Pro langus – vaizdas į plytintį šiukšlyną, kurio viršūnė vis stiebiasi aukštyn. Čia pilna senų padangų ir kitų degių šiukšlių. Vilnietė Jurgita Jurevičiūtė nuo balandžio laukia, kol Vilniaus miesto savivaldybė imsis realių veiksmų, kad šios piktžaizdės neliktų. Tačiau konkrečių žingsnių taip ir nesulaukia.
„Pristatau – Lietuvos sostinė Vilnius. Karoliniškės. Rajonas, kuriame gatvės pavadintos Sausio 13-osios aukų vardais.
Vieta – šalia iškilmingai atidaryto „Ryto“ progimnazijos pripučiamo stadiono. Progimnazijos, kurioje 2020 m. sausio 13-ąją lankėsi prezidentas Nausėda. Vieta, šalia vaikų darželio „Medynėlis. Šalia Karoliniškių draustinio, Vakarinio aplinkkelio ir gyvenamųjų namų“, – socialiniame tinkle apie plytintį šiukšlyną pasidalijo vilnietė J. Jurevičiūtė.
Karoliniškėse ji apsigyveno 2004-aisiais. Pro langus tuomet moteris matė senus metalinius garažus. Tuomet ji, naujakurė, sulaukė patikinimo, kad netrukus juos nugriaus, juk čia drieksis Vakarinis aplinkkelis.
Kaip sakė Karoliniškių mikrorajono seniūnas Tomas Lilas, šiukšlynas yra, jam sutvarkyrti vargiai dešimties sunkiasvorių mašinų pakaktų. Šią problemą jis jau rado stodamas prie seniūnijos vairo prieš pusantrų metų.
„Ir išties, kai buvo statomas aplinkkelis, kelios eilės garažų buvo nukeltos. O tada ir pradėjo formuotis Karoliniškių sąvartynas. Šiam monstrui maždaug dešimtmetis“, – pasakojo vilnietė.
Kaip sakė Karoliniškių mikrorajono seniūnas Tomas Lilas, šiukšlynas yra, jam sutvarkyrti vargiai dešimties sunkiasvorių mašinų pakaktų. Šią problemą jis jau rado stodamas prie seniūnijos vairo prieš pusantrų metų.
Siuntė raštus vieną po kito
2019 m. balandį J. Jurevičiūtė nusiuntė pirmą pranešimą su vaizdine medžiaga Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Maždaug tuo pat metu Jurgita paskelbė apie tai ir tvarkaumiesta.lt platformoje.
„Jis bus nedelsiant likviduotas, kadangi ne tik daroma žala gamtai, bet ir kyla pavojus gyventojų saugumui“, – sakė vicemeras V. Benkunskas.
Kol gavo pirmąjį atsakymą, užtruko. Birželį Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos informavo, kad inspektoriai inspektavo teritoriją ir „atliekų darytojų“ nenustatė.
„Vadovaudamasis įstatymais Aplinkos apsaugos departamentas prašo Vilniaus m. savivaldybės administracijos „organizuoti minėtos teritorijos sutvarkymą“, – raštą pacitavo J. Jurevičiūtė.
Atsakydamas į Aplinkos apsaugos departamento raštą, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius J. Jurevičiūtę informavo, kad Vilniaus m. savivaldybė tvarko ir prižiūri tik Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijas.
Savivaldybės atstovai paaiškino, kad jeigu yra suformuotas sklypas, už jo tvarkymą yra atsakingas sklypo savininkas ar kitoks jo valdytojas.
Karoliniškių seniūnijos darbuotojai praėjusių metų birželį paaiškino, kad 39-oji ir 45-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudojasi Sietyno gatvėje esančiu valstybinės žemės sklypu ir jo tinkamai neprižiūri. Nurodytoje teritorijoje taip pat yra du sklypai, už kurių tvarką ir priežiūrą atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie taip pat jų netvarko ir neprižiūri.
Kaip pasakojo J. Jurevičiūtė, buvo nustatyti tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai paaiškinta, kad tai užtraukia administracinę atsakomybę – baudą iki 600 eurų, o Karoliniškių seniūnija garažų bendrijoms ir sklypų savininkams išsiuntė raginimus susitvarkyti priklausančią teritoriją iki 2019 metų liepos vidurio.
„Labiausiai šiame rašte man patiko vieta apie baudos dydį. Pasižiūrėjus į šiukšlyno mastą 600 eurų yra ne bauda, o premija“, – sake vilnietė.
Vėliau ji sulaukė dar kelių raštų iš Karoliniškių seniūnijos, kuriuose apie sprendimą nebuvo rašoma.
