Lietuvoje

2020.02.04 11:03

Visuomenei senstant, o artimiesiems emigruojant, senelių namų reikės vis daugiau: kaip prie to prisitaikys Lietuva?

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt 2020.02.04 11:03

Savivaldybių duomenimis, šiuo metu Lietuvoje beveik 1300 vyresnio amžiaus žmonių laukia galimybės gyventi senjorų globos namuose. Ekspertai sako, kad tokių įstaigų poreikis augs, nes visuomenė sensta, o Lietuvoje daugės ir senyvo amžiaus žmonių, kurių artimieji yra emigravę.

„Šiandien Lietuvoje turime 1000 vietų problemą, o po dešimties metų problema bus 5000 tūkstančių vietų. Nebent senelių globos namų daugės, prie to prisidės ir privatus sektorius“, – LRT RADIJUI sako privačius Adutiškio senelių namus įkūręs Žydrūnas Eimutis.


LRT tęsia sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“ ir šį kartą nagrinėja globos namų situaciją šalyje.

Kai kuriose privačiose senjorų globos įstaigose Lietuvoje paslaugų kaina mėnesiui siekia ir 2000 eurų.

Tačiau prieš dvejus metus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esančiame Adutiškio miestelyje privačius senelių namus įkūręs verslininkas Žydrūnas Eimutis sako įgyvendinęs svajonę įkurti pigesnius globos namus, kuriuose būtų teikiamos kokybiškos paslaugos.

Jei moka patys klientai, kaina Adutiškio senelių namuose gali siekti ir 900 eurų per mėnesį, tačiau, susitvarkius reikiamus dokumentus valstybės ir savivaldybių paramai gauti, daliai klientų papildomai mokėti nereikia. Verslininkas sako, kad jei sąlygos bus palankios, panašius namus įkurs ir kituose Lietuvos regionuose, o Adutiškis ilgainiui taps „senelių miesteliu“.

Džiaugiasi, kad gali „paponavoti“

„Visą gyvenimą galvojau, kad padirbėsiu, kiek galiu, labai gerai, smarkiai, o paskui eisiu į senelių namus ir tada jau pailsėsiu. Kaimiškai sakant, tai „paponavosiu“, – juokdamasi kalba senelių namų Adutiškyje gyventoja Vanda Žukaitė. – Čia aš tikrai jaučiuosi, kad ponavoju.“

Moteris Adutiškio senelių namuose pamėgo religijos kampelį, į kurį, pasak jos, jai gera ateiti pasimelsti. 86-erių senolė čia nuo rudens, po patirto insulto. Sako, kad kai reikėjo palikti ligoninę, dukra skubiai ieškojo išeities ir internete rado informaciją apie šį reabilitacijos ir slaugos centrą.

Visą gyvenimą galvojau, kad padirbėsiu, kiek galiu, labai gerai, smarkiai, o paskui eisiu į senelių namus ir tada jau pailsėsiu. Kaimiškai sakant, tai „paponavosiu“.

„Ir nuo to laiko, žinokite, gyvenu labai gerai, – tikina V. Žukaitė. – Pirmiausia, čia labai gera atmosfera. Daug vietos. Maitina gerai. Slauga gera. Slaugės atidžios. Jos labai malonios. Viskas čia labai patogu. Mus čia ir nuprausia. Kaip mažus vaikus.“

Verslo idėja gimė bažnyčioje

Už ponios Vandos buvimą globos namuose moka jos dukra. Šeima tikisi susitvarkyti dokumentus, kaip sako, didžiajai slaugai, ir gauti valstybės finansavimą gyventi čia toliau.

Dažniausiai girdime, kad privatūs globos namai brangūs, tačiau Adutiškio senelių namus 2017-aisiais įkūręs Ž. Eimutis pabrėžia, kad jo tikslas buvo įkurti jaukius, kokybiškus ir sąlyginai nebrangius privačius globos namus.

Anksčiau globos namų vadovas dirbo prekybos, kavinių, statybų versle, apie metus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Galiausiai grįžo į Lietuvą. Tiek darbo reikaluose, tiek asmeniniame gyvenime sunkiu etapu vyras atsakymų ieškojo bažnyčioje. Būtent ten ir kilo tokio verslo idėja.

„Išėjau iš bažnyčios su mintimi, kad aš privalau Lietuvoje pastatyti didelius, pavyzdinius, tačiau ir nebrangius senelių namus“, – sako senelių namus Švenčionių rajone įkūręs Ž. Eimutis.

