Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos (VSPPS) pirmininkas Andrius Bareika neslepia – įkūrus naują profsąjungą, Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovams teks išeiti iš komforto zonos, mat pareigūnų susivienijimas sieks aktyviai spręsti įsisenėjusias problemas. A. Bareika interviu LRT.lt sakė esantis nepatenkintas dabartine situacija VST, kai patyrę pareigūnai uždirba tiek pat, kiek ir naujokai. Dėl to, anot jo, algų kėlimo klausimas taps vienu iš prioritetinių profsąjungos darbų.
Praėjusių metų pabaigoje įkurta VSPPS jau prisijungė prie statutinių pareigūnų profesines sąjungas Lietuvoje vienijančio Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ir, kaip teigia profsąjungos pirmininkas A. Bareika, jie žada nesėdėti rankų sudėję.
VSPPS vadovas A. Bareika neslepia, kad profsąjunga žada kelti ir kitus VST opius klausimus. Jis atvirauja, kad pareigūnai iki šiol laukia naujų uniformų, o jų naudojamą ginkluotę privalu modernizuoti, mat VST tebenaudojami seni rusiški ginklai gali būti pavojingi ir patiems pareigūnams.
„Mes išgirdome pažadą, kad kalašnikovų bus atsisakyta. Kada tai bus, nežinome. Galbūt tai buvo ne pažadas, o vizija“, – interviu LRT.lt pasakojo A. Bareika.
– Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai iki šiol savo profesinės sąjungos neturėjo. Kodėl nuspręsta ją įkurti?
– Profesinę sąjungą įsteigėme praėjusių metų gruodžio 23 dieną. Poreikis steigti profesinę sąjungą atsirado Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos daliniui perėjus į VST sudėtį. Taip buvo užtikrintas ir profesinės sąjungos veiklos tęstinumas. Manau, kad tapsime stipria organizacija ir stipriu socialiniu partneriu, kuris aktyviai ir efektyviai atstovaus mūsų pareigūnų interesams. Žodžiu, mums pakaks ir noro veikti aktyviai, ir žinių bei patirties. Iš tikrųjų šiuo metu profesinės sąjungos pagrindą sudaro iš Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos perėję nariai. Problemos anksčiau buvo sprendžiamos tik bendradarbiaujant su administracija. Kol kas negaliu kalbėti apie visą tarnybą, galiu kalbėti tik apie Visagino dalinį. Galiu pasakyti, kad trūksta tarnybos vadovybės komunikacijos su eiliniais pareigūnais. Dažniausiai sakoma: „Jūs nesijaudinkite, viskas bus gerai.“ Manau, to nepakanka.
– Ar gerai supratau, kad iki šiol nebuvo nieko, kas gintų viešojo saugumo pareigūnų teises?
– Nemanau, kad nieko nebuvo. Viešojo saugumo pareigūnai pavieniui buvo įsilieję į kitas giminingas statutinių pareigūnų profsąjungas. Tačiau susivieniję, su savo vėliava būsime girdimi geriau.
– Ar steigdami profesinę sąjungą nepajutote VST vadovybės pasipriešinimo?
– Kaip ir visur – yra įvairaus lygio vadovų ir jie įvairiai reaguoja. Natūralu, kad, įsteigus profesinę sąjungą, vadovams teks išeiti iš komforto zonos. Vadovui vargu ar tokia situacija patiks, nors viešai jis greičiausiai to nepripažins. Bet mes esame socialiniai partneriai, mūsų tikslas – kad darbuotojas, atėjęs į darbą, galvotų apie mėgstamą darbą, o ne svarstytų, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Šiuo atveju profesinė sąjunga, o ne eilinis darbuotojas nueis pas vadovą ir kels klausimus dėl darbe iškilusių problemų.
Yra vadovų, kurie skeptiškai vertina profesinę sąjungą, manydami, kad, kaip būdavo praeityje, profesinė sąjunga dengs girtuokliaujančius pareigūnus. Profesinės sąjungos anksčiau buvo vidinis tokių pareigūnų stogas. Tai nėra mūsų prioritetas, pas mus nesąžiningi pareigūnai užuovėjos negaus. Mes tikimės, kad į mūsų profesinę sąjungą ateis motyvuoti, į socialinę partnerystę orientuoti pareigūnai. Į atstovavimą darbuotojams mes žiūrėsime rimtai.
