Lietuvoje

2020.01.27 13:01

Specialistė apie apsaugos priemones Lietuvoje: įtarę koronavirusą kreipkitės į BPC, o ne į šeimos gydytoją

atnaujinta 13.49

Naujam koronavirusui sparčiai plintant ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų, Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pristatė, kaip vyktų operacija kilus įtarimui, kad Lietuvos sieną kirto koronavirusu užsikrėtęs asmuo.

„Dvi dienas Nacionalinio visuomenės sveikatos centras su Lietuvos oro uostais vykdo didesnės rizikos priemones, kurios pradėtos vykdyti šeštadienį ir vykdomos iki šiol. Tos priemonės apima kiekvieno orlaivio keleivio konsultavimą, informacijos suteikimą, atsakymą į klausimus. Taip pat vykdome atsitiktinį „screeningą“ – tikriname keliavusių po Kinijos Respubliką per šias dvi savaites, matuojame jų kūno temperatūrą, paklausiame apie jų būklę“, – spaudos konferencijos metu sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Siekiama, kad į šalį nebūtų įvežtas naujasis koronavirusas, o jei jis atkeliautų, būtų užkardomas Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose.

Specialistė pastebėjo, kad nereikia kelti panikos. Oro uostuose atsakoma į keleivių užduodamus klausimus, kiekvieną keleivį supažindinus su informacija. Taip pat apmokomi visi oro uostų darbuotojai. Antradienį planuojami darbuotojų mokymai, kur bus atsakoma į visus klausimus. Susisiekta su universitetais, kaip jiems teikti informaciją studentams.

Oro uostuose patikrinta 114 keleivių, bendrauta su 11 žmonių, kurie grįžo iš Kinijos.

Specialistė pastebi, kad pasijutus blogai, reikia kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), o ne į savo šeimos gydytoją.

„Jei grįžusiam iš Kinijos asmeniui pasidarytų bloga, jis turėtų kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą, o ne į šeimos gydytoją, privačius gydytojus ar kažkur kitur. Reikia nedelsti“, – sako ji.

Ji išskiria tris aspektus, kurie svarbūs esant įtarimų dėl naujojo koronaviruso – žmogus turi būti keliavęs po Kiniją, pasiskiepijęs nuo sezoninio gripo ir jaučia gripo simptomus, tada nedelsiant jam reikia kreiptis į BPC.

Įvykus įvykiui, veiksmus atliktų 14 skirtingų institucijų.

„Gavus Vilniaus oro uosto tarnybos pranešimą Visuomenės sveikatos centrui, būtų kreipiamasi į greitosios pagalbos medikus, taip pat į visas kitas tarnybas pagal nustatytą schemą. Visus gelbėjimo darbus perimtų nacionalinis visuomenės sveikatos centras, jo darbuotojai, epidemiologai spręstų, ką toliau daryti su šiuo ligoniu: kaip jį vežti, kur jį perkelti, kaip sekti kontaktinius asