Lietuvoje

2020.02.03 05:30

Turto konfiskavimo įstatymas: skirtas pažaboti stambiems sukčiams ar teisintis dėl turto gali tekti bet kam?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.02.03 05:30

Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Vienas iš įstatymo kūrėjų Seimo narys Vytautas Bakas pabrėžia – eiliniai turgaus prekeiviai tikrai nebus gaudomi, teisėsaugos taikiklyje atsidurs itin įtakingi, politinei, teisinei sistemai poveikį darantys asmenys.

Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Šių nusikaltimų spektras gana platus – tai ir prekyba žmonėmis, ir plėšimas, ir kontrabanda, ir turto pagrobimas, ir turto prievartavimas, ir neteisėtas vertimasis ūkine veikla, ir elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas, ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, ir terorizmas, ir prostitucija.

Turto tyrimas, pagal įstatymą, gali būti pradėtas ne tik dėl korupcinių ar su organizuotu nusikalstamumu susijusių nusikaltimų, bet ir dėl kitų veikų, pavyzdžiui, dėl manipuliavimo sporto varžybomis arba apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Kaip numatyta įstatyme, turto tyrimas (ir galimas konfiskavimas, jei žmogus nepagrindžia turto) gali būti pradėtas asmenų, kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių (kurias identifikuoja Policijos departamentas) narių sąrašus, atžvilgiu.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Siekiant užbėgti už akių galimam turto išdalijimui, įstatyme numatyta, kad turto konfiskavimas apimtų ir turtą, perduotą vaikams, seneliams, tėvams, sutuoktiniui ar sutuoktinio artimiausiems giminaičiams.

Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas. Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Jeigu asmuo to nepadaro, būtų kreipiamasi į teismą dėl turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo.

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m. gruodžio 11 d.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę vetavo šį įstatymą.

Neslepia nuostabos – dingsta nekaltumo prezumpcija

Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus. Be to, liberalės manymu, žvelgiant į įstatymą, susidaro įspūdis, kad jo taikymas tarsi panaikina vieną pamatinių teisės principų – nekaltumo prezumpciją, kai asmuo nėra kaltas, kol jo kaltė neįrodoma teisme.

„Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama. Mes manome, kad tai kelia abejonių.

Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai. Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių. [...] Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti. Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalės manymu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus. Tokiu atveju, pasak pašnekovės, pareigūnų potencialas nebūtų išnaudotas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

„Yra nemažas pavojus, kad pareigūnai [...], užuot kovoję su tais rimčiausiais, sunkiausiais nusikaltimais, į kuriuos ir yra iš esmės nutaikyta ši priemonė, gali įklimpti į smulkesnius atvejus“, – perspėjo parlamentarė.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat neslėpė, kad jai kelia abejonių ir Seimo priimta nuostata, kad valstybė gali konfiskuoti ir tą turtą, kuris įgytas iki įstatymo įsigaliojimo datos, tai yra turtas, įgytas nuo 2010 m.

„Ar tai proporcinga priemonė? Mes, liberalai, norime, kad kiekvienas naujas įstatymas, ypač toks kontroliuojantis, baudžiantis, būtų adekvatus. Šiuo atveju kyla klausimas, ar šis įstatymas toks ir yra“, – kalbėjo Seimo narė.

Teisininkas: valstybė keičia taisykles – žais šešiese prieš penkis

Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo. Teisininkas priminė, kad, pavyzdžiui, JAV tokie teisės aktai atsirado dėl to, kad valdžia nesugebėjo efektyviai kovoti su mafija, kontrabanda.

Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L. Didžiulis, ar politikų pasirinkta priemonė – turto konfiskavimas civilinėje teisėje – yra teisingiausia, proporcinga.

„Sakyčiau, priimtas politinis sprendimas įvesti karo padėties lygio priemonę, nes neva karas su nusikalstamumu yra toks aršus ir baudžiamoji justicija tiek nepajėgi, kad reikia apriboti žmogaus teises. [...] Aš tai vertinčiau pasitelkdamas krepšinio terminiją. Jeigu mums dabar sunkiai sekasi gauti medalius, kaip pavykdavo A. Sabonio laikais, tai mes stengiamės pakeisti taisykles, kad žaistume šešiese prieš penkis“, – įžvalgomis su LRT.lt dalijosi teisininkas.

L. Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata. L. Didžiulis atkreipė dėmesį, kad, pagal įstatymą, asmens turtas gali būti konfiskuotas, jei asmuo jo nepagrindžia, jei iš to turto yra gauta turtinė nauda.

„Rašoma, kad turtą reikia konfiskuoti, nes iš jo gauta turtinė nauda. Atsiprašau, bet šita formuluotė reiškia, kad rinkos santykiuose apskritai viską reikia konfiskuoti, nes iš turto ir siekiama gauti turtinę naudą“, – stebėjosi L. Didžiulis.

Anot jo, pati turto konfiskavimo procedūra kelia daug abejonių, mat, pasak advokato, konfiskuotas turtas iš esmės nugula į valstybės kišenę.

„Jeigu būtų taip, kad asmuo turi atiduoti tai, kas jam nepriklauso, tai būtų viskas tvarkoje. Bet kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, valdote turtą, kurį įsigijote neteisėtai. Atsiranda tikrasis turto savininkas, jis paduoda jus į teismą ir nuginčija jūsų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą – sutartis, kurią jūs įsigijote, yra neteisėta, pažeistas įstatymas. Tai reiškia, kad yra pašalinamas jūsų nuosavybės teisių pagrindas. Šiuo atveju niekas to pagrindo nepašalina, jis lieka galioti. Nuosavybė paimama neatlygintinai valstybės naudai, o ne to asmens, kuris nukentėjo. [...] Jeigu mes tai sprendžiama per civilinę teisę, tai turėtų atsirasti nukentėjusysis ir jam turi būti grąžintas turtas, o ne valstybei. Kuo čia dėta valstybė?“ – komentavo L. Didžiulis.

Teisininkas akcentuoja, kad iš esmės, pagal įstatymą, į turto konfiskavimą atliekančios teisėsaugos akiratį gali patekti ir tiesiog melagingai apkaltinti asmenys, tai yra tie, kurie buvo įtariami dėl nusikaltimo padarymo, bet jiems įtarimai buvo panaikinti.

„Įsivaizduokite, kas nors melagingai apskundžia asmenį, pradedamas ikiteisminis tyrimas, jis nutraukiamas, paaiškėjus, kad tai buvo bandymas pakenkti asmeniui, kad buvo šmeižtas. Bet, nepaisant to, tokio asmens atžvilgiu gali būti pradėtas jo turto tyrimas. [...] Arba, pavyzdžiui, prieš jus pradėjo tyrimą, vėliau nustatė, kad tai vyksta nepagrįstai, tyrimas nutraukiamas, bet jūs turite stigmą, nes turėsite teisintis dėl savo nuosavybės, jeigu kas nors užsimanys“, – pažymėjo advokatas.

Anot jo, panašioje situacijoje gali atsidurti ir tie asmenys, kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašus.

„Įsivaizduokite, niekas net nepradeda jokio ikiteisminio tyrimo, o nutaria, kad esate kažkoks visuomenei pavojingas asmuo, jus įtraukia į tą sąrašą ir tada jūs turite teisintis, iš kur turite 100 tūkstančių eurų vertės turto, jeigu neturite dokumentų“, – pridūrė L. Didžiulis.

Perspėjo apie nevaldomos teisėsaugos pavojų

Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų – asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės. Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos. Dėl to, anot L. Didžiulio, susidaro situacija, kai valstybė ginče su piliečiu yra stipresnėje pozicijoje.

Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas. Šio aspekto L. Didžiulis Turto civilinio konfiskavimo įstatyme pasigenda.