– Kiek pareigūnų šiuo metu priklauso Jūsų vadovaujamai profesinei sąjungai?
– Dabar vienijame apie 70 narių. Tai apie trečdalis Visagino dalinio pareigūnų. Tikimės, kad, kai prisistatysime plačiau, parodysime savo viziją, prie profsąjungos prisijungs ir daugiau narių.
– Kiek pareigūnų šiuo metu iš viso dirba VST?
– Apie 1500. Mūsų tikslas – pasiekti, kad profesinei sąjungai priklausytų apie 20–30 proc. visų viešojo saugumo pareigūnų. Mes esame pasiryžę imtis lyderystės, mes, kaip ir ugniagesių, pasieniečių profsąjungų atstovai, būsime aktyvūs.
– Pakalbėkime apie konkrečias problemas VST. Seime priėmus 2020 m. biudžetą, VST pareigūnų alga pakilo – vidutiniškai jie uždirba 909 eurus. Ar tokio dydžio algos tenkina?
– Priėmus šį biudžetą, dėl įstatymų pataisų pakyla tik „grindys“, tai yra pakyla mažiausiai uždirbančių pareigūnų atlyginimai. Šiuo metu, skaičiuojant koeficientus, juos padauginus iš bazinio dydžio ir pridėjus už pareigūno laipsnį gaunamą sumą, gauname apie 1000 eurų. Maždaug tiek popieriuje uždirba pradedantysis pareigūnas. Bet yra kita bėda. Paprastas pavyzdys: prieš kelias savaites vyko atranka į jaunesniojo specialisto pareigas Visagine, buvo ieškomi trys pareigūnai, ir neatsirado nė vieno kandidato.
Jeigu kalbėtume apie kitas VST problemas, tai viena iš jų – nemotyvuojantis atlyginimas. Algos vidurkį – apie 900 eurų – gauna patyrę pareigūnai, kurie dirba ir naktimis, turintys ilgą darbo stažą. Tas „grindų“ pakėlimas pakels ir algų vidurkį, bet statistika kiekvienoje tarnyboje skaičiuojama skirtingai, pagal skirtingas metodikas. Didžioji dalis mūsų pareigūnų yra patyrę pareigūnai, jie kelia klausimą – kodėl jaunų, pradedančių pareigūnų algos sulyginamos su algomis patyrusių pareigūnų, ant kurių pečių gula didžiulė atsakomybė? Juk ir darbo krūviai pradedančių ir patyrusių pareigūnų skiriasi. Todėl ir siūlėme papildomai VST skirti vieną milijoną eurų, protestavome prie Seimo. Tariamės, kalbamės su tarnybos vadovybe. Išgirdome, kad šiemet nebus pamiršti ir patyrę pareigūnai. Kaip jie tai padarys, neaišku, bet derėsimės, spręsime šią problemą.
Bet yra ir žemiškesnių problemų, kurios labiausiai rūpi pareigūnams. 2019 m. vasarą, dar gerokai prieš tarnybos reorganizaciją, profesinės sąjungos iniciatyva buvo surengtas bendras susitikimas su VSAT ir VST vadovybe, skirtas aptarti VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio perdavimą į VST sudėtį. Jo metu išgirdome pažadą, kad daugiau negu 140 pareigūnų be atrankos bus perkelti į aukštesnes pareigas ir jiems pakils atlyginimai. Atėjus 2019 m. spalio 1 d. reorganizacijai, mes pamatėme, kad VST vadovybės žodžiai skiriasi nuo darbų, ir nedelsdami surengėme kelias konsultacijas su tuomečiu Visagino dalinio vadu, primindami tai, ką VST vadovybė įsipareigojo daryti. Galiu tik spėti, kad galimai dėl netinkamo komunikavimo tarp vadovybės klausimas taip ir liko neišspręstas, tad 25 profesinės sąjungos nariai kreipėsi į teismą ginti savo galimai pažeistų teisių.
Dėl šių savo veiksmų susidūrėme su smerkimu, spaudimu ir savotišku kerštu bei diskriminacija, kuri pasireiškė tuo, kad kai visi VST pareigūnai 2019 m. gruodį gavo priemokas už papildomus darbus, minėti 25 pareigūnai priemokos už papildomus darbus, nepaaiškinant motyvų, negavo. Profesinė sąjunga kelis kartus raštu kreipėsi į VST vadą dėl susitikimo spręsti iškilusius klausimus, tačiau gavo tik formalius atsakymus ir atsisakymą susitikti. Vėliau, prasidėjus kasmetiniams tarnybinės veiklos vertinimams, minėtiems 25 pareigūnams tiesioginiai vadovai pareiškė, kad jie yra „įtraukti į juoduosius sąrašus“, ir pagrasinta, kad net nebandytų savęs vertinti „labai gerai“, priešingu atveju – „bus blogiau“. Manome, kad taip VST vadovybė kerštauja už kitokios nuomonės reiškimą.
– Kaip, Jūsų manymu, reikėtų spręsti šią algų problemą? Ką reikėtų daryti, kad į VST norėtų ateiti dirbti daugiau pareigūnų?
– Reikia skirti pinigų „Programai 1000“, tikimės, kad ji bus įgyvendinta. Pas mus, dalinyje, po reorganizacijos dar nėra iki galo suderintas tarnybos organizavimas. Kol kas deramasi su objekto, kurį saugome, atstovais. Tad kol kas negaliu kalbėti apie visą tarnybą, bet, jei į Visagino dalinį dirbti ateitų pareigūnas iš kitos tarnybos – iš policijos, iš pasienio, nežinau, ar jis čia rastų patrauklias darbo sąlygas, nežinau, ar jis tikrai norėtų pretenduoti į darbą.
– Ar VST pareigūnų algos atsilieka nuo kitų statutinių pareigūnų?
– Jeigu lyginsime VST pareigūnų ir ugniagesių algas, tai VST pareigūnų atlyginimai yra ženkliai didesni. Jeigu lyginsime mūsų ir policininkų algas, tai mes atsiliekame. Bet visgi abejoju, ar pokyčiai, kuriuos įvykdė policija, mums yra geras pavyzdys. Nes algos ten padidėjo, tik atleidus kelis tūkstančius pareigūnų, o likusiųjų darbo krūvis padidėjo tikrai neadekvačiai.
– Užsiminėte apie tebevykstančius pokyčius VST. Apie kokius pokyčius kalbate? Ar profsąjunga yra patenkinta VST pertvarka?
– VST Visagino dalinio struktūriniai pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų spalio 1 d. Dabar, kiek suprantu, ieškoma optimalaus darbo organizavimo, svarstoma, koks pareigūnų skaičius leistų užtikrinti visų pagrindinių funkcijų vykdymą. Čia neturiu priekaištų, nes suprantu, kad pokyčiai neįvyksta per savaitę ar mėnesį.
VST nuo senų laikų padeda atkurti viešąją tvarką, nors, pavyzdžiui, mūsų dalinio pagrindinė funkcija yra objekto apsauga. Vykdant bet kokios tarnybos pertvarkas, labai svarbu tinkamai įvertinti jos funkcijų ir finansavimo santykį, tai yra pokyčiai neturi būti popieriniai, o jų įgyvendinimas turi būti tinkamai finansuojamas. Tada reikia spręsti pareigūnų motyvacijos, jų aprūpinimo klausimus.
– Po skandalingai pagarsėjusio Sergejaus Madalovo vadovavimo VST laikotarpio tarnybai ėmęs vadovauti Ričardas Pocius interviu DELFI yra sakęs, kad tarnyboje situacija buvo itin bloga. R. Pocius išskyrė pareigūnų aprūpinimo problemą, jis paminėjo, kad, pavyzdžiui, pareigūnai tebesinaudojo 1962 m. sovietų gamybos BTR klasės kariniu transportu. Ar situacija yra pasikeitusi?
– Taip, pasikeitusi į gerąją pusę. Kol dirbome pasienyje, situacija dėl transporto buvo prasta, bet tuo metu profesinės sąjungos susitiko su VST vadovu ir duotus pažadus jis įvykdė. Transportu šiuo metu nesiskundžiame. Tiesa, laukiame uniformų. Sunku pasakyti, kaip bus, bet pareigūnai kalba, kad nauja uniforma bus labai gera. Valdžios atstovai tvirtino, kad galbūt iš karto naujomis uniformomis visų VST pareigūnų aprengti nepavyks, bet galiausiai visi jas gaus.
– O kaip kitos darbo priemonės? Ar pareigūnai patenkinti, tarkim, ginkluote?
– Kovine ginkluote esame patenkinti, nors ji sena ir norima ją keisti iš esmės. Visoje VST ginkluotė ir aprūpinimas panašus į pasienio pareigūnų naudojamus ginklus. Tiesa, VST naudoja kitokias dujas, kurios leidžia užtikrinti, atkurti viešąją tvarką, tarkime, per riaušes.
Pareigūnai pasakojo, kad jų naudojami rusiški ginklai objektų apsaugai netinka. Jei tuos ginklus reikėtų panaudoti, tai rikošeto galimybė yra labai didelė. Supraskit, saugant objektą, didelių atstumų nėra. Nėra taip, kad išeini į lauką ir už 300 metrų stovi priešas. Taigi šiuo klausimu mes pristatėme savo viziją – reikėtų kulkosvaidžių. Išgirdome keistą atsakymą, mūsų klausė: „Su kuo ruošiatės kariauti?“ Ne mes grėsmes sugalvojome, grėsmes nustatė tarptautinės organizacijos.
– Kas pasakė tokią frazę, kai buvo paprašyta kulkosvaidžių? Ar taip kalbėjo VST vadovybė?
– Pareigūnai pasakojo. Netikiu, kad VST vadovai taip galėtų pasakyti. Bet esmė ta, kad viskas atsiremdavo į lėšų stygių. Šiuolaikiniai, modernūs kulkosvaidžiai yra velniškai brangūs. Kai pasieniečiai buvo ginkluojami, buvo naudojamos Šengeno lėšos, buvo apginkluoti tik sieną saugantys pareigūnai.
Aišku, mes, viešojo saugumo pareigūnai, esame patenkinti ir šiuo metu turimais ginklais. Jie yra patikimi.
– Ar Jūs tebesinaudojate sovietiniais, 1960 m. gamybos automatais – kalašnikovais?
– Yra dar tokios ginkluotės. Tiesa, mes išgirdome pažadą, kad kalašnikovų bus atsisakyta. Kada tai bus, nežinome. Galbūt tai buvo ne pažadas, o vizija. Žinau, kad kiti VST daliniai naudojasi modernesne ginkluote. Manau, po kiek laiko mes visi naudosimės moderniais kulkosvaidžiais.
Iš tiesų ginkluote turėtų rūpintis VST vadovybė, o pareigūnai turi naudotis tokiais ginklais, kurie leistų tinkamai atlikti užduotis. Taip pat svarbu, kad pareigūnai būtų apmokyti elgtis su ginkluote. Aišku, malonu būtų naudotis aukščiausio lygio ginkluote, amunicija, apranga. Pavyzdžiui, norėtųsi judesių nevaržančios liemenės, bet mes suprantame, kad pokyčiai įvyksta su laiku. Bet kai tenka rinktis tarp didesnės algos ir, tarkim, geresnės liemenės, pareigūnas pasirinks algą.
– Bet ar tai normalu? Ar normalu, kad pareigūnai nėra aprūpinti visomis darbo priemonėmis ir vietoj geresnės aprangos renkasi didesnę algą?
– Manau, tas pats ir kitose tarnybose. Siekdami geresnio aprūpinimo, ketiname tęsti bendradarbiavimą. Esmė ta, kad viskas kol kas daroma dėl pačių pareigūnų saugumo. Natūralu, kad kai kuriems pareigūnams, tarkim, automato išvis nereikia.
Manau, kad toks lyginimas nėra korektiškas. Negalime sakyti pareigūnams, kad „štai rinkitės darbo užmokestį arba aprūpinimą“. Valstybė pareigūnams turi garantuoti ir užtikrinti viską.
– VST vadovas R. Pocius taip pat yra minėjęs, kad, pradėjęs vadovauti tarnybai, pamatė, kad joje įsivyravęs protekcionizmas, savų protegavimas, pusiau nelegalūs pareigūnų verslai. Ar situacija jau pasikeitusi?
– Specialiosios paskirties padalinių varžybose yra tekę bendrauti su komanda iš VST. Jie minėjo, kad kažkada buvo atskiros uždaros pareigūnų grupės – eiliniai pareigūnai ir vadovai. Tai nėra paslaptis. Tikiu, kad tokių dalykų būdavo, kai VST vadovavo S. Madalovas. Dabar, kiek tenka kalbėti su pareigūnais, žinau, kad tarnyboje įvyko didžiuliai pokyčiai.
Bet yra kitų problemų, ir dabar matau, kad reikia pokyčių. Ne paslaptis, kad tiek policijoje, tiek pasienyje jau seniai atsisakyta popierinių prašymų, kito popierizmo. Viskas įkelta į elektroninę erdvę. Manau, ir VST šiuo pavyzdžiu galėtų sekti.
– Ką įvardytumėte pirmuoju prioritetu, jei reikėtų išskirti svarbiausią VST esančią problemą?
– Pirmuoju numeriu įrašyčiau per mažas pareigūnų algas.
– Pastaruoju metu statutinių pareigūnų profsąjungos buvo itin aktyvios – siekdamos didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų pareigūnams, jos rengė protestus, mitingus. Kaip Jūs manote, kodėl taip nutiko, kad tik radikaliomis priemonėmis pareigūnams pavyko išsireikalauti iš valdžios geresnes sąlygas?
– Taip, aš įsivaizduoju, kad valstybės biudžetas nėra guminis ir visiems reikia papildomo finansavimo. Mus šiemet išgirdo tik iš dalies, o buvo rizika, kad neišgirs iš viso. Beje, nuo 2016 m. darbo užmokestis nuolat didėja. Valstybės kontrolės išvados parodė, kad papildomų pinigų yra, jie naudojami neracionaliai, be kontrolės. Mūsų reikalavimas buvo visoms statutinėms įstaigoms skirti kiek daugiau nei 20 mln. eurų, tai yra Vyriausybės pažadams įgyvendinti. Ne visi reikalavimai buvo įgyvendinti, Seime, pavyzdžiui, ugniagesiams dėl papildomo finansavimo skyrimo pritrūko vieno balso. Spręsime, ką toliau daryti.
– Iš VST vadovo R. Pociaus lūpų yra nuskambėjusi pavojinga frazė: „VST yra nelojalių žmonių, net neabejoju, kad dalis jų, jei duosime jiems ginklus, karo atveju tuos ginklus atsuks prieš mus.“ Pritariate šiai minčiai?
– Negaliu kalbėti už visą tarnybą, bet, jei kalbėčiau apie Visagino dalinį, tai nemanau, kad tokių žmonių yra. Bet aš manau, kad visiems pokyčiams ateis laikas. Kaip jau minėjau, R. Pocius nuo 2015 m. įvykdė didžiules pertvarkas. Manau, tų žmonių, kurie, kaip sakė VST vadas, galėtų atsukti ginklą prieš mus, tarnyboje jau nėra. Aš tuo tikiu.
– Anksčiau kai kurios Lietuvos statutinių pareigūnų, kitos profesinės sąjungos yra sulaukusios kritikos dėl kelionių į Rusiją, dėl bendradarbiavimo su Rusijos profesinėmis sąjungomis. Politikai profsąjungoms mėgino priminti, kad Rusija nėra mums draugiška valstybė. Ar, Jūsų galva, ta kritika buvo pagrįsta?
