Lietuvoje

2020.01.29 15:38

Tomilinas: žalieji valdžioje nėra tie patys žalieji, kurie eina į protestus

Benas Brunalas, ELTA2020.01.29 15:38

Didžiulį visuomenės pasitikėjimą per pastaruosius trejus metus išbarsčiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sutvirtėjo ir subrendo ideologiškai, sako vienas iš viešojoje erdvėje matomų „valstiečių“ Tomas Tomilinas.

Visgi diskutuodamas apie LVŽS ideologiją ir deklaruojamas vertybes politikas nesureikšmina „valstiečiams“ tenkančios kritikos bei replikų, kad jo atstovaujama partija „žaliosiomis idėjomis“ tik dangstosi. T. Tomilinas pabrėžia, kad suvokiant tai, jog klimato kaitos klausimai Lietuvos visuomenėje nėra prioritetiniai, nieko neįprasto, jei žaliąja save vadinanti partija pagrindinį dėmesį skirs socialiniams klausimams.

„Bet kuri partija reaguoja į visuomenės lūkesčius“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė T. Tomilinas. Panaši pozicija užimama ir dėl žmogaus teisių klausimo. Pasak T. Tomilino, tai, kad „valstiečiai“ iškrinta iš tradiciškai progresyvią laikyseną LGBT bendruomenės ar tautinės tapatybės atžvilgiu užimančių Europos žaliųjų rato, nėra didelė problema. „Žaliųjų“ yra visokių, teigia jis ir priduria, kad apskritai reikėtų vengti „ideologizuotų“ diskusijų šia tema.

Tačiau priešingą nuomonę „valstietis“ deklaruoja kalbėdamas apie švietimą ir koalicijų formavimą po Seimo rinkimų. Pasak jo, rengiant susitarimus dėl švietimo nereikėtų stengtis suburti visų partijų. Jo teigimu, reikėtų vadovautis ideologija, susitarimą pasirašant tik tarp panašiai mąstančių dalyvių.

– Nuo kadencijos pradžios LVŽS frakciją paliko tiek žmonių, kad turbūt būtų galima jau ir naują frakciją įkurti. Kaip manote, kodėl taip atsitiko?

– Pirmiausia mums pranašavo, kad mes iki pirmo bulviakasio neišsilaikysime...

– Bet tai menka paguoda, pasitraukusių yra tikrai nemažai.

– Taip, yra... Iš bendros politologinės teorijos galima pasakyti, kad partija, kuri į savo tiesioginį politinį veiksmą įtraukia daug nepartinių politikų, susilaukia didesnės rizikos, kad vieningumas nebus išlaikomas, kad bus mažiau bendros socialinės terpės... Tokie žmonės yra labai skirtingi, jų pažiūros yra skirtingos. Tuo tarpu politinė partija yra daug giliau: tai ir socialiniai ryšiai, tai ir tarpusavio įsipareigojimai, tai kolektyvinė dvasia. Dauguma (iš LVŽS frakcijos pasitraukusių – ELTA) žmonių tiesiog nenorėjo toje bendruomenėje būti. Vienų man gaila, kitų – ne, kai kurie buvo tik vienadieniai.

– Bet tarp pasitraukusių buvo ir partijos narių: Mindaugas Puidokas, kuris buvo aktyvus, buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

– Yra kelios išimtys, kiekvienas atskira istorija...

– Tai visgi – koks mikroklimatas yra frakcijoje?

– Mikroklimatas nuo kadencijos vidurio ne tik pasikeitęs, bet ir pagerėjęs. Kai mažai tarpusavyje pažįstami žmonės suėjo į vieną komandą ir bandė organizuoti darnią sumą. Mums beveik pavyko... Tik teko išsiskirti su kai kuriais žmonėmis dėl jų turimų ambicijų, dėl mūsų padarytų klaidų, dėl galbūt nepakankamo vidaus procesų sureguliavimo. Mes vis juos tobuliname, kalibruojamame. Bet jei kalbėtume apie vidinę demokratiją – tai jos yra daugiau ir diskusijos daugiau. Atsirado ir lyderių, ryškių žmonių, kurie savo srityje gerai jaučiasi, taigi vidinė diskusija tapo turtingesnė.

– O kaip per pastaruosius trejus metus keitėsi pati partija? Daug kas kritikuoja „valstiečius“ dėl neaiškaus ideologinio matmens, kad deklaruojamose vertybėse esama prieštaravimų. Taigi kaip su ideologiniu stuburu, jis tvirtesnis?

– Be jokios abejonės. Tačiau mes nuo kitų partijų skiriamės tuo, kad pas mus ypač daug nepartinių žmonių vadovaujančiose pozicijose. Todėl ir tą stuburą partijai sunkiau sekasi suformuoti. Netgi Vyriausybės nariai yra nepartiniai žmonės. Natūralu, kad kuo žmogus socialinėje hierarchijoje yra aukščiau, tuo jis turi didesnę įtaką. Partija neturi pavaldumo santykio su savo ministrais, Seimo nariais (...).

– Bet kaip pačioje partijoje, ar galima sakyti, kad ji labiau subrendo?

– Žinoma, labai daug į partiją integravosi nepartinių. Tie patys ministrai atsinešė savo pažiūras, bet pažiūrų prasme mes suartėjome. Pavyzdžiui, ministras Aurelijus Veryga, pateikęs savo matymą dėl alkoholio politikos. Jo požiūris iš pradžių gana disonavo su kitų žmonių, tačiau po kelerių metų mes matome rezultatus – politikų ir visuomenės palaikymą... nors žiniasklaidoje yra visko.

– O kaip dėl reitingų nuosmukio? Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tai nėra labai svarbu. Visgi nuo 2016 m. valstiečiai į minusą krito net 27 proc. Kitaip tariant, populiarumas sumažėjo 5 kartus. Juk negali tokių rezultatų priežastis būti tik tai, kad žmonės valdžioje esančius įpratę skalpuoti.

– Žinoma, tai yra problema. Aš to neneigiu. Bet žinome ir tai, kaip dinamiškai tai (partijų populiarumas – ELTA) keičiasi. Mes panašų reitingą turėjome 2016 m. pradžioje, vėliau jis išaugo iki 30 proc. Suprantu, kad tai gali ir nepasikartoti. Tačiau kritusių reitingų priežastys nėra vykdomoje politikoje – jos labiau lemtos vidinės konfrontacijos. Tai buvo demonstruojama pastaruosius metus.

– Ir tebėra...

– Buvo ir tebėra. Kita priežastis, manau, kad reformų buvo per daug. Problema buvo ne tiek tai, kad tos reformos buvo blogos... gal reikėjo sudėlioti planą, kai kurias reformas vykdyti ne taip ambicingai, kitoje kadencijoje.

– Tačiau, pavyzdžiui, švietimo sistemos reformavimas... juk valdantieji kaip tik atsiduria kritikos smaigalyje, kad pradėtos reformos šioje srityje sustojo.

– Aš sakyčiau, kad yra labai daug ideologinių klausimų neišspręsta. (Valdančiųjų – ELTA) vizijos gana skiriasi, ir mums Seime teko Vyriausybei atsvarą daryti. Iš dalies buvo nuolatinis konkuravimas, buvo daug prieštaraujančių viena kitai vizijų. Viena vertus, buvo universitetų reforma, kita vertus – Seime mes gelbėjome Klaipėdos universitetą nuo tos reformos ir labai daug priekaištų buvusiai ministrei išsakėme. Nors visgi vieną esminę reformą mes visi palaikėme – dėl etatinio apmokėjimo. Faktas, kad ir mokytojų algų klausimas šakinėje sutartyje yra išspręstas ir mokytojai dėl to nestreikavo šiais metais. Tačiau visa kita yra skirtingos vizijos. Ir tai, ką dabar bandoma stumti (partijų – ELTA) susitarime, kuris atėjo iš Vyriausybės, tikrai nėra mūsų svajonių vizija.

– Tai ką jūs prognozuojate šiam partijų susitarimui? Apskritai kalbat, įmanoma, kad jis bus nacionalinis?

– Tarp konkuruojančių politinių stovyklų – tarp kairės ir dešinės – susitarimas sunkiai įsivaizduojamas. Šioje vietoje labai sunku rasti sprendimus.

Dabar tikiuosi, kad tai, ką Vyriausybė pateikė, netaps kūnu. Mes tikrai galvojame, kad reikėtų strateginių susitarimų su visuomene, su socialiniais partneriais, o mūsų (susitarimo – ELTA) vizija turėtų būti aiškesnės atsvaros dominuojančiam diskursui siekimas. Šį diskursą aš apibūdinčiau labai paprastai, tai supratimas, kad švietimas yra prekė, kurią mes pritaikome rinkos poreikiams. Tokiai vizijai aš nepritariu iš esmės.

– Bet kokius tuomet konkrečius siekinius jūsų frakcija keltų kaip prioritetinius?

– Mūsų partijai problema numeris vienas yra mokytojo darbo sąlygų pakeitimas (...). Reikėtų aiškiai pasakyti, kad klasės yra per didelės, kad mokytojas turi turėti padėjėjus, visas galimybes taikyti tokią metodiką, kokią jis nori, kad darbo sąlygos turi būti patrauklios... Pasakymas, kad reikia mažinti esamą sistemą, nes viskas labai brangu, niekur neveda. Tai veda tik prie taupymo. Tačiau kas iš to taupymo? Mano galva, mums taupyti švietime nepavyks. Jei mes per šią kadenciją padarėme investicijas į socialinę politiką – tai kitoje kadencijoje reikės daryti didesnes investicijas į švietimą.

– O iš kur pinigai gerinti sąlygas mokytojams niekas neprieštarautų?

– Šaltiniai akivaizdūs: sutvarkėme progresinių mokesčių sistemą. GPM dabar yra tikrai socialiai teisingas. Daug uždirbantys moka šiek tiek didesnį GPM, mažai uždirbantys – moka mažiau. Pradėjome kalbėti apie sektorinius mokesčius...

– Bet kiek jūs surinksite apmokestinę bankus? Juk to nepakaks.

– Daugiau kaip 20 mln. Tai yra labai daug... vienas iš mitų, eskaluojamų Lietuvoje, kad „valstiečiai“ pasiūlė kelių milijonų mokesčius, o pas mus sistemos didelės, kurioms reikia daug pinigų...

Aš matau, kad po rinkimų mūsų laukia esminė diskusija apie privalomą pajamų deklaravimą – visų. Nes dabar paradoksas – pajamas deklaruoja socialinę paramą gaunantys žmonės, bet dalis verslininkų neprivalo to daryti. Tad sutvarkius deklaravimą bus galima kalbėti apie progresinę sistemą, kuri traktuos visas pajamas vienodai, ir iš to bus sukurti geri šaltiniai.

– Tęsiant apie partijos brandą. „Valstiečių" partija dėl žaliųjų klausimų turėjo problemų?

– Žinoma, turėjo, nes žalieji valdžioje nėra tie patys žalieji, kurie eina į protestus. Tokią pačią genezę išgyvena Vokietijos valdančiųjų partija, kai tapo valdančiąja – daug visuomenėje skepsio atsirado, nes politikoje atrodai kitaip nei atrodytum gatvėje.

– O jei taip paklausčiau, ar LVŽS yra kažkuo žalesnė už konservatorius, LSDP ar liberalus?

– Be jokios abejonės. Įvaizdis yra viena, bet faktai yra kas kita.

– Na, vienas faktas yra tai, kad taršos mokestis tapo registracijos mokesčiu.

– O kodėl Lietuvoje nėra tokių gyventojų pajamų mokesčio tarifų kokie, pavyzdžiui, yra Danijoje. Dėl to, kad mūsų visuomenė tam nepribrendo. Mes turime 32, o ne 40 proc. Mūsų visuomenė mano, kad tai teisinga. Tas pats yra ir su automobilių mokesčiu: buvo galima nieko nedaryti arba padaryti pirmąjį žingsnį. Aš jį vadinu automobilių taršos mokesčiu nes galutinėje stadijoje susipažinau su visų šalių sistemomis ir, pasirodo, registracijos mokesčiai yra visose valstybėse ir absoliučioje daugumoje jie susieti su tarša.

– Bet daugelis turi ir papildomų mokesčių.

– Taip. Prie jų mes dar prieisime. Kodėl tai daryti iš karto? Ar mes neturime socialinių problemų? Mes turime Lietuvos realybę. Nepaisant to, mes padarėme didžiulį žingsnį. Prieš rinkimus tai nėra madinga ir galbūt tai paaiškina reitingus.

– Bet ar nepadarėte būtent taip, nes gresia baudos? Partijos lyderis būtent apie tai kalbėjo.

– Baudos taip pat yra argumentas. Bet jei būtų tik baudos – aš abejoju, ar tas žingsnis būtų žengtas. Šiuo metu tai yra žalias sprendimas, kuriuo mes didžiuojamės. Jis nėra visuomenei didelė našta ir žmonės, pripratę prie šio mokesčio, supras, kad tai turi prasmę. Nematau priekaištų šiam įstatymui.

– Priekaištai būtent dėl to, kad pati partija manifestuoja, kad yra žalioji partija, tačiau realiuose sprendimuose tai neatsispindi.

– Bet mes padarėme žalią sprendimą.

– Bet tikriausiai sutiksite, kad šioje situacijoje jis buvo per mažai žalias.

– Įvertinant tai, kad tokio mokesčio anksčiau nebuvo – tai yra labai žalia. Tačiau taip, jei mūsų visuomenėje pažiūrėsite į svarbiausių prioritetų sąrašą – tai klimato kaita bus 20 vietoje. Tai yra faktas. Bet kuri partija reaguoja į visuomenės lūkesčius. Bet mes darome tam tikrą edukacinį darbą, sakome, kad būtina tą daryti.

– Dar vienas klausimas, dėl kurio kyla įtarimų, ar „valstiečių“ pozicijos ideologiškai organiškos – žmogaus teisės. Tradiciškai Europos žalieji yra progresyvūs šiuo klausimu. Tuo tarpu LVŽS nuomonės čia ir išsiskyrė. Išsiskyrė jūsų ir Karbauskio nuomonė dėl prisijungimo prie Europos žaliųjų šeimos. Jungtis atsisakyta, nes LVŽS ir požiūris į LGBT bendruomenę ir kitus žmogaus teisių klausimus kitoks nei yra Europos žaliųjų partijoje. Kiek partijoje mąstančių taip kaip jūs, ir kiek mąstančių kaip partijos pirmininkas?

– Mes vis dar ginčijamės, kiek pati Europos žaliųjų partija yra laisva. Tarp Europos žaliųjų partijų yra labai skirtingų partijų. Tikrai yra labai konservatyvių partijų ir labai liberalių. Ir aš tai bandau parodyti mūsų partijos vadovybei ir nariams. Tai yra procesas, ir jis gali užrukti tiek, kiek jam reikės užtrukti. Per daug mes šioje šalyje pasirašinėjame sutarčių, ratifikuojame visokių konvencijų, įstojame į organizacijas: elitas bėga į priekį, o visuomenė staiga balsuoja už Gražulį ir Šustauską. Kad to nebūtų aš neforsuoju prisijungimo prie (Europos – ELTA) Žaliųjų partijos. Aš tiesiog skatinu diskusiją.

– Bet pripažinkite, kad žvelgiant į ideologinį partijos vientisumą šis klausimas svarbus.

– Aš negaliu su jumis sutikti, kad šioje partijoje yra pasisakančių prieš žmogaus teises. Nė vienas įstatymas, nė viena norma nebuvo kaip nors pakeista siekiant sumažinti Lietuvos žmogaus teisių apsaugą.

– Pavyzdžiui, Stambulo konvencija.

– Tai ji nepriimta. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kas vyksta kai kuriose Rytų Europos šalyse, kur yra aiški tendencija demontuoti žmogaus teisių institutus. Tuo tarpu mes palengvinome kandidatavimą į savivaldybių tarybas – tai reiškia žmogaus teisių sustiprinimą...

– Bet ar jūs turite viziją, ar LVŽS turėtų įsilieti į Europos žaliųjų šeimą, o Lietuva prisijungti prie Stambulo konvencijos ir t. t. Nes dabar tie patys socialdemokratai, susidaro įspūdis, daug aktyvesni šiuo klausimu.

– Nėra svarbu, kad mes nesusitariame dėl Stambulo konvencijos, yra svarbu, kad mes susitariame, kad vietos bendruomenė turi turėti lemiamą balsą.

– Susidaro toks įspūdis, kad jūs pasiimate ideologinį meniu ir sakote – to noriu, to noriu, o štai to jau nebenoriu.

– Tai mūsų susitarimo su žaliaisiais objektas. Daugeliu klausimų mūsų nuomonės Europos Parlamente sutampa ir mes balsuojame vienodai kai reikia ginti aplinkosaugos standartų kėlimą. Bet taip – kalbant apie sociokultūrinį liberalizmą mūsų partijoje yra įvairių nuomonių ir reikia jas visas gerbti.

Nėra taip, kad mes renkamės iš meniu. Nėra nė vieno tarp „valstiečių“, kuris prieštarautų baziniams humanistiniams idealams ir vertybėms.

– Bet tai tik žodžiai, jei nėra padedami parašai po tarptautiniais dokumentais ir įsipareigojimais.

– Stambulo konvencija gali būti, gali nebūti... Lietuvoje reikia stiprinti moterų teisių apsaugą ir reikia išlyginti algas, pensijas, pripažinti vaikų auginimą darbu... su tuo niekas nesiginčija „valstiečių“ partijoje... Bet jei mes labai norime ideologizuoti ir labai norime tą konfliktą dirbtinai parodyti, kur jūs mane ir stumiate, tai šioje vietoje partijos išmintis būtų vengti stipriai ideologizuotų diskusijų

– Tuo tarpu, kai kalbate apie švietimą – nieko blogo ideologizuoti diskusiją.

– Tai švietimas Lietuvoje per mažai ideologizuotas.

– Žmogaus teisės per daug, o švietimas per mažai?

– Žmogaus teisės... ta prasme, jei kalbame apie konfliktą – tai gal ir per daug.

– Nesunku pasakyti dėl ko. Vengiate gender, socialinės lyties sąvokos, kuri gali išplėsti diskusiją, pavyzdžiui, į LGBT teises, tos pačios lyties šeimų kūrimą, kas Vakarų Europoje dažniausiai laikoma savaime suprantamu dalyku.

– Vakarų Europoje tai tapo savaime suprantama per procesą, tad ir Lietuvoje vyks procesas... Ne partijos pasakys, kaip turi visuomenė galvoti...

– Tai šiuo atžvilgiu jūs užleidžiate iniciatyvą liberalams ir kitoms partijoms.

– Taip, čia galiu su jumis sutikti. Yra begalės darbų, kuriuos diktuoja šiandienos žalioji darbotvarkė: klimatas, žiedinė ekonomika, atliekos, bioįvairovė, socialinė lygybė.

– Pabaigai apie rinkimus. Dar niekas neaišku, tačiau reaguojant į kai kuriuos jūsų bendrapartiečių pareškimus, kad su visais galima sudarinėti koaliciją, išskyrus su, pasak jų, „antivalstybine“ konservatorių partija. Jūs taip pat mąstote?

– Aš buvau tas žmogus, kuris, kai laimėjome rinkimus, jau kitą dieną susėdome su Gabrieliumi Landsbergiu ir šnekėjome apie koaliciją. Tik pradėję pokalbį – nežinau ar tai buvo sąmoningas veikimas – bet mes iš karto susikirtome dėl kaimo ateities, švietimo sistemos...

Mes neradome bendrų tikslų. Aš neklijuočiau jokių etikečių, tiesiog mūsų vizijos labai skiriasi. Aš galiu bendrauti su konservatoriais, jie turi nemažai idėjų, bet reikia ideologinio pagrindo ir manau, kad kairėje pusėje bus pakankamai politinių jėgų, su kuriomis bus galima padaryti koalicijas.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33