Lietuvoje

2020.02.08 07:00

Pasibaisėjo aplinkinių reakcija: pastebėję priepuolio purtomą žmogų ramiausiai išvažiavo autobusu

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.02.08 07:00

Gyventojų abejingumas papiktino vilnietį – kokiu beširdžiu reikia būti, kad pastebėjęs epilepsijos priepuolio purtomą žmogų, ramiai nuvažiuotum autobusu, nė neįspėjęs medikų? Greitosios medicinos pagalbos specialistai sako, kad epilepsijos priepuolis aplinkiniams varo baimę.

Įvykis, papiktinęs vilnietį Nerijų Jaurą nutiko vienoje sostinės gatvių praėjusį sekmadienį. Netoli Tuskulėnų parko prie raudono šviesoforo signalo stabtelėjusio vairuotojo žvilgsnį patraukė neįprastas vaizdas. Priešingoje kelio pusėje, ant šaligatvio krašto gulėjo traukulių purtomas vyras. Gulėjo jis visai greta autobusų stotelės, tačiau ten stovintys žmonės į nelaimėlį nekreipė dėmesio. Beveik vidurdienis. Stotelėje stovėjo ir autobusas, tačiau jo vairuotojas, stebėjęs įvykį, ramiai uždarė duris ir su įlipusiais keleiviais nuvažiavo. Stotelėje likę keli žmonės prie nukritusiojo irgi neskubėjo.

N. Jaura čiupo mobilųjį ir surinko Bendrojo pagalbos centro numerį. Kita ranka bando apsukti automobilį sankryžoje. Jo nuomone, visai greta važiuojamosios dalies nukritusį vyrą ištiko epilepsijos priepuolis.

„Žmogus už kokių 5-6 metrų nuo stotelės, prie pat šaligatvio krašto ant pilvo guli, toks persikreipęs, kojos kratosi, rankos kratosi, galva makaluojasi. Aš spėjau, kad tai epilepsijos priepuolis. Nesu ekspertas, bet supratau, kad kažkas jam negerai, kai guli taip žmogus su traukuliais“, – pasakojo N. Jaura.

Iššokęs iš automobilio vilnietis nuskuodė gulinčio link. Į ragelį medikas, kol atvyks greitosios medicinos pagalba, jam davė nurodymus, ką tokiu atveju daryti: reikia prilaikyti galvą, kad priepuolio purtomas asmuo nenusižeistų. Jei vyras atgaus sąmonę iki medikams atvažiuojant – šiukštu neleisti jam nueiti, nes žmogus gali būti praradęs orientaciją. Reikia pasistengti jį nuraminti, pasakyti, kad važiuoja pagalba.

Beskubėdamas N. Jaura pamato, kad už nugaros sustoja dar vienas automobilis, išlipa vyras su moterimi. Jie pasiteirauja, ar kas iškvietė pagalbą. Kai Nerijus patvirtina, kad taip – jie sėda į automobilį ir nuvažiuoja.

Pirmoji pagalba ištikus epilepsijos priepuoliui: ką daryti, kai beveik nereikia nieko daryti?

Pribėgęs prie nukritusiojo vilnietis pastebi kitą moterį, nuo kitos gatvės pusės skubančią link jų. Kol pribėgo prie nukritusio vyro, praėjo minutė kita. N. Jaura negali suvokti, kodėl niekas iš buvusių arčiau nesuskubo į pagalbą. Net medikų neiškvietė.

„Visi žmonės iš stotelės sulipo į autobusą. Kai pradėjau skambinti, tas autobusas pajudėjo, gal liko vienas kitas žmogus. Tai reakcijai laiko, kol kažkas turėjo ir galėjo prieiti, buvo kaip ir pakankamai. Ta gera minutė laiko, o niekas nepriėjo iš tų, kurie šalia stovėjo, pakankamai arti, stotelėje, niekas nesureagavo. Medikai sako, kad žmonės bijo ar nežino, ką daryti. Sakau, aš irgi nežinau, bet yra 112, paskambini ir paklausi. Galų gale, prieik prie to žmogaus ir pirštu durk, ar viskas tau OK, pabūk šalia. Tik tiek tereikia“, – piktinosi vilnietis.

Epilepsijos purtomas 46 metų vyras buvo blaivus, tvarkingai apsirengęs. Tik iš burnos su seilėmis sruveno kraujas. Tai dėl priepuolio metu įsikąsto liežuvio. N. Jaura žinojo, kad jis turi pabūti šalia, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos automobilis. Situacija įtempta. Vyras pripažįsta pasijutęs ramiau, kai prie jų priėjo moteris, kuri padėjo sulaukti medikų.

Dar iki atvažiuojant greitosios pagalbos automobiliui ant žemės gulėjęs vyras atgavo sąmonę, tačiau buvo labai silpnas. Bandė keltis, bet nesėkmingai. N. Jaura jam padėjo atsistoti ant kojų, dviese su moterimi palydėjo iki autobusų stotelės, pasodino.

Iškvietus pagalbą reikia jos ir sulaukti

Per 7 minutes nuo iškvietimo į įvykio vietą atvyko medikai. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Igoris Lukaševas sako, kad šiuo atveju epilepsijos ištiktam vyrui pasisekė, kad kažkas buvo šalia iki kol atvyko greitosios pagalbos automobilis.

„Apie 80 proc. visų skambučių yra negatyvūs. Piktinasi, kodėl mes čia turime laukti, čia yra jūsų pareiga atvykti, mes mokame mokesčius. Mes paprašome sulaukti brigados, nes tas kvietimas yra priskiriamas pirmos kategorijos iškvietimui. Pabūti greta žmogaus, kol atvažiuos greitoji pagalba reikia ir todėl, kad kartais gali būti klaidingas adresas. Tarkime, žmogus pasako – Savanorių prospektas, jis ilgas, o namo numerio žmogus nežino, gal nemato. Tada mūsų brigada pradeda važinėti pirmyn atgal, žiūrėti, ar tikrai guli tas žmogus. O jeigu eismas apsunkintas, kamščiai didžiuliai, kiek tai užima laiko? O jei žmogus iš tiesų nekvėpuoja, tai 3–5 minutės yra labai svarbios.

Yra atvejų, kai žmogus guli, o kviečiantysis sako, matau iš balkono. Mes paprašome nusileisti, nes gal reikia žmogų paversti ant šono. Dažniausiai jie būna išgėrę ir buvo atvejis, kai žmogus kniūbsčias gulėjo ir jis užduso. O jį tiesiog reikėjo paversti ant šono. Arba žmogus guli aukštielninkas, jį irgi paprašome paversti ant šono, jeigu nėra žymių sumušimų arba jei tai ne autoįvykis. Kad jeigu žmogus vemtų, kad neužspringtų“, – pasakojo I. Lukaševas.

Epilepsijos priepuoliai gąsdina aplinkinius

Prieiti prie gatvėje nukritusio žmogaus ir pasiūlyti pagalbą yra visų mūsų pareiga, tačiau dispečerinės tarnybos vadovas sako, kad epilepsijos priepuolis aplinkinius išgąsdina.

„Ne kiekvienas gali matyti tokį priepuolį. O jis žiauriai prasideda. Žmogus sušaukia, o visiems atrodo, kad jis kažkoks agresyvus, tada žmogus nukrenta, stačiai tiesiog. Jis kaip pagalys. Kai apalpsta žmogus, tai jis suglemba, o čia žmogus sušaukia ir krenta.

Paskutinį atvejį epilepsijos mačiau parduotuvėje. Stovėjau prie kasos ir staiga sušaukė žmogus ir jis ant lentynų nukrito. Jis taip smarkiai krito, kad visi išsilakstė. Aš pats tą mačiau. Pradėjo kraujas bėgti. Aš kadangi esu medikas, priėjau, prilaikiau, bet man nė vienas nepriėjo, nepaklausė, gal jums kažką padėti. Prašiau iškviesti greitąją pagalbą, bet jie tik išsigandusiomis akimis stovėjo ir žiūrėjo tiek į mane, tiek į tą žmogų. Taip būna. Gal net netyčia žmonės taip daro. Dėl to ne kiekvienas gali greitai susiorientuoti tokioje situacijoje“, – tikino I. Lukaševas.