„Niekur įstatyme nėra paaiškinama, kad turto turėjimo sąžiningumas yra preziumuojamas. Kitaip tariant, preziumuojama, kad turtas gali būti įgytas neteisėtai, jeigu neįrodyta kitaip. [...] Vadinasi, valstybė yra labai save apsisaugojusi. Taip neturėtų būti, kalbant apie žmogaus teises. Turėtų būti pakankamos, aiškios garantijos gynybai, siekiant piliečiui įrodyti patirtą žalą“, – dėstė Vilniaus universiteto docentas.

Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L. Didžiulis patikino, kad šiame įstatyme tarsi užmirštama apie trečiuosius asmenis.

„Įsivaizduokime, kad valstybė konfiskuoja turtą, kuris yra įkeistas, arba tuo metu jame gyvena koks nors asmuo, turintis kokias nors teises į turtą. Kai valstybė nuosavybės teise sau tokį turtą paima, tai buvusio savininko nuosavybės teisės pasibaigia, pasibaigia ir visų kitų asmenų teisės. Čia nėra apsaugoti tretieji asmenys. Pavyzdžiui, bankas turi hipotekos teises, išdavęs paskolą piliečiui, kuris laikomas įtartinu. Iš to piliečio konfiskuojamas butas, nes jo pajamos neatitinka turto, tai bankas neturi jokių teisių į tą butą“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot jo, gana keista ir kita įstatymo nuostata, kuria numatoma, kad prokuroras gali priimti sprendimą dėl asmens turto tyrimo, dėl asmens turto arešto.

„Tokios priemonės netaikomos civilinėse bylose – kad prokuroras užsimanė ir savo nutarimu pritaikė turto areštą, o to turto savininkas nieko negali su tuo turtu daryti. Tam yra teismas. Jeigu reikia, į teismą kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teismas turi per tris dienas tą klausimą išspręsti“, – komentavo L. Didžiulis.

Advokato manymu, turto konfiskavimo mechanizmas, kuriuo, anot jo, teisėsaugai suteikiama daugiau teisių, negu iki šiol ji turėjo, reiškia, kad valstybė nusprendė imtis dar griežtesnės baudžiamosios politikos.

„Tai vilkas avelės kailyje. [...] Kur visa tai veda? Kas nutinka, kai teisėsauga yra nevaldoma? Valstybė tampa iš tiesų policinė, nes galbūt keliami tikslai yra gražūs, galbūt reikia kovoti su nusikaltėliais, bet kai teisėsaugai suteikiama neproporcingai daug teisių, kyla pavojus. Jeigu mes žinotume, kad pareigūnas elgsis teisėtai, gerbs demokratines vertybes, tai mes jam suteiktume turbūt visas įmanomas teises, bet mes juk žinome, kad yra piktnaudžiavimų atvejų.

Kiekvienas iš tokių instrumentų gal ir turi teisę gyvuoti, bet klausimas – kokiomis sąlygomis ir kada? Ar tikrai pas mus dabar tokios sąlygos, kad reikia tokio intervencinio instrumento? [...]

Viskas labai kilnu, gražu, bet ir bolševikų tikslai buvo kilnūs, tik kaip jie tuos tikslus realizuodavo?“, – reziumavo teisininkas.

Bakas: kalbame ne apie turgaus prekeivius, o apie „baltųjų apykaklių“ gaujas

Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. Bakas LRT.lt pasakojo, kad šis teisės aktas buvo rengtas beveik dvejus metus, dėl įstatymo rengta ne viena diskusija su mokslininkais, ir šis Seimo įteisintas mechanizmas, parlamentaro manymu, yra kokybiškas.

„Tai labiau politinio apsisprendimo klausimas – ar vis dėlto valstybė pasiryš po keliasdešimties metų sukurti mechanizmus, kuriais susigrąžintų turtą, kuris buvo neteisėtai arba nepagrįstai pasisavintas iš mūsų?“ – teigė V. Bakas ir pridūrė, kad ne viena užsienio valstybė jau seniai sėkmingai taiko turto konfiskavimo įstatymus.

Parlamentaras ramino, kad teisėsaugos pareigūnų akiratyje eiliniai piliečiai neatsidurs. Anot jo, turto konfiskavimo mechanizmas nukreiptas į pavojingiausius nusikaltėlius, tai yra stambios korupcijos schemų ir organizuoto nusikalstamumo veikėjus.

