai su ilgamečiu partneriu mes turime tuos santykius sustiprinti.
– Tuos santykius tikriausiai ir dėliosime per ateinančius metus. Aišku, visi santykiai pirmiausia prasideda nuo žmogiško kontakto. Ministre, ar tie žmonės, kurie nusprendė likti Jungtinėje Karalystėje, dabar norėdami pasikviesti savo draugus ir gimines, kurie gyvena užsienyje, Lietuvoje, dabar jiems bus ta trečioji šalis, užsienis, reikės rūpintis jų vizomis? O gal bus taip, kad kaip ankstesniais metais, kada tiesiog imigracijos tarnybos neleisdavo pasienyje?
L. Linkevičius: Galėčiau trumpai pasakyti, kas čia įvyks dabar, šiąnakt. Emociškai tai nuleidžiamos vėliavos prie Europos institucijų, per Europos Tarybos posėdžius, kokie jie bebūtų, už stalo jau nesėdės britų atstovai. Tačiau de facto situacija lieka visiškai tokia, kokia buvo iki metų pabaigos. Tai reikia irgi pabrėžti – niekas nesikeis. Jungtinė Karalystė toliau mokės mokesčius į biudžetą.
Kelionės – viskas bus, kaip buvo. Bet per tuos metus, ką kolega Vilius ir sakė, kas yra labai ambicinga, tas procesas, matyt, realiai kalbant, bus 8-10 raundų derybininkų susitikimų. Ambicija – pasiekti susitarimą. Tikėkimės, kad pavyks. Borisas Johnsonas, premjeras, pasakė, kad nebus jokių pratęsimų. Bet realistai sako, kad sunku nesitikėti pratęsimo, nes, kaip pavyzdys, derėjomės ES su Kanada labai geranoriškai ir intensyviai, ir tai 7 metus užtruko. Tai turint ambicingus tikslus pasiekti rezultatus per mažiau negu metus, būkime atviri, nes turėtų apie spalį kažkur baigtis, – sudėtinga. Matysime, kokios bus išankstinės nuostatos. Mūsų nuostatos buvo pasakytos ne kartą.
Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, yra pasakiusi: „Mes norime, kad būtų nuliniai tarifai, nulinės kvotos, nuliniai dempingai. Norime, kad bevizis režimas liktų po tų metų.“ Tai tada ir atsakytume į tuos klausimus, kokius keliate. Dabar pasakyti aiškiai reikia, kad šiais metais niekas nesikeis, o kaip bus kitais metais, priklausys nuo tų derybų. Priklausys ir mūsų prekybiniai santykiai, ir kiti. Tačiau vakar buvau susitikęs su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi, dar kartą patikinome iš abiejų pusių tą pačią pozityvią nuostatą. Žinoma, mums tai liūdnas procesas, bet tai jų pasirinkimas, mes jį gerbiame. Tačiau mes nemanome, kad dabar Jungtinė Karalystė turi būti nubausta, jeigu taip jau atvirai kalbame.
Mes norime, kad iš to išeitų teigiamas rezultatas, ypač išsaugant santykius, kas jau dabar yra pasiekta ekonomikoje, prekyboje, kultūroje. Be abejo, gynybos ir saugumo srityse bus paprasčiau, nes jie neišeina iš NATO. Ir jie patys rodo pasiryžimą aktyviai dalyvauti. Dabar įjungsime visus tuos svertus, ir manau, kad tą padarysime. ES derybinė pozicija bus vasario pabaigoje jau patvirtinta. Tai irgi dar užtruks, ir, kaip jau sakiau, Michelis Barnier, tas pats derybininkas, su komanda pasiruošę kalbėtis visais aspektais. Jeigu bus pratęsimas, tai irgi noriu pasakyti, kad pagal mūsų nustatytą tvarką iki liepos 1 d. jie turėtų kreiptis dėl pratęsimo 1–2 metus, jeigu matys, kad nespėja. Tai toks yra mechanizmas, ir tokie yra maždaug tvarkaraščiai.
