Lietuvoje

2020.01.28 14:33

Seime stringa naujo žiniasklaidos rėmimo fondo klausimas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.28 14:33

Seime stringa Visuomenės informavimo įstatymo, kuriuo siūloma steigti naują žiniasklaidos rėmimo fondą, svarstymas. Valdantieji siekia kurt naują fondą, bet opozicija mano, kai tai politizuos lėšų skyrimą, ribos žodžio laisvę, o kai kurios projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Siūlomomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis numatoma įsteigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, vietoje dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Visgi, nors fondo steigimas buvo numatytas iki gegužės 1-osios, panašu, kad ši data bus nukelta iki rugsėjo 1-osios.

Visgi, Seimui pritarus Juliaus Sabatausko pateiktoms pataisoms teko įstatymo projektą grąžinti svarstyti komitetams, nes jo pasiūlymas dėl administracijos direktoriaus prieštarauja kitiems įstatymo punktams.

Dalis įstatymo prieštarauja Konstitucijai

Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas Seimo salėje kalbėjo, kad svarstomas įstatymo projektas yra itin keistas, nes jau egzistuoja tuo pačiu įstatymu įsteigtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

„Visiškai paliekant nežinioje, kas vyks su dabar esančiu fondu. Tuo labiau, pagal įstatymą steigėjais ir dalininkais yra ne vien valstybė, bet daugelis ir kitų institucijų, kurios dalyvauja šio fondo veikloje. Fondo pagrindinė paskirtis – padėti skleisti informaciją apie kultūrą žiniasklaidos priemonėse. Įsteigus naują fondą pamiršti, kad yra kitas fondas ir leisti jam numirti iš bando ir išsekimo. O turėtų būti reorganizavimas“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Jis taip pat sakė, kad žiniasklaidos priemonės ir asociacijos sutinka su jau dabar esančio fondo reorganizavimu. Be to, anot J. Sabatausko, nors posėdžiauta buvo ilgai, tačiau visiškai neišgirsta, ką kalbėjo visuomenininkai.

J. Sabatauskas taip pat pastebėjo, kad įstatyme yra draudimas LRT pretenduoti į fondo paramą, nes jis yra finansuojamas iš biudžeto. Su tuo, anot politiko, viskas yra gerai, tačiau šalia to atsirado draudimas skleisti informaciją apie projektų, kurie įgyvendintų iš fondo pinigų, turinį.

„Jūs įsivaizduokite, kolegos, kai mes uždraudžiame žiniasklaidos priemonei skleisti informaciją – kas tai yra? Ne taip seniai, 30 metų atgal, tai buvo ir Lietuvoje, tai yra – cenzūra. <...> Įsivaizduokite, fondo finansuotas projektas sukėlė didžiulį rezonansą, ir apie tai nekalbėti, apie aktualiją nekalbėti žiniasklaidos priemonei yra savižudybė. Mes įstatymu norime nustatyti tokį draudimą. Tai nedovanotina, negalima taip daryti demokratine ir teisine valstybe save vadinančioje Lietuvoje“, – teigė J. Sabatauskas, sakydamas, kad toks prieš LRT nutaikytas draudimas yra kenkiantis žodžio laisvei ir prieštaraujantis Konstitucijai.

Sukuriami įrankiai politiniam valdymui

Konservatorius Mantas Adomėnas Seimo salėje kalbėjo, kad naujame fonde sukuriami tokie valdymo organai, kaip senatas ir taryba. Senatas, pasak jo, sukuriamas iš institucijų, kurios yra pavaldžios ministrams, kaip Švietimo taryba, Kultūros taryba ir t.t.

„Kitaip tariant, netiesiogiai yra sukuriami įrankiai politiniam fondo valdymui. Senato buvimą STT apibrėžė kaip nereikalingą ir keliantį galimas įtampas dėl skaidrumo. Į STT išvadas nebuvo atsižvelgta, visiškai nebuvo atsižvelgta ir į Seimo valdybos pasamdyto eksperto išvadas.