„Ne bet kuris pilietis dalyvauja kyšininkavimo schemose, dalyvauja prekyboje žmonėmis, išnaudoja žmones vergovei, organizuoja prostitucijos verslą. Mes kalbame apie pačias sudėtingiausias, pavojingiausias veikas, kurios susijusios su dviem dalykais. Pirma, susiję su korupcija, ir antra – susiję su organizuotu nusikalstamumu. Tik tokiais atvejais bus nustatoma, kad asmuo dalyvauja tokiose veiklose ir turi sukaupęs turto, kurio negali pagrįsti. Tai žmonės, darantys labai didelį verslą iš korupcijos, iš organizuoto nusikalstamumo, turintys didžiulę įtaką ir politinei sistemai, siekiantys į ją įsiskverbti, kurie daro didžiulę įtaką ir teisinei sistemai“, – komentavo V. Bakas.

Seimo narys, paklaustas, ar nuostata, kad turto tyrimas gali būti pradėtas ir to asmens, kuris buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, atžvilgiu, nėra per daug griežta, teigė, kad toks klausimas skamba keistai, kai kalbama apie neteisėtai pasisavintą turtą.

„Pats klausimas apie griežtumą, kai mes kalbame apie turtą, kurio žmogus negali pagrįsti, atrodo keistai. Jeigu iš bet kurio Lietuvos piliečio yra pavagiamas turtas, pavyzdžiui, automobilis, apvagiami namai, ir pas kitą pilietį atrandamas šis turtas, tai, matyt, nekils klausimas, kad tą turtą reikia grąžinti? [...] Kai kalbame apie valstybę, kai iš valstybės paimamas turtas, tai turime kelti klausimą, tarkim, Seimo nariui, kuris gali per penkerius metus uždirbti 100 tūkstančių eurų, bet jis valdo milijoninės vertės turtą, iš kur jis gavo tą turtą“, – svarstė NSGK narys.

V. Bakas akcentavo, kad galutinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, kaip numatyta įstatyme, priims teismas, tad nerimauti dėl neproporcingų teisėsaugos veiksmų esą nėra pagrindo. Vis dėlto politikas pripažįsta, kad sprendimą dėl turto tyrimo galėtų priimti ne eilinis prokuroras, o prokuratūros vadovybė.

„Aš manau, kad teisė, kuri suteikta prokurorui [...], garantuoja, kad tyrimai nebus atliekami nepagrįstai, nes įstatymas numato pagrindus, kada gali būti pradėtas turto tyrimas. Manau, tai pakankamai aukštas standartas, bet, jeigu mes norime jį dar labiau sugriežtinti, – esu kalbėjęs apie tai ir su prezidento patarėjais – galime tai iškelti ir į generalinio prokuroro lygį, pavyzdžiui, suteikti teisę pradėti turto tyrimą trims žmonės, tai yra generaliniam prokurorui ir dviem jo pavaduotojams“, – dėstė pašnekovas.

V. Bakas, reaguodamas į kritiką, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatyme numatytų nusikaltimų, dėl kurių turtas gali būti konfiskuotas, ratas per platus, pabrėžė, kad kai kurios nusikalstamos veikos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažareikšmės. Anot jo, pavyzdžiui, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas neretai yra viena iš stambių korupcinių schemų dalių.

„Organizuotas nusikalstamumas yra susijęs su korupcija, Gaujos nėra tokios, kokias mes dažniausiai įsivaizduojame, – apsiginklavę asmenys, vairuojantys juodus BMW. Kalbu apie „baltųjų apykaklių“ gaujas. Iš konteksto ištraukus apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, galėtumėme pasakyti, kad „pradėsime turgaus prekeivius gaudyti“. Bet nieko panašaus. Jeigu prisiminsite vienos partijos juodosios buhalterijos bylą, turbūt sutiksite, kad, panaudojant buhalterinės apskaitos procedūras, yra plaunami pinigai, jie gali būti legalizuojami, jais gali būti finansuojamos partijos, politikai. Tokių pavyzdžių yra ne vienas Lietuvoje, Vakarų, Rytų šalyse.

Tuos straipsnius įtraukėme į įstatymą būtent tiems atvejams, kai buhalterinės apskaitos pažeidimai, įvairios machinacijos yra tiesiogiai susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas dažnai tampa korupcijos, organizuoto nusikalstamumo priemone“, – pabrėžė V. Bakas.

„Mirusių“ bylų atgaivinimo priemonė

Turto civilinio konfiskavimo įstatymui pritaria ir dabartinis NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Interviu LRT.lt jis teigė, kad Seimo palaiminta nauja tvarka iš esmės leistų atgaivinti galimai neskaidrias, užmirštas istorijas.

„Abejonių dėl turto pagrįstumo gali kilti, jei padarei nusikaltimą, jei buvai nuteistas, jei įtariamas, jei buvai išteisintas. Pavyzdžiui, buvo tokia byla: kelių policininkas pareikalavo kyšio iš vairuotojo, jis duoda kyšį, vėliau pats vairuotojas apie tai praneša, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet liudijama vienas prieš vieną. Jei surandi tą kyšį, žmogus sako: „čia mano pinigai“. Bylai trūksta įrodymų, žmogaus nuteisti negali.

Naujas įstatymas leistų prisiminti tokias bylas. Žmogaus kaltės neįrodai, bet gali pradėti tikrinti jo turtą. Tarkime, policijos patrulis gauna 700 eurų, jo žmona nedirba, vienas važinėja su nauju „Mercedes“, o žmona vairuoja naują BMW, abu gyvena name, paskolų nepasiėmę. Gali kilti įtarimų. Marijampolėje taip yra buvę. Tokiu atveju galima pradėti turto tyrimą. Turto civilinio konfiskavimo įstatymas įpareigotų nurodyti, iš kur visas šis turtas“, – interviu LRT.lt pasakojo NSGK vadovas.

Tiesa, D. Gaižauskas teigė, kad dėl įstatymo nuostatos, kuria numatyta, jog gali būti konfiskuotas asmens turtas, įsigytas prieš 10 metų, galima surengti ir papildomas diskusijas.

Prezidentas vetavo įstatymą

Prezidentas G. Nausėda praėjusią savaitę vetavo Turto civilinio konfiskavimo įstatymą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

„Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios. Tačiau civilinio turto konfiskavimo procedūra negali sudaryti sąlygų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės pagrindų ir žmogaus teisių“, – pabrėžė šalies vadovas.

Kaip pranešė prezidentūra, G. Nausėda siūlo įstatymo pakeitimus, kurie išsaugo pamatinį įstatymo tikslą, bet mažina riziką, kad įstatymo nuostatos vėliau bus pripažintos nesuderinamomis su Konstitucija.

Šalies vadovas įstatymą Seimui grąžina su pataisa, kuria būtų atsisakoma įstatymo galiojimo atgaline data – nuo 2010 metų gruodžio 11 d.

„Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, – prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Keisti siūloma įstatymo nuostatą, įtvirtinančią galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų šiam procesui atsirado bet kada po 2010 metų gruodžio 11 dienos.

Pagal prezidento siūlymą, įstatymas galėtų būti taikomas asmens po 2010 metų įgytam turtui, bet turto konfiskavimo pagrindai – jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus – turėtų atsirasti jau įsigaliojus šiam įstatymui.

„Jei Seimas priims prezidento siūlomą patobulinimą, tik nuo įstatymo įsigaliojimo asmenims, kurie įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimus, ar jų atžvilgiu nutrauktas baudžiamasis procesas, galės būti pradėtas turto civilinis konfiskavimas, bet jis galės būti nukreiptas ir į turtą, įsigytą iki įstatymo įsigaliojimo“, – aiškino prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.

Be to, prezidentas nurodė, kad įtraukimas į Policijos departamento sudaromus organizuotų grupių narių sąrašus yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, bet jis turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo priimtame įstatyme.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt