Tyrimą dėl parlamentarės, valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos ryšių atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) liudijęs buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas tikino negavęs jokios grėsmingos informacijos apie I. Rozovą. Tuo metu buvusi parlamento vadovė Irena Degutienė tikino neslepianti nuostabos, kodėl dabartinis parlamento vadovas Viktoras Pranckietis nepasidalino žvalgybos informacija apie I. Rozovą su kitais Seimo nariais.
NSGK liudijęs V. Gedvilas, kuris Seimui vadovavo 2012-2013 m., pasakojo, kad anuomet jo, parlamento dėmesys buvo sukoncentruotas Europos Sąjungos Tarybai. Slaptos informacijos V. Gedvilas teigė ne kartą gavęs, tačiau jokių didelių grėsmių joje neįžvelgė.
„Būčiau sureagavęs, jei būtų kažkas aštriai parašyta. [...] Kad būtų kažkas tokio, kad man būtų reikėję reaguoti, tai nepamenu“, – kalbėjo V. Gedvilas.
Jis tikino su I. Rozova iš esmės iš viso nebendravęs, nes, anot V. Gedvilo, parlamentarė nebuvo aktyvi Seime.
„Asmeniškai su I. Rozova nesu bendravęs iš viso“, – prisiminė V. Gedvilas.
Anot jo, Seimo pirmininko patarėjai jį nuolat informuodavo apie žvalgybos teikiamą informaciją, tačiau, kaip kartojo V. Gedvilas, nieko ypatingo šiuose duomenyse nebuvo.
„Atnešdavo (informaciją – LRT.lt) tiesiog patarėjas, kuri turėjo leidimą dirbti su slapta informacija. [...] Jeigu kažkas būtų buvę, tai jis būtų pasakęs, atkreipęs dėmesį“, – tvirtino V. Gedvilas.
NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas priminė V. Gedvilui, kad tuo metu, kai jis vadovavo parlamentui, kilo klausimų dėl jo susitikimo su Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ vienu vadovu, kuriam tarpininkavo Mindaugas Bastys. A. Anušauskas klausė, ar šiame kontekste V. Gedvilas gavo kokią nors informaciją iš žvalgybos apie galimai abejotinus I. Rozovos ryšius.
„Aš tikrai apie I. Rozovą jokios informacijos neturėjau“, – atsakė V. Gedvilas.
Buvę Seimo pirmininkas tikino nepamenantis, ar susidūrė su situacija, kurioje nusprendė parlamentarui nesuteikti leidimo susipažinti su slapta informacija.
V. Gedvilas, paprašytas įvertinti dabartinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio veiksmus dėl I. Rozovos, tvirtino, kad parlamento vadovas, susipažinęs su slapta informacija, turėjo tartis su savo komanda, su NSGK.
„Šioje situacijoje turėjo dirbti visa Seimo pirmininko komanda. [...] Jeigu gauni informaciją apie grėsmę, jis turi reaguoti, tartis, galbūt, su NSGK, išsikviesti pareigūnus. Reikėtų reaguoti nedelsiant“, – tikino V. Gedvilas.
I. Degutienė stebėjosi V. Pranckiečio elgesiu
NSGK liudijusi 2009-2012 m. Seimui vadovavusi parlamentarė, parlamento pirmininko pavaduotoja, konservatorė Irena Degutienė tikino esanti nustebusi dėl dabartinio parlamento vadovo V. Pranckiečio veiksmų. Politikė teigė manantis, kad V. Pranckietis, gavęs žvalgybos informaciją apie galimai grėsmę nacionaliniam saugumui turinčius I. Rozovos ryšius, turėjo apie tai pranešti Seimo valdybai.
„Klausiau Seimo pirmininko, kodėl nebuvome informuoti. [...] Mano manymu, Seimo pirmininkas turėjo mus informuoti“, – kalbėjo I. Degutienė.
Seimo pirmininko pavaduotoja patikslino, kad parlamento valdyba nebuvo supažindinta su žvalgybos informacija, kai buvo sprendžiama, ar leisti I. Rozovai išvykti į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai anksčiau buvo minėję, kad Seimo narių dalyvavimas šioje asamblėjoje gali kelti grėsmių nacionaliniam saugumui.
I. Degutienės teigimu, jei Seimo valdyba būtų žinojusi šią VSD informaciją, I. Rozova greičiausiai būtų neišleista į ortodoksų asamblėją.
„Aš būčiau pasakius, kad negalima išleisti“, – tikino parlamentarė.
Jis neslėpė mananti, kad I. Rozovos atvejis yra rimtesnis negu Mindaugo Basčio, kuriam dėl ryšių su Rusijos energetikos bendrove „Rosatom“ buvo surengta apkalta (kuri nepavyko), atvejis.
„Seimo pirmininkas (V. Pranckietis – LRT.lt) informaciją prieš pusantrų metų ir jau tada, manau, kad jam reikėjo pasielgti taip pat kaip M. Basčio atveju. Kiekvienas galime interpretuoti skirtinai, bet manau, kad I. Rozovos atvejis, ko gero, yra ženkliai rimtesnis negu M. Basčio atvejis. Todėl, kad šiuo atveju yra kontaktas su labai stipriais politiniais veikėjais, ten buvo verslas. Verslas buvo kaip trečiasis asmuo ir toliau tik politikai. O čia (I. Rozovos atveju) iš karto buvo kontaktas“, – aiškino I. Degutienė.
J. Bernatonis užsiminė apie pažymą, kurios nematė
NSGK trečiadienį taip pat liudijo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis. Jis teigė, kad su visomis VSD pažymomis yra susipažinęs. Tiesa, parlamentaras tikino, kad su viena žvalgybos pažyma apie I. Rozovos ryšius jo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesupažindino.
„Aš manau, kad [...] mes kalbame ne apie tą pažymą. Manau, kad Seimo pirmininkas turėjo gauti neriboto naudojimo atsakymą iš saugumo departamento, kaip kreipėsi, kaip buvo ir M. Basčio atveju. Su ta pažyma Seimo pirmininkas manęs nesupažindino. Ir aš manau, kad šita pažyma, apie kurią Jūs kalbate, kuri buvo riboto naudojimo, buvo tam tikra reakcija mūsų tarnybų į tai, kad pirmininkas nieko nedarė“, – svarstė J. Bernatonis.
Politikas, paklaustas, kokia susipažinimo su slapta informacija tvarka galioja URK, tikino, kad laikomasi principo „būtina žinoti“, kitaip tariant, anot J. Bernatonio, su slapta informacija susipažįsta tie asmenys, kuriems būtina su ja susipažinti. J. Bernatonis teigė, kad negalintis viešai atskleisti, kas iš URK narių susipažino su VSD informacija apie I. Rozovą, tačiau užsiminė, kad pažyma buvo adresuota jam ir komiteto biuro vadovui.
V. Bakas klausė J. Bernatonio, ar jis, matęs VSD pažymą apie I. Rozovos ryšius, ėmėsi dėl to kokių nors veiksmų. „Socialdarbietis“ teigė, kad pagal savo kompetenciją, jokių veiksmų negalėjo imtis.
J. Bernatonis pasakojo, kad URK buvo iškilęs klausimas dėl galimybės Seimui bendradarbiauti su ortodoksų asamblėja, bet jis patikino paraginęs susilaikyti nuo bendradarbiavimo su šia organizacija.
„Konkrečiai aš pasiūlau dėl to susilaikyti, žinodamas tam tikrą informaciją, kurią galbūt kiti galėjo nežinoti“, – teigė politikas.
Kreipsis į etikos sargus
NSGK nariai, išklausę politikų liudijimų, ėmė diskutuoti dėl tolesnio tyrimo eigos. Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas informavo, kad į posėdį negalėjęs atvykti užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo atsakymus atsiuntė raštu, o premjeras Saulius Skvernelis iš viso atsisakė dalyvauti NSGK posėdyje.
„Atsakydamas į Jūsų [...] raštą dėl kvietimo į posėdį informuoju, kad NSGK posėdyje nedalyvausiu, nes, kaip Seimo narys, per visą Seimo nario kadenciją nesu gavęs jokios įslaptintos informacijos nei posėdyje aptariamu klausimu, nei kitais klausimais“, – S. Skvernelio atsakymą NSGK skaitė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
Anot jo, premjeras atsakyme pridūrė, kad dalį įslaptintos informacijos jis gauna, kaip Vyriausybės vadovas.
NSGK narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas stebėjosi tokiu premjero elgesio. Jis siūlė vis tiek S. Skvernelį kviesti liudyti į NSGK, kadangi premjeras kartu yra ir Seimo narys. Be to, L. Kasčiūnas patikino, kad pats neliudys, jei į posėdį nebus pakviestas S. Skvernelis.
„Kol jis nepaliudys, kol jis neduos atsakymų, tol aš ir, tikiuosi, kiti komiteto nariai, kuriuos Jūs norėtumėte apklausti, neduos Jums atsakymų ir parodymų“, – teigė L. Kasčiūnas ir pridūrė, kad NSGK tyrimas be S. Skvernelio liudijimo būtų nevisavertis.
L. Kasčiūno pozicijai pritarė ir Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis su socdemų frakcijos atstove NSGK Dovile Šakaliene.
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas savo ruožtu siūlė į kitą NSGK posėdį dar kartą pakviesti I. Degutien, buvusius NSGK pirmininkus Artūrą Paulauską, konservatorių Arvydą Anušauską.
Galiausiai diskusija pasisuko kita linkme. G. Landsbergis, NSGK narys V. Bakas pasiūlė padaryti pertrauką NSGK atliekame parlamentiniame tyrime iki tol, kol Seime nebus išspręstas I. Rozovos apkaltos klausimas.
„Siūlau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją komiteto vardu, prašant išaiškinti procedūrą. Mes nenorime sustabdyti tyrimo, stabdyti komisijos veikslos, mes norime padaryti pertrauką, kol Konstitucinis Teismas pateiks išvadą dėl I. Rozovos. Paprastas klausimas – ar mes galime padaryti pertrauką?“, – siūlė G. Landsbergis.
Šiam pasiūlymui NSGK pritarė. Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas po balsavimo paskelbė, kad NSGK tyrime daroma pertrauka, bus laukiama Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo dėl procedūrų.
LRT.lt primena, kad opozicijos atstovai jau surinko parašus dėl apkaltos I. Rozovai.
S. Skvernelis teigia, kad gavęs informaciją dėl I. Rozovos reagavo tinkamai
Premjeras S. Skvernelis sakė, kad, iš VSD gavęs informaciją apie galimus Seimo narės I. Rozovos įtartinus ryšius su Rusijos diplomatais, jis reagavo atitinkamai, Vyriausybės kompetencijos ribose.
Kartu jis patikino nematąs problemų, kad valdantieji, nors premjeras ir žinojo apie informaciją dėl I. Rozovos veiklos, sudarė koaliciją su LLRA-KŠS.
„Aš reagavau į informaciją. Taip, kaip ir priklauso, – visa slapta informacija, kuri teikiama Vyriausybės vadovui, naudojama išimtinai tik su Vyriausybės kompetencija susijusiais klausimais. Taip ir buvo padaryta. Kaip Seimo narys, aš jokios informacijos slaptos negavau“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.
Kartu jis patikino, kad po VSD informacijos buvo pasitelkta pakankamai prevencinių priemonių.
„Nematau pagrindo, kodėl reikia užkirsti kelią dėl vieno žmogaus. Dėl politinės partijos koalicijoje jokių klausimų nėra, o apie tam tikrus prevencinius dalykus, tai, manau, kad buvo padaryta – tas žmogus negavo prieigos dirbti su slapta informacija ir nėra jokiose vykdomosios valdžios struktūrose“, – pridūrė premjeras.
Abejoja ryšiais su Rusijos diplomatais
Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. VSD tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.
2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.
„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]
Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.
VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.