J. Jurevičiūtė į seniūniją kreipėsi praėjus geram mėnesiui po to, kai šiukšlyno turėjo nebelikti.
„Rugsėjo mėnesį gavau atsakymą, „kad Vilniaus m. savivaldybė deda pastangas, kad minėta teritorija artimiausiu metu būtų sutvarkyta. Savivaldybėje yra sukurta metalinių garažų nukėlimo darbo grupė teritorijos, esančios valstybinėje žemėje, tvarkymo problemoms spręsti“, – pasakojo moteris.
„Teritorija išties baisi, galima sakyti, miesto širdyje“, – sutiko T. Lilas.
Taip pat savivaldybė nurodė, kad, savininkams nesitvarkant, ieško sprendimo tinkamai organizuoti teritorijos sutvarkymo darbus ir teisine tvarka iš savininkų pareikalauti išlaidų kompensavimo.
„Šių metų sausį su „Grigeo“ banga nusprendžiau sugrįžti ir Karoliniškių seniūnijos pasiteirauti, kaip juda tvarkymo darbai. Prieš savaitę gavau atsakymą, kad visa su šia teritorija susijusi medžiaga perduota nagrinėti ir spręsti pagal kompetenciją Viešosios tvarkos skyriui“, – niekaip nesibaigiančią istoriją atpasakojo J. Jurevičiūtė.
Ji nenustygo vietoje ir kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. Atsakymas vilnietę pribloškė: „Yra surinkta medžiaga ir ruošiama perduoti į Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrį, minėtą sklypą įtraukti į sąrašą, kuriems didinamas žemės mokestis.“
„Mokestis – ok. Šiaip ar taip keli papildomi eurai į biudžetą, bet ar šiukšlės išsivalys, jei padidinsime mokesčius? Ar žemės savininkas (-ai) sumokėjo skirtą baudą? Jei sumokėjo tuos 600 eurų, kiek kvadratinių metrų šio sąvartyno buvo sutvarkyta už juos? Ar laukiam, kad kiltų gaisras ir gerai panuodytų Karoliniškes, Pilaitę, Viršuliškes? Beje, ugniagesiai į šią teritoriją užsuka ne taip ir retai, ir tikrai ne profilaktiškai“, – klausimus vieną po kito žėrė J. Jurevičiūtė.
Savo socialinio tinklo paskyroje ji pažymėjo Vilniaus merą: „Mere Remigijus Šimašius, užsukit į svečius! Kai „Medynėlis“ (naujas vaikų darželis, – red. past.) pakvies perkirpti atidarymo juostelę, pereikit per gatvę ir atsidursit kitame pasaulyje. Iš G spot į Š spot!“
Vadina baisia teritorija
Karoliniškių mikrorajono seniūnas T. Lilas sakė, kad jam puikiai žinoma ši situacija, ir tikino, kad nemažai pastangų jau padėta, kad problemos būtų sprendžiamos.
„Rūpinamės, kad teritorija būtų sutvarkyta, tačiau biurokratiniai procesai ne visada tai leidžia padaryti. Siuntėme raginimus, o ir žmogiškumas yra, leidžiame žmonėms patiems susitvarkyti“, – aiškino seniūnas.
Jis patvirtino, kad sąvartynu virtusią teritoriją sudaro trys dalys: viena – valstybinė žemė, kita – privati, trečia priklauso 70 bendrasavininkių.
„Teritorija išties baisi, galima sakyti, miesto širdyje“, – sutiko T. Lilas.
Jis sakė, kad ketinama išvis iškelti garažus. Dalies jų nebeliko.
„Po truputį jie nyksta. O nusikeliant lieka šiukšlės. Tai yra šiukšlės, kurios lieka nusikėlus garažą. Prie kiekvieno garažo po žmogų nepastatysi“, – kalbėjo T. Lilas, seniūnu dirbantis pusantrų metų.
Tvarkys už savivaldybės pinigus ir ieškos, kas yra sąvartyno „autoriai“
LRT.lt sulaukė ir Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko paaiškinimo.
„Nors šis savavališkas sąvartynas yra padarytas privačioje teritorijoje ir savivaldybė neturi teisės už miesto biudžeto pinigus jo tvarkyti, šiuo atveju jis bus nedelsiant likviduotas, kadangi ne tik daroma žala gamtai, bet ir kyla pavojus gyventojų saugumui.
Sumą už atliktus darbus išieškosime iš žemės sklypų savininkų. Tačiau ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kas yra šio sąvartyno autoriai, ir užkardyti, kad ateityje tai nepasikartotų“, – komentavo vicemeras.