Dvigubai didesni atlyginimai

Adutiškio senelių namuose šiuo metu gyvena apie 100 klientų iš visos Lietuvos – į Baltarusijos pasienyje esančius senelių namus artimuosius žmonės atveža net iš kito šalies krašto: Skuodo, Radviliškio. Pasak vadovo, apie pusė gyventojų moka už paslaugas patys, pusė yra atvažiavę su vadinamaisiais savivaldybių siuntimais, už paslaugas nemoka daugiau nei įprasti išskaitymai iš pensijos, kurie numatyti visų, ir valstybinių globos namų gyventojams. Pora klientų sudarę vadinamąsias išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

„Netaikome jokių priemokų – kainos yra lygiai tokios, kokias nustatė valstybė: 26 arba 29 eurai už parą. Jeigu žmogus geba mokėti pats, jis moka ir nesikreipia į savivaldybę. Jeigu pačiam vis tik neišeina susimokėti, dalį apmoka valstybė arba savivaldybė, – sako Ž. Eimutis. – Į kurią įstaigą žmogus papuola, ar į privačią, ar į valstybinę, visiškai jokio skirtumo – jos yra visiškai lygiateisės.“

Adutiškio senelių namų įkūrėjas sako, kad visuomenėje susiformavęs mitas, jog valstybinė įstaiga klientą prižiūrės geriau. Tačiau jis valstybines įstaigas ryžtasi palyginti su konvejeriu.

„Mes savo klientus mylime, juos prižiūrime kaip savus. O valstybinė įstaiga yra konvejeris, – konstatuoja pašnekovas. – Nieko blogo sakyti nenoriu, yra labai gerų valstybinių įstaigų, su daugeliu jų mes draugaujame, bendraujame, viskas yra gerai, bet yra ir tokių įstaigų, kurios tikrai dirba konvejerio principu.“

Ž. Eimutis didžiuojasi, kad atlyginimai darbuotojams Adutiškio senelių namuose – didesni nei panašiose valstybinėse įstaigose. „Būsiu atviras, neseniai žiūrėjome kitų įstaigų rekvizitų statistiką ir šiandien mūsų įstaiga, kaip senelių globos namai, yra antra tokia įstaiga pagal Lietuvos atlyginimų vidurkį – 1300 eurų popieriuje (virš 800 eurų į rankas), – tikina senelių namų savininkas. – Šiais metais dar esame numatę atlyginimų kėlimą. Apie 10 proc. Tad kitų metų pabaigoje mūsų atlyginimų vidurkis turėtų kilti iki pusantro tūkstančio eurų.“ (O Švenčionių rajone Šventos kaime veikiančiuose socialinės globos namuose vidutinis socialinių darbuotojų atlyginimas į rankas yra 550 eurų – LRT.lt).

Sovietinė parduotuvė tapo jaukiais namais

Kaip tvarkomas globos namų ūkis, kad privačiai įstaigai pavyktų ir mokėti aukštesnius nei vidutinius šioje srityje atlyginimus, ir išlaikyti pastatą bei finansuoti kitus poreikius? Vedžiodamas po globos namus – trijų aukštų pastatą 600 gyventojų turinčio Adutiškio centre – Ž. Eimutis sako, kad turi savo verslų Lietuvoje ir Anglijoje, kurie padėjo įkurti šią vietą, nes banko paskolų būtų tikrai negavęs. Kiti verslai, pasak jo, padeda išlaikyti senelių namus ir juos plėsti.

Veiklus vyras kalba ir apie gerai apgalvotą seno pastato pritaikymą. Vieta, kur dabar dienas leidžia senoliai, – buvusi sovietinė universalinė parduotuvė, kuri 20 metų stovėjo apleista. Ji buvo nusipirkta už 10 tūkstančių litų (apie 2 896 eurų – LRT.lt) ir padedant architektams bei paties samdytiems statybininkams įrengta visai naujai.

Ž. Eimutis džiaugiasi, kad buvo tinkamas pastato išdėstymas: ne koridorinė sistema, o normalūs, dideli kambariai ir didelė svetainė – čia žmonės sueina, bendrauja, gyvena, žiūri televizorių. „Žodžiu, visas veiksmas čia vyksta, o kuomet žmogus pavargsta, eina į savo kambarį“, – pasakoja jis.

Žydrūnas nemano, kad paklausūs gali būti tik tie privatūs senelių namai, kurie yra arti didmiesčių. Jis buvo įsivardijęs du kriterijus: kad iki pat įstaigos vestų asfaltuotas kelias ir kad pastato konstrukcija būtų pakankamai tvirta įgyvendinti idėjas, kurias jis matė gerai veikiančiuose užsienio senjorų globos namuose.

Atmosferą prisijaukinti padėjo tėvai

Toliau skaičiuodamas globos namų išlaidas, jų įkūrėjas teigia, kad, palyginti su valstybinėmis įstaigomis, mažiau išleidžia ir administracinėms reikmėms, mat šį darbą, be jo, atlieka dar vienas žmogus. Dalį baldų ir įrangos namams suaukojo žmonės. Ir, žinoma, svarbiausia – darbuotojų profesionalumas, kultūra ir požiūris.

Reabilitacijos ir slaugos centre Adutiškyje įdarbinti 36 žmonės. 18 socialinės srities darbuotojų pamainomis su klientais būna tiesiogiai. Anot pašnekovo, vienas iš įpareigojimų visiems – su klientais visada elgtis maloniai, kaip su savo artimaisiais.

„Viskas priklauso nuo požiūrio. Prie to labai daug dirbome. Net mano tėvai man padėjo – čia buvo apsigyvenę, kad padėtų prisijaukinti tą atmosferą, – tikina Ž. Eimutis. – Norime, kad mūsų įstaigoje būtų namų atmosfera.“

Noriau renkasi privatų darbdavį

Dalis senelių namų darbuotojų – kvalifikaciją pakeitusios aplinkinių vietovių gyventojos. Kai kurios iš jų ir anksčiau dirbo socialinį darbą. Tiesa, tik valstybinėse įstaigose. Tarp jų ir Jolanta Meškelienė, ji anksčiau lankydavo žmones namuose.

„Namuose tos slaugos maža, – sako J. Meškelienė. – Valstybė per mažai valandų skiria – vieniems dvi, o kitiems vos vieną valandą. Būna, pakviesdavo, paskambindavo, sakydavo, kad negera. Savo asmenine sąskaita tekdavo eiti slaugyti ir naktimis.“ Pašnekovė priduria, kad ankstesniame darbe tiesiog perdegdavo.

Kalbinta socialinė darbuotoja sako atlyginimu dabar nesiskundžianti. Pasak jos, jauni specialistai šiuos senelių namus renkasi noriau, nei valstybinius. „Darbuotojai renkasi mūsų senelių namus. Renkasi ir dar pasirinks. Kai bus atidaryta daugiau namų, tai čia ir pasirinks“, – įsitikinusi socialinė darbuotoja J. Meškelienė.

Piktinasi naujomis taisyklėmis

Vienas iš klausimų, kuriuos dažnai kelia socialinių paslaugų senjorams ekspertai, – ar ne per dideli 100 vietų globos namai, ar tokia gali būti Lietuvos siekiamybė? Ž. Eimutis sako, kad tik tokio dydžio namus įmanoma išlaikyti, nepatiriant nuostolių.

„Jeigu mes būtume 20-ies vietų įstaiga, visiškai neišgyventume. To padaryti būtų absoliučiai neįmanoma. Kiek surenkame pinigų, tai kažkur 50–60 proc. jų skiriame darbuotojų atlyginimams. Šiuo metu privatų sektorių gąsdina naujos taisyklės, kad senelių namai negali būti didesni nei 40 vietų. Toks sprendimas yra visiškai absurdiškas. Jis užkerta kelią privačiam sektoriui dalyvauti tokių įstaigų steigime. Investicija į tokį objektą yra labai didelė, reikia mokėti gerus atlyginimus, grąžos ar didelio pelno čia tikėtis tikrai neverta, tad tokie apribojimai yra visiškai nesuprantami“, – nusivylimo naujomis taisyklėmis neslepia Adutiškio senelių namų įkūrėjas.

Ž. Eimutis sako vystantis ir kitus senelių namų projektus. „Vienos patalpos yra 6 tūkst. kv. m. Kaip ten galima įkurti tik 40 vietų? – klausia verslininkas. – Na juk visiškas absurdas.“ Pasak senelių namų įkūrėjo, valstybinių senelių namų yra ir dar didesnių, jie plečiasi. Dabartinis normatyvas, kad nauji privatūs namai turi priimti tik iki 40 gyventojų, pasak jo, yra nesąžiningas.

Valstybiniame sektoriuje – daugiau patirties

Privačiuose senelių namuose gyventojai kambariuose gyvena ne po vieną, o po du. Pasak Žydrūno, taip yra todėl, kad čia atvykstantys žmonės yra pavargę nuo vienatvės. „Jie susidraugauja. O taip pat tai yra svarbu dėl saugumo – vienas žmogus, jei jam kas nutiktų, pavyzdžiui, naktį, galbūt nespės pagalbos mygtuko paspausti, o štai šalia esantis kaimynas, be abejonės, suskubs pakviesti pagalbą. Sureaguojama bus iš karto“, – tikina Ž. Eimutis.

Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Audra Daktariūnaitė čia lanko pacientus – ji, be privačių namų, lankosi ir savivaldybės įkurtuose globos namuose Šventos kaime. Ji kalba, kad tarp savivaldybės įkurtų ir privačių globos namų ėmė jaustis konkurencija ir tvirtina, kad ji dar labiau skatina abiejų įstaigų darbuotojus stengtis dėl klientų.

„Valstybiniuose globos namuose matau daugiau patirties ir įdirbio, o privačiuose – lankstumo“, – sako gydytoja A. Daktariūnaitė. Pasak jos, valstybiniai globos namai, jei jau yra skirti vadinamieji „krepšeliai“ ar pinigai pacientui, daugiau norinčiųjų sunkiai priims, o štai privatūs namai šiuo klausimu yra lankstesni.

Atokiame miestelyje – naujos darbo vietos

Švenčionių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rouda apibendrina, kad kol kas vietos žmonės dažniau renkasi savivaldybės įstaigą 150 gyventojų turinčiame Šventos gatviniame kaime. Esą, nors 30-ies vietų namuose dabar nėra laisvų vietų, 8 žmonės yra eilėje. Jie nusiteikę palaukti lovos būtent tuose globos namuose, mat apie juos daugiau žino, juose gyvena jų kaimynai. Didelis privalumas Švenčionių rajonui, pasak E. Jakštaitės-Roudos, kad, įsikūrus privatiems senelių namams, atsirado darbo vietų.

„Adutiškis yra nuošalesnis miestelis. Ten gyvenantiesiems važinėti darbo reikalais į rajono centrą susidaro nemažos išlaidos ir nepatogumai. Labai smagu ir labai gerai, kad ten yra sukurtos tos darbo vietos. Ten gyvenantys žmonės dabar gali rinktis, kur jiems geriau dirbti. Norėtųsi, kad privatus verslas į šią sritį ateitų su dar didesniu pajėgumu. Konkurencijos su savivaldybės globos namais aš nematau, atvirkščiai – privatus verslas čia gali būti didelis pagalbininkas savivaldybei, plėtojant tokias paslaugas“, – sako ji.

Pašnekovė pastebi, kad globos namų poreikis kasmet vis auga. Savivaldybės įsteigtuose globos namuose prieš kelerius metus vietų dar užteko, bet dabar tenka laukti vidutiniškai 4–5 mėnesius. To priežastys, pasak jos, yra senstanti visuomenė ir emigracija.

Pokyčius skatintų konkurencija

Keliaukime į Šventos senų ir neįgalių žmonių globos namus. Šie irgi atrodo nauji, šviesūs, tvarkingi. Įstaiga iš kito nepatogaus pastato, kur žmonės gyvendavo po tris ar keturis kambariuose, įgyvendinus ES projektą, persikraustė į buvusią aštuonmetę mokyklą.

Savivaldybės įkurtų senų ir žmonių su negalia globos namų Šventoje vadovė Romualda Zobielienė mano, kad Lietuvoje šioje srityje reikia vystyti tiek valstybinį, tiek ir privatų sektorių.

„Konkurencija atsiras tik tada, kai bus ir valstybinių, ir privačių globos namų, – įsitikinusi R. Zobielienė. – Atsirastų ir geresnės paslaugos. Žmonės renka informaciją, atvyksta rekomenduoti kitų. Džiaugiamės, kai žmonės pasirenka mūsų namus, ir nuolat stengiamės, kad paslaugų kokybė būtų dar geresnė. Kuomet gaunamomis paslaugomis džiaugiasi klientas, patenkintas būna ir personalas.“

STT pasiūlymuose – bendras globos namų sąrašas

Kalbėdami apie globos namų Lietuvoje plėtrą, ekspertai sako, kad svarbi problema lieka ir korupcija. Ar neatsitiktų taip, kad, plečiant privačių įstaigų tinklą, neskaidrių sprendimų daugėtų?

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė sako, kad savivaldybės darbuotojas gali priimti sprendimą, apie kokias įstaigas jis informuos konkretų asmenį. Jeigu žmogus savo valios neišreiškia, savivaldybės darbuotojas, pasak jos, gali nusiųsti žmones į tuos globos namus, kurie jį sieja, pavyzdžiui, giminystės ryšiais.

„Tokių atvejų esame nustatę, – sako R. Kaziliūnaitė. – Tokiu atveju aišku, kad yra prielaidų interesų konfliktams ir galimiems neskaidriems sprendimams.“

Pasak jos, vis dėlto privačiame sektoriuje, palyginti su valstybiniu, korupcijos apraiškų nėra daugiau. R. Kaziliūnaitė sako, kad bus pateikti pasiūlymai, kuriuose bus ir bendras globos namų sąrašas. „Siūlysime sudaryti baigtinį, aiškų, visiems prieinamą tų globos įstaigų sąrašą, kad visiems būtų aišku, kiek jų apskritai veikia Lietuvoje bei kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Žmonės, matydami prieš save visą tokių įstaigų sąrašą, galės lengviau pasirinkti“, – sako STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė.

Pasak jos, toks sąrašas padės spręsti ir kitą problemą – šiuo metu eilėje laisvos vietos skirtinguose namuose gali laukti tas pats asmuo.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt

Parengė Vismantas Žuklevičius