Seimo narys Arvydas Anušauskas, reaguodamas į LRT tyrimą, sako, kad klausimai dėl kinų gamybos įrangos keliami ne pirmus metus, tačiau taip ir lieka neatsakyti. Jo teigimu, apie grėsmes kibernetiniam saugumui neturėtų būti sužinoma iš žurnalistinio tyrimo.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, bent šešios jautrią informaciją kaupiančios šalies institucijos naudoja Jungtinėse Valstijose uždraustas kiniškas vaizdo stebėjimo kameras. Amerikiečiai nustatė, kad jos turi ne tik saugumo spragų, bet gali būti naudojamos Kinijos žvalgybos.
Taip pat skaitykite
Seimo nario A. Anušausko teigimu, nacionalinio saugumo grėsmių ir rizikų valdymas institucijose, įsigijusiose minėtas kameras, veikia ne iki galo, esą kitaip būtų atsižvelgiama į tokių sąjunginių valstybių, kaip JAV, patirtį.
„Akivaizdu, kad rizikų ir grėsmių valdymas veikia ne iki galo. [...] Klausimai dėl kinų gamybos įrangos, nesvarbu, ar telekomunikacinės, ar vaizdo stebėjimo keliami ne pirmus metus, tačiau taip ir lieka neatsakyti. Mes esame gavę informacijos, atlikę tyrimus, kuomet Lietuvos geležinkeliuose buvo naudojama nesaugi įranga. Ta patirtis parodė, kad reikia labai atidžiai spręsti įrangos įsigijimo klausimus“, – atkreipia dėmesį A. Anušauskas.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo Ryčio Rainio teigimu, institucijos, įsigijusios minėtas kameras, neatliko kibernetinio saugumo vertinimo, nes tai nėra jų kompetencija.
„Greičiausiai per viešuosius pirkimus nusipirko kameras pagal tam tikras specifikacijas. [...] Kibernetinio saugumo centras nusprendė reaguoti: mūsų institucija turi kompetencijų ir mes nuolat atliekame tyrimus. [...]
Atsižvelgdami į LRT tyrimą, pradėjome savo tyrimą: bendradarbiausime su Oro navigacijos ir emigracijos departamentais, imsime pavyzdžius iš rinkos. Tokie tyrimai yra sudėtingi, gali užtrukti vieną ar du mėnesius“, – komentuoja R. Rainys.
Kaip bebūtų, A. Anušauskas pabrėžia, kad institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus, privalo atsižvelgti į įstatymo nuostatas, teigiančias, jog įsigyta įranga neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Grėsmių ir rizikų vertinimo ir valdymo sistema kiekvieno institucijoje turi funkcionuoti. Jei neužtenka kompetencijų, galima pasitelkti kibernetinio saugumo ar kitus ekspertus. [...] Apie egzistuojančias problemas Kibernetinio saugumo centras turėtų sužinoti ne iš žurnalistinio tyrimo“, – sako Seimo narys.
Nors Kibernetinio saugumo centras turi reikiamų kompetencijų nacionaliniam saugumui užtikrinti, teikia tik rekomendacijas – sprendimus dėl įrenginių įsigijimo sprendžia pati institucija, sako R. Rainys.
„Visi nori gauti techninės kompetencijos išvadas, iš kurių spręstų, ar galima naudoti, ar ne, ar pirkti, ar ne. Galbūt specialistams reikėtų susėsti ir pasikalbėti, kad ne tik negalima pirkti pagal sąrašus, bet ir įvertinti kodėl“, – akcentuoja R. Rainys.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