– Buvo paminėta kelis kartus prekyba, bet dėl jos sutarčių jau turėjo spręsti ir balsuoti nacionaliniai regioniniai parlamentai. Ar mes turime Lietuvoje strategiją, ko mes sieksime, kokie būtų mūsų norai, mūsų lūkesčiai, mūsų reikalavimai?
V. Šapoka: Kolega labai aiškiai pasakė – mes norime išlaikyti panašius santykius, kokie yra šiuo metu, nekurti dirbtinių kliūčių, nes tas kelias iki Londono yra abipusis. Pavyzdys – šiuo metu Jungtinė Karalystė Europoje yra numeris vienas „Fintecho“ srityje, Lietuva yra numeris du.
Nors mes lyg ir turėtume labai džiaugtis, kad dėl neapibrėžtumo vis daugiau ir daugiau kompanijų persikelia iš Londono Sičio į Lietuvą, bet taip smarkiai nedžiūgaujame, nes reikia žiūrėti plačiau – Londonas yra vienas iš pasaulinių finansų centrų. Nė viena Europos Sąjungos šalis negali per trumpą laiką įgyti tokio statuso, tokio masto ir tokios pasaulinės įtakos, nes tai kalba apie konkurenciją tarp kontinentų, tarp didžiųjų centrų. Dėl to mums labai svarbu išlaikyti tuos glaudžius ryšius, dėl to mes nuolat palaikome kontaktą su Londono Sičiu, palaikome su priežiūros, kitomis institucijomis, ir, turint omeny, kad tose inovatyviose srityse potencialas yra didžiulis, tai mūsų bendras interesas, kad priežiūros standartai išliktų panašūs, o nepradėtų išsiskirti.
Tikrai dėsime visas pastangas, kad tie santykiai išliktų tokie, kaip yra dabar, ir dar labiau stiprėtų. Jeigu taip kalbant tiesiogiai, koks poveikis, tai tas poveikis ES atsispindi net ir pačios bendrijos ambicijoje, nes jeigu pasižiūrėtume per finansinę perspektyvą, tai Bendrija savo biudžete netenka apie 60 mlrd. eurų. Tai tikrai reikšminga suma, ir tai apsunkina ir pačias derybas, nes šalys tada susiskaldo, ar mes turime daugiau lėšų skirti naujiems prioritetams, ar esamiems prioritetams, nes visi puikiai supranta, kad tų lėšų bendrai ES bus mažiau.
– Ir Lietuvai iš tų ES, bent jau Sanglaudos, fondų yra numatoma mažinti ketvirtadaliu. Jūs kalbėjote apie tai, kad „Brexitas“ turės įtakos, kad ekonomikos augimas prognozuojamas perpus lėtesnis. Ar nebus taip, kad mes, kaip maža valstybė, neturėsime tokių stiprių derybinių pozicijų su Jungtine Karalyste ir kad kiekvienas bus už save?
V. Šapoka: Kalbant, kad su Jungtine Karalyste vis dėlto daugeliu atveju mes rasdavome labai konstruktyvų dialogą, tie santykiai yra labai pragmatiški, tai bent jau iš dvišalių santykių pusės nematyčiau, kad tai būtų sudėtinga. Labiau, matyt, riziką įžvelgčiau, kad tai yra trumpas laikotarpis susiderėti dėl sričių, kurios skaičiuojamos dešimtimis. Tikrai to aiškumo artimiausiu metu nebus, o pats neapibrėžtumas tiek verslui, tiek gyventojams tai yra savaime išsipildanti rizika. Žinoma, praėjus keleriems metams, Jungtinė Karalystė atras savo stipriąsias puses ir atsistos ant kojų. Bet mūsų nacionalinis šalies interesas yra užtikrinti glaudžius ryšius su šia šalimi.
– Tikėtina, kad ir Užsienio reikalų ministerija, ir Finansų ministerija tuo pasirūpins.