Buvo ištrauktos tik tos jo frazės, kuriomis pritariama kai kuriems aspektas, bet kur kas reikšmingesnės eksperto Deimanto Jastramskio išvados apie tai, kad fondo skaidrumas, jo veiklos nepriklausomumas gali būti žymiai sumažėję, absoliučiai buvo ignoruojamos“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Modelis galioja ketvirtį amžiaus

„Valstietis“ Stasys Tumėnas kalbėjo, kad įstatymo pradžia buvo 2016-aisiais, kai kultūros leidiniai kreipėsi į prezidentę, Vyriausybę, Seimą ir prašė ištaisyti padėtį dėl tragiško finansavimo kultūros leidiniams. Įstatymo pataisos, pasak jo, pristatytos dar 2018-ųjų pavasarį.

„Atėjo laikas, kai mes turime pasiryžti ir priimti arba atmesti šitą projektą. Dabartinio fondo modelis egzistuoja nuo 1996 metų. Tai, kad beveik nesikeičianti tvarka veikia beveik ketvirtį amžiaus, rodo, kad arba paramos modelis buvo genialiai sukurtas, arba jis „prisitaikė“, buvo parankus tam tikram bičiulių, kraštiečių, gildijos brolių ratui“, – kalbėjo S. Tumėnas.

Jo teigimu, esant dabartiniam modeliui, pasitaikė atvejų, kai leidiniai negaudavo lėšų be aiškių argumentų. S. Tumėnas kalbėjo, kad būtina tobulinti dabartinio fondo modelį, nes jis neužtikrina visų visuomenės informavimo sričių gyvybingumo plėtros.

Sutrukdė komiteto posėdis

Svarstyti įstatymo pataisas norėta jau praėjusią savaitę vykusiame Seimo plenariniame posėdyje. Visgi, to padaryta nebuvo, nes, kaip Seimo salėje dėmesį atkreipė konservatorius Mantas Adomėnas, Kultūros komiteto, svarstančio įstatymą, posėdis surengtas nesibaigus Seimo plenariniam posėdžiui. Todėl Kultūros komiteto posėdis laikomas neteisėtu, o tai reiškia, kad komitetas įstatymą turi svarstyti iš naujo.

Antradienį ryte susirinkęs Kultūros komitetas ėmėsi svarstyti įstatymo pataisų, kartu su Seimo narių pasiūlymais. Anksčiau įstatymo pataisas komentavę žiniasklaidos atstovai pastebėjo, kad siūlomo naujojo fondo taryboje, pagal dabartinį įstatymo projektą, neįtraukti žiniasklaidos atstovai. Konservatorius Stasys Šedbaras pasiūlė, kad į naujai steigiamo fondo tarybą būtų įtrauktas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų draugijos bendru sutarimu parinktas atstovas. Jis taip pat pasiūlė iš įstatymo išbraukti fondo senatą, kaip perteklinę instituciją.

Povilas Urbšys apskritai siūlė atsisakyti idėjos steigti naują fondą, o tobulinti jau veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Atsisakyti idėjos steigti naują fondą pasiūlė ir opozicijos lyderis Julius Sabatauskas, nurodydamas, kad fondo veikla turi būti organizuojama dabar jau veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Tačiau nei vienam iš pateiktų pasiūlymų Kultūros komitetas nepritarė.

„Mane labai stebina, kad pusantrų metų vyko darbas darbo grupėje ir dabar taip sistemiškai bandoma trukdyti priimti šitą sprendimą. Manau, kad interesai, šiuo atveju, fondo, kuris dabar veikia, vadovo ir opozicijos kažkodėl sutampa, bet nelabai galiu suprasti kodėl“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pristatydamas Kultūros komiteto išvadą dėl įstatymo projekto, komiteto narys Stasys Tumėnas teigė, kad įstatymas komitete svarstytas keletą kartų. Įstatymą taip pat svarstė Švietimo ir mokslo komitetas, jame taip pat pritarta Visuomenės informavimo įstatymui, bet siūlė tobulinti Kultūros komitetui tobulinti įstatymą pagal pateiktus pasiūlymus. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Žmogaus teisių komitetas.