Lietuvoje

2020.01.30 12:58

Į paskutinę kelionę palydėtas istorijos profesorius Edvardas Gudavičius

pagarbą išreiškė ir prezidentas Nausėda; atnaujinta 17.48
LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.30 12:58

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę palydimas Nacionalinės mokslo premijos, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, istorikas Edvardas Gudavičius.

Vienas žymiausių šalies istorijos mokslininkų mirė eidamas 91 metus. Antakalnio kapinėse kartu palaidota ir E. Gudavičiaus žmona, jos palaikai perkelti iš Kairėnų kapinių, nes velionio valia buvo amžino poilsio atgulti šalia sutuoktinės.

Pagerbti E. Gudavičiaus dar prieš vidurdienį atvyko šalies prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, kiti politikai.

„Tai žmogus, kuris tiek mano kartą, tiek ir jaunesnes kartas net nežinau kiek kartų paskatino domėtis istorija giliau. Ypatingai mano kartą, kuri viena koja tarsi ankstesnėje sistemoje, kurioje Lietuvos istorijos žinių galėjai gauti labai minimaliai, labai „prafiltruotai“, dažnai neteisingą (informaciją – LRT.lt). O jis įnešė tą šviežią oro gūsį į istoriją, parodė, kokia ji gali būti patraukli, prikėlė mūsų susidomėjimą ja“, – LRT TELEVIZIJAI sakė G. Nausėda.

Bičiuliai ir draugai Šv. Jonų bažnyčioje atsisveikino su istorijos profesoriumi Edvardu Gudavičiumi

„Tai yra didelė netektis Lietuvos mokslui, istorijai ir bendrai kaip žmogaus, kuris savo nuoširdumu, patrauklumu buvo pavyzdys mums visiems“, – sako prezidentas Valdas Adamkus.

Taip pat atsisveikino buvę Vilniaus universiteto kolegos, bičiuliai ir artimieji.

„Pragyvenome tuos dešimtmečius universitete, kartu su Kovo 11-osios Lietuva, bet istorijos moksle kartu buvome dar anksčiau už ją. Tad galima taip sakyti, kad baigėsi E. Gurevičiaus epocha“, – mano profesorius Alfredas Bumblauskas.

„Jo gebėjimas išsakyti, argumentuoti, matyti ir atrasti visiškai skirtingą matymo kampą darė įspūdį absoliučiai visiems, kurie su juo susidūrė. Taip kad tai yra epocha. E. Gudavičiaus epocha, neabejotinai“, – aiškina Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanė Loreta Skurvydaitė.

Pasak buvusių studentų, E. Gudavičiaus paskaitos buvo tobulos – geranoriškas, mokantis juokauti ir kartu sugebėjęs pasakyti istorinę tiesą.

„Mes žiūrėdavome į jį ir klausydavomės išsižioję. Aišku, mes ne visada viską suprasdavome, mums trūkdavo erudicijos, žinojimo. Bet ką aš nuostabiai atsimenu: humoras, geranoriškumas, gili tiesa. Nepolitikuodamas jis darė politiką, nes tokia tiesa ir toks gerumas tais laikais buvo labai retas dalykas“, – pasakoja buvusi studentė Skaidra Kulakauskienė.

„Jis iš tiesų atsiskleidė kaip mokantis papasakoti Lietuvos istoriją patraukliai, įdomiai, intriguojančiai. Čia ir yra jo stiprybė, kad viena vertus jis ir atradimų padarė (...), bet kartu ir smulkiuose pasakojimuose istorijų apie didikus, valstiečius. Visada dėl savo unikalios atminties rasdavo šaltinių, citatų, labai įdomių vietų, kurios leisdavo pajusti tą istorijos gyvenimą iš vidaus“, – LRT TELEVIZIJAI dėsto išrinktasis VU rektorius R. Petrauskas.

E. Gudavičius gimė 1929 metais rugsėjo 6 dieną Kaune.

1948–1953 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1962–1968 m. studijavo Vilniaus universitete.

1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą Vilniaus universitete. 1971 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos valstiečių įbaudžiavinimo procesas ir jo atspindys Pirmajame Lietuvos Statute“, 1989-aisiais apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Lietuva Pabaltijo tautų kovoje prieš vokiečių feodalų agresiją XIII amžiuje“, 1991-aisiais jam suteiktas profesoriaus vardas.

1974–1995 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, kartu su VU dėstytojais leido Pirmąjį Lietuvos Statutą.

1975–2012 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.

Nuo 1991 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Lietuvos piliečių chartijos narys.

Profesorius 1995 m. tapo Nacionalinės mokslo premijos laureatu (premija suteikta už Pirmojo Lietuvos Statuto tyrimus ir publikavimą).

E. Gudavičius buvo vienas iš LRT TELEVIZIJOS laidų ciklų „Lietuvos istorija“ (daugiau kaip 60 laidų) ir „Būtovės slėpiniai“ (apie 130 laidų) kūrėjų, o 1998 m. gavo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premiją (premija suteikta už LRT laidų „Būtovės slėpiniai” kūrimą).

1999 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2003 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius.

Amžinojo poilsio atgulė istorijos profesorius Edvardas Gudavičius: pagarbą išreiškė ir Nausėda

Profesorius nustatė tikėtiną karaliaus Mindaugo karūnavimo datą – liepos 6-ąją dieną, 1990 m. ši data buvo įteisinta kaip oficiali valstybinė šventė.

Kviečiame prisiminti akimirkas su profesoriumi:

Būtovės slėpiniai. Mindaugo Lietuva II d.
Būtovės slėpiniai. Mindaugo Lietuva I d.
Būtovės slėpiniai. Pomindauginė Lietuva
Būtovės slėpiniai. Valstybės kūrimas
Būtovės slėpiniai.  Broliai ir seserys
Būtovės slėpiniai.  Opa, opa Į Europą
Būtovės slėpiniai.  Gedimino sapnas.
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.