Lietuvoje

2020.01.28 08:33

Žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Seimą ir prezidentūrą dėl Visuomenės informavimo įstatymo

LRT.lt 2020.01.28 08:33

Žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Seimo narius bei prezidentūrą – prašo siūlyti Kultūros komiteto teikiamą Visuomenės informavimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą tobulinti Seimo valdybos sudarytoje nepriklausomų ekspertų darbo grupėje.

Antradienį Seime bus svarstomas valstybinės paramos žiniasklaidai modelis, pagal kurį numatyta jau šiemet įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą ir tuo pačiu iš įstatymo išbraukiant šiuo metu valstybės paramą kultūros ir šviečiamiesiems projektams skirstantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

„Norime bendru pareiškimu atkreipti Seimo narių ir prezidentūros dėmesį, kad minėtas projektas parengtas skubotai, neatsižvelgta į nepriklausomo eksperto ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas, taip pat neįvertintos pasekmės dėl tuo pačiu Visuomenės informavimo įstatymu įkurto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tikslų ir siekių likimo“, – rašoma išplatintame pranešime.

Šio kreipimosi autoriai atstovauja daugiau nei 1000 profesionalių žurnalistų, fotografų, nepriklausomų prodiuserių, redaktorių, rašytojų ir kitų sričių kūrėjų, taip pat pagrindinius kultūros leidinius bei portalus.

„Norime atkreipti dėmesį, kad Kultūros ministerijos ir Seimo Kultūros komiteto inicijuotose darbo grupėse nevyko pilnavertė diskusija dėl valstybės paramos žiniasklaidai modelio. Nors procesas truko beveik dvejus metus, tačiau šiandien Seimui pateiktas iš esmės tik Kultūros ministerijos parengtas projektas jau sulaukė daugybės kritiškų pastabų ir pasiūlymų, kuriuos teikė nevyriausybinės žurnalistus, kultūros sektorių vienijančios organizacijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir projektui įvertinti Seimo pasamdytas nepriklausomas ekspertas dr. Deimantas Jastramskis. Seimo Kultūros komitete ar platesniuose kultūros ir žiniasklaidos atstovų susitikimuose projektas nebuvo tinkamai apsvarstytas, o Kultūros ministerijos parengto projekto nesvarstė ir jam nepritarė net Medijų taryba“, – toliau rašoma.

Teigiama, kad Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekte išliko dvi esminės ydos, kurios valstybės paramos žiniasklaidai modeliui kelia realias grėsmes ir negali sukurti politiškai nepriklausomo, efektyvaus ir skaidraus paramos skirstymo kultūros ir šviečiamiesiems projektams. Pateikiamos esminės nepriklausomo eksperto dr. Deimanto Jastramskio pastabos, kurioms mes pritariame:

1. Siekinio dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) valdymo ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo įgyvendinimą komplikuoja tai, kad Įstatymo projekte nenumatomas atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku ir (arba) valstybės institucija, kas yra numatyta galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme, apibrėžiant SRTRF veiklą. Siekinys – ŽRK valdymo ir sprendimų priėmimo negrįsti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu – Įstatymo projektu yra nepasiekiamas, nes vienintelio ŽRF dalininko teisė suteikiama valstybės institucijai.

2. Įstatymo projekto trūkumas (kas būdinga ir dabar galiojančiam Visuomenės informavimo įstatymui) yra tai, kad ŽRF tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtyje daugumą sudaro žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai (SRTRF atveju –žiniasklaidos organizacijų ir žurnalistų atstovai). Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos interesų konfliktui, kai paramos skirstytojai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su paramos gavėjais.

Taip pat siekiama atkreipti dėmesį, jog Visuomenės informavimo įstatymo projektu yra diskriminuojamos kai kurios žiniasklaidos asociacijos, nes vienoms yra suteikta privilegija deleguoti savo narius, o kitoms tokia teisė nesuteikta. Teigiama, kad žiniasklaidos verslą vienijančių asociacijų, kurios turėtų privilegiją skirstyti valstybės paramą žiniasklaidai, veikla šiandien taip pat nėra pakankamai vieša – ne visos viešai skelbia savo narius, savo veiklos ataskaitas arba apskritai neturi net interneto svetainių.

„Todėl atkreipiame dėmesį, kad projektas nėra nei kompromisinis, nei jame užtikrinta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo Taryboje dirbtų nepriklausomi ekspertai, kurie būtų nesuinteresuoti paramos skirstymu atstovaujamų asociacijų nariams. Taip pat nerimą kelia, kad net keturi ŽRF Tarybos nariai būtų atrenkami iš įvairių kitų tarybų, kurios iš esmės dirba valstybinėms institucijoms, o ne nevyriausybiniam sektoriui“, – rašoma kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašė: Monika Krikštopaitytė, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė; Birutė Jonuškaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; Arūnas Matelis, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas; Mykolas Natalevičius, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas; Gražina Viktorija Petrošienė, Lietuvos žurnalistų, draugijos Valdybos pirmininkė; Kornelijus Platelis, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos pirmininkas; Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas; Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas; Jonas Staselis, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas; Edita Utarienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė; prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.