Pamačius epilepsijos priepuolį, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai – nukritusio asmens be priežiūros palikti negalima. Kol ištiktąjį epilepsijos priepuolio purto traukuliai, būtina prilaikyti jo galvą, kad žmogus nesusižeistų. Kai baigiasi priepuolis – reikia nuvalyti iš burnos tekantį kraują, seiles, kad žmogus nepaspringtų.

Pirmoji pagalba: kaip nepasimesti ir reaguoti tinkamai?

Prieš pat pabudimą po priepuolio žmogus pasidaro melsvos spalvos, dėl to kartais gali pasirodyti, kad žmogus mirė. Medikai ragina nepanikuoti, mėlynumas praeina per kelias sekundes.

Nubudęs žmogus atgauna sąmonę, bet vis dar neturi orientacijos, nesupranta, kas vyksta, todėl negalima leisti tokiam asmeniui niekur eiti.

„Aplinkinių prašome nešaukti, ramiai, galima paimti už rankos ir sakyti ramiu balsu žmogui, kad nesijaudinkite, mes jums iškvietėme pagalbą. Reikia prilaikyti, kad jis nešoktų kažkur eiti, nes dezorientuotas jis gali ir stiklą parduotuvėje išmušti“, – įspėjo I. Lukaševas.

Širdies masažas ir Heimlicho metodas – būtini įgūdžiai kiekvienam

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties medikas sako, kad kiekvienas gyventojas privalo mokėti teikti pirmąją pagalbą. Mat kelios minutės iki atvykstant greitosios pagalbos automobiliui gali būti lemtingos. Juo labiau, kad pagal reglamentą brigada miesto ribose turi atvykti ne vėliau, kaip per 15 min. kaimo vietovėje – per 25 min. Svarbiausi dalykai, kuriuos būtina žinoti – kaip teisingai atlikti širdies masažą bei mokėti taikyti Heimlicho metodą, jei žmogus springsta.

„Buvo kūdikis užspringęs, gerai, kad tėvas nepasimetė, o tai – pusės minutės klausimas. Tėvas viską padarė, ką liepė dispečeris. Ir vaikas liko gyvas. Greitoji neatvažiuos po minutės, po dviejų. Jeigu nekvėpuoja asmuo, mes prašome jam daryti krūtinės paspaudimus, kol atvyks brigada. Galima į burną oro ir nepūsti, jeigu tai yra jums nepažįstamas žmogus“, – sakė I. Lukaševas.

Išvydus nukritusį gatvėje asmenį pirmiausia medikai prašo įvertinti, ar jis kvėpuoja. Jei krūtinė nesikilnoja, kvėpavimą galima patikrinti pridėjus delną prie nosies ar burnos – taip jaučiamas iškvepiamas oras. Taip pat reikia pabandyti pažadinti žmogų, įsitikinti, ar jis jus girdi, pasakyti, kad iškvietėte pagalbą. Taip pat medikams reikia pranešti ar yra matomų kūno sužalojimų.

Asmens jokiu būdu negalima judinti, jeigu jis patekęs į autoįvykį.

Dispečerinės tarnybos vadovas ragina paskambinusius asmenis su budinčiu mediku nesiginčyti ir pateikti visą prašomą informaciją.

„Mes klausiame amžiaus. Mums labai svarbu, ar tai yra vaikas, ar suaugęs. O žmonės pyksta, kam jums tas amžius, jūs greičiau važiuokit. Bet iš to piktumo niekada nieko gero neišeina. Nei mes tada galime pagalbą suteikti šalia esančiam, tik susipyksta. O vardan ko? Nereikia niekada pradėti nuo priekaištų, visada atsakykite į klausimą“, – ragino I. Lukaševas.

Per dieną Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis sulaukia 26–37 pagalbos skambučių. Daugiau jų būna artėjant savaitgaliui.