Naujas koronavirusas, kilęs Kinijos Uhano mieste, vis dar plinta ir kelia nerimą visame pasaulyje. Mirusiųjų ir užsikrėtusiųjų skaičius kasdien auga, Kinija izoliuoja milijoninius miestus. Virusas galbūt Lietuvos dar nepasiekė. Artimiausias židinys, remiantis mokslininkų sudarytu virtualiu žemėlapiu, šiuo metu yra Vokietijoje, kalbama, galbūt jau ir Lenkijoje. Jei naujas virusas pasieks Lietuvą, kas tada?
„Dienos temoje“ – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė ir Santaros klinikų prof. Vytautas Kasiulevičius.
– Ponia R. Lingiene, yra informacijos, kad rytoj atvyksta dalis Kinijos studentų studijuoti čia, Lietuvoje. Ar tai yra žinoma Lietuvos institucijoms ir kokių priemonių ketinate imtis?
R. Lingienė: Taip, ne tik rytoj. Jau yra atvykusių Kinijos studentų. Pirmieji atvyko 27 dieną. Iš viso šiuo metu per oro uostus iš Kinijos yra atvykę per 30 žmonių įvairių tautybių, dauguma, žinoma, lietuvių. Visus žmones, keliavusius, buvusius bet kokiais klausimais Kinijoje, oro uoste pasitinka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Jiems yra suteikiama būtina informacija, sužinoma jų sveikatos būklė, patikrinama temperatūra ir suteikiamos rekomendacijos tiek rašytinės, tiek žodžiu, ką daryti pablogėjus sveikatai, kokį laikotarpį tai daryti, – tai svarbu. Kiekvieną dieną mūsų specialistai su jais susisiekia arba patys, arba per aukštųjų mokyklų studijų koordinatorius ir domisi jų sveikatos būkle. Kol kas visi sveiki, dalis iš daugiau nei 30 buvusių žmonių jau išvyko. Mes žinome, kad jie Lietuvoje buvo keletą dienų.
– Dar yra porą šeimų, kurios keliavo po Kiniją, ir, naujausiais duomenimis, tos šeimos kreipėsi į medikus, nes jaučiasi nelabai gerai. Yra kokių nors duomenų, ar ten yra koronaviruso atvejų, ar dar ne?
V. Kasiulevičius: Mes negalime pasakyti, kokia yra situacija su tomis šeimomis, bet kas turėtų būti daroma, tai pritaikyti visi įprasti protokolai, kurie taikomi panašių infekcijų atvejais. Bet, manau, tikslinga būtų tokius pacientus taip pat testuoti, t. y. atlikti mėginį, paimant iš nosiaryklės specialų tepinėlį. Kadangi Lietuvoje šiandien jau yra atvežti reagentai, tai galima būtų atlikti tyrimą ir pasakyti, ar yra užsikrėtimas, ar ne.
– Neketinate to daryti? Ypač su tais žmonėmis, kurie atvažiavo konkrečiai iš Kinijos, su Kinijos studentais?
R. Lingienė: Sprendimų dar nėra, nes nebuvo iki šiol galimybės atlikti tyrimus, bet, esant galimybei, jeigu bus sutarta ir jeigu būtų atliekami molekuliniai biologiniai tyrimai, tai atsakymas labai greitai gaunamas. Jeigu taip bus, tai mes tikrai pasiruošę bendradarbiauti, padėti ir daryti tai, kas mūsų kompetencijoje.
– Profesoriau, kodėl reikia tokio tyrimo?
V. Kasiulevičius: Aišku, didžioji dalis jų karščiuoja, bet klinika yra nevienareikšmė. Problema su šiuo virusu yra ta, kad klinika vystosi palaipsniui. Pati pradžia, kai baigiasi inkubacinis periodas, kuris trunka nuo 2 iki 14 parų, vidutiniškai 5 paras. Po to gali būti labai nedidelis karščiavimas arba netgi kai kurie pacientai visai gerai gali jaustis, todėl prasminga, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai nėra užsikrėtę pacientai, testuoti juos paimant iš nosiaryklės tepinėlį ir gaunant atsakymą, atliekant tokią grandininę polimerazės reakciją.
– Iki šiol toks tyrimas nebuvo atliekamas dėl to, kad nebuvo reagentų, ar dėl to, kad apskritai nematėte reikalo tokio tyrimo daryti?
R. Lingienė: Apie šį virusą mes žinome kiek daugiau nei mėnesį, apie naująjį koronavirusą daugybė šalių neturėjo ir dar neturi žinių, mes tikrai nesame paskutiniai susirūpinę, kad tas virusas pateks į šalį. Žinoma, tas virusas gali patekti į šalį, bet imtasi tikrai daug veiksmų, priemonių, kad jis neišplistų ir būtų sustabdytas, ligonis izoliuotas, gydomas, o visi kontaktai atsekami. Svarbiausia, kad laiku būtų atsekti kontaktai.
– Dabar baigiasi studentų atostogos, tų studentų 20, kiti kalba apie kitus skaičius iš Kinijos, galų gale žmonės keliauja po pasaulį, ir ne tik Kinijoje yra šių atvejų. Ar valstybės institucijos stebi, kokie žmonės iš kur grįžta po kelionių po Azijos šalis, ne tik Kiniją, galbūt iš tos pačios Vokietijos, iš Lenkijos? Ar stebi žmonių, kurie atvyksta į oro uostą, skaičių?
R. Lingienė: Lietuvoje, kaip ir visoje ES, yra laisvas asmenų judėjimas, ir tokių duomenų iš principo negalima gauti, bet mes vakar kalbėjome su oro uosto vadovybe. Ji kreipėsi, kiek žinau, pagal savo kompetenciją į instituciją, kuri galbūt galėtų tuos duomenis suteikti. Remiantis duomenų apsaugos reikalavimais, jie gavo neigiamą atsakymą, kad galėtume apie tuos asmenis sužinoti, ar jie lankėsi. Pavyzdžiui, mus tenkino ir tokia informacija, kad lėktuve, kuris nusileis iš kažkur, yra, tarkime, 5, lankęsi Kinijoje, netgi be pavardžių. Bet tai nėra taip lengva. Tai reglamentuoja tarptautiniai teisės aktai. Aviakompanijos turi savo taisykles, ir niekas Europoje šitų duomenų negauna. Galiu tikrai tą užtikrinti, todėl renkamės kitus metodus.
V. Kasiulevičius: Bet tai būtų labai svarbu todėl, kad Vokietijos atvejis parodo labai paprastą dalyką. Vokietis, niekada nebuvęs Kinijoje, užsikrėtė nuo keleivės, kuri yra kinė ir vėliau dar užkrėtė 3 žmones. Tai reiškia, kad to viruso užkrečiamumas nėra mažas – jis yra vidutiniškai apie 3 proc. Tai yra daugiau negu SARS arba MERS, buvusios infekcijos, grasinusios pasauliui. Reikia į tuos dalykus labai rimtai žiūrėti. Manau, labai svarbus tokių keleivių išaiškinimas ir testavimas, nes vėliau tenka daryti tai, ką kai kurios šalys dabar daro. Pavyzdžiui, tos šalys, kurios turi, pavyzdžiui, 7 atvejus, kuriems yra patvirtinti virusai, jie stebi maždaug apie 150 kontaktų, o tai yra darbas – surinkti duomenis, ar tie žmonės neserga ir t. t., todėl, manau, reikia dėti visas pastangas gauti šitą informaciją.
– Bet jeigu teisingai suprantu, kol kas yra remiamasi vos ne tokiu savanorišku, geranorišku pačių žmonių elgesiu, pavyzdžiui, informuoti, kad „štai aš buvau tokioje ir tokioje šalyje, keliavau po Aziją arba Kiniją ir prašau mane patikrinti“?
R. Lingienė: Iš dalies taip, iš dalies ne. Mūsų specialistai dirba, sutinka visų lėktuvų, besileidžiančių Lietuvos civiliniuose oro uostuose, keleivius.
Visi keleiviai girdi įrašus lietuvių ir anglų kalbomis oro uostuose, kad jie turi prieiti prie mūsų specialistų. Mūsų specialistai irgi aktyviai juos aiškinasi. Be abejo, jeigu žmogus gyvena Azijoje, tai mes lengviau jį atpažinsime – čia jokių problemų, jau patikrinome. Turime sąrašus, kas pas mus buvo užregistruoti, ir patikrinome universitetų sąrašus – labai geranoriškai universitetai bendrauja, ir tikrai viskas sutapo. Lietuvos piliečių, be jokios abejonės, sustabdyti neturime jokios teisės, todėl visais būdais norime padidinti žmonių sąmoningumą ir supratimą, kad, kaip profesorius sakė, kiti veiksmai, pavėluoti, tikrai kainuos daug daugiau ir žmonėms, ir valstybei.
– Įsivaizduokime, kad Lietuvoje atsiranda tas koronavirusas. Kaip jūs įsivaizduojate jo plitimą Lietuvoje? Na, Lietuva – ne Kinija, vien Uhano mieste gyvena 5 Lietuvos. Koks įsivaizduojate galėtų būti plitimas, jeigu mes, pavyzdžiui, izoliuojame tą žmogų ir jeigu mes jo neatrandame?
V. Kasiulevičius: Sunku dabar prognozuoti, kadangi dar turime susirgimų skaičiaus didėjimą Kinijoje, ir ta eksponentė kyla, kadangi proporcingai didėja susirgusiųjų ir mirčių atvejų skaičius. Todėl atsakyti, kas bus toliau, sunku, bet planuojama, kad per 10 dienų turėtų aiškėti situacija, jeigu Kinijai pavyks suvaldyti virusą, mes matysime, kaip viskas vyksta. Bet mes galėtume įsivaizduoti: jeigu užkrečiamumas vidutiniškai yra 3 proc., tikimybė, kad taip ir daugintųsi toliau – nuo to vieno žmogaus sergant kitiems ir tų žmonių daugėtų. Be abejo, tai nereiškia, kad susirgtų visa Lietuva. Galbūt galima teigti, kad dalis žmonių turi imunitetą, nes kasmet apie 5–10 proc. visų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sudaro koronavirusai. Nebūtinai šitie, aišku, ne šitie, bet kitokie truputėlį, bet galbūt yra kažkoks kryžminis imunitetas. Mes kol kas galime tik daryti prielaidas, kaip būtų. Bet greičiausiai atsirastų daugiau tokių sergančių, mes turėtume galbūt panašią situaciją, kaip dabar vyksta toje pačioje Vokietijoje: keli papildomi atvejai, reikia daugiau izoliuoti.
Be abejo, kol kas yra sutarta, kad toks pacientas, kuris, įtariama, serga, arba jis pats, arba artimieji, praneša telefonu 112. Po to atvyksta pas tą pacientą speciali brigada, kuri jį veža į Santaros klinikas. Santaros klinikose jam teikiama pagalba. Aišku, problema egzistuoja, nes dalis tokių pacientų perserga lengvai – 80 proc. atvejų yra lengvi ir panašūs į įprastą peršalimą. Šiandien, berods, Minske paguldyta pacientė, atskridusi iš Kinijos, kuriai iš pradžių buvo įtariamas koronavirusas, bet iš tikrųjų, pasirodo, gripas. Yra daugybė kitų peršalimo ligų. Tai 80 proc. viskas gerai, bet su 20 proc. yra tikrai sudėtingi veiksmai: reikia intensyvios priežiūros, kai kuriems vystosi vadinamasis ūmus respiracinio distreso sindromas, kada plaučiai nebeatlieka savo funkcijos ir reikia padėti palaikyti tą plaučių funkciją, abipusė pneumonija, jie gydomi specialiose palatose. Iššūkis tam tikras yra.
– Ponia R. Lingiene, labai aiškiai formuluojate tokį dalyką, kad jeigu jūs keliavote po Aziją ir jeigu jaučiate kažkokius simptomus, reikia ne važiuoti pas šeimos gydytoją, bet skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Kodėl?
R. Lingienė: Šiek tiek patikslinsiu – ne po Aziją, o po Kiniją. Jei 14 dienų laikotarpyje jums pakilo aukšta temperatūra, nes tai vienas iš užkrečiamųjų ligų požymių, – 38 laipsniai ir daugiau temperatūra ir panašūs į gripą simptomai, tada tikrai yra galimybė įtarti, kad tai galėtų būti ne tik gripas, bet galima įtarti dėl koronaviruso. Šiuo metu toks algoritmas priimtas, ir jo laikomės.
– Kad žmogus neužkrėstų kitų žmonių, jis pirmiausia turi skambinti bendruoju pagalbos telefonu?
R. Lingienė: Taip, be jokios abejonės. Todėl, kad jeigu jis būtų užsikrėtęs koronavirusu ir nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, joje ne paties geriausio imuniteto žmonės lankosi, medikams yra viena iš didžiausių tikimybių. Todėl, kad jis ten nesimaišytų ir neskleistų užkrato, geriau laikytis didesnės apsaugos – skambinti 112 ir vežti į specializuotus Užkrečiamųjų ligų gydymo skyrius regionuose ar į Santaros klinikas Vilniuje.