– Šiuo metu į Rusijos pusę aš nežiūrėčiau. Mes orientuojamės į Europos Sąjungą. Mes tikrai nežinome, kokios profesinės sąjungos veikia Rusijoje. Viešojo saugumo pareigūnų profesinė sąjunga yra NPPSS narė, NPPSS jau daug metų yra EuroCOP (Europos policijos pareigūnų tarptautinės konfederacijas – LRT.lt) narys, Lietuvoje jau surengtos dvi EuroCOP atstovų konferencijos. Patys ES valstybių narių pareigūnai semtis patirties atvažiuoja pas mus, o mūsų žmonės važiuoja į Europos profesinių sąjungų konfederacijos instituto mokymus. Taigi mūsų bendradarbiavimo kryptis yra europinė.
– VST pareigūnus turbūt didžioji dalis visuomenės dažniausiai pamato tada, kai kyla riaušių pavojus. Kai kurie, matyt, žino, kad VST pareigūnai saugo strateginius objektus. Kokias dar funkcijas atlieka šios tarnybos pareigūnai?
– Iš to, ko visuomenė galbūt nelabai gali matyti, paminėčiau kalinių, nuteistųjų konvojavimą iš įkalinimo vietų ir į jas. VST pareigūnai taip pat saugo ne tik tokius objektus, kaip suskystintųjų dujų terminalas, mes saugome ir oro uostus, ministerijų ir kitus valdžios pastatus. Kiekvienas dalinys, kaip minėjote, turi antiriaušininkus, kurių funkcija paprasta – atkurti viešąją tvarką.
– Kaip dažnai tarnyboje pasitaiko, kad sužeidžiami patys VST pareigūnai?
– Tai reti atvejai. Kitose tarnybose pareigūnai nukenčia dažniau, pavyzdžiui, policijoje, kur pareigūnai nuolat turi tiesioginį kontaktą su galimais pažeidėjais. VST pareigūnai įsikiša tik vėliau ir tik tada, jei kyla rimtas pavojus. Be to, priminsiu, kad VST pareigūnai turi „antiriaušinę“ ekipuotę – šalmus, šarvus, skydus. Taigi, jei pareigūnas susiduria su agresija, pareigūno sužalojimo galimybė labai maža. Bet kitų valstybių patirtys – kalbu apie Prancūziją, Ukrainą, Vokietiją – rodo, kad riaušių metu pareigūnai gali būti rimtai sužalojami. Todėl turime būti budrūs, aprūpinti ir pasirengę įvairiems scenarijams. Tam tikra tikimybė, kad pareigūnas būtų sužeistas per rimtas riaušes, yra ir Lietuvoje, bet rimtų incidentų iki šiol nebūta.
– Minėjote, kad VST iš viso dirba apie 1500 pareigūnų. Ar, Jūsų nuomone, mes esame pasiruošę ekstremalioms situacijoms?
– Reikėtų kalbėti apie ekstremalios situacijos mastą. Kiek žinau, yra bendradarbiavimo planai tarp visų jėgos struktūrų. Jeigu būtų per mažai VST pareigūnų, būtų greitai ir operatyviai pasitelkta kariuomenė, pasieniečiai ir kiti pareigūnai.
– Ar kiekvienas žmogus galėtų tapti VST pareigūnu? Kokia yra atranka?
– Reikalavimai gana paprasti: fizinis pasirengimas pagal amžiaus grupes, tinkama sveikatos būklė, žmogiškosios savybės.
– Ar VST pareigūnai turi pereiti specialiųjų tarnybų filtrą?
– Taip, pareigūnai yra tikrinami. Juos tikrina Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija. Pareigūnams taip pat, atsižvelgiant į pareigybę, suteikiami leidimai susipažinti su slapta informacija.
– Ar yra buvę kandidatų dirbti VST, kurie minėto filtro neperėjo?
– Taip, yra buvę, kad asmenys, norėję įsidarbinti VST, nuslėpė teistumą, ryšius su kitų valstybių tarnybomis ar kitą svarbią informaciją. Man atrodo, visur tokių atvejų pasitaiko.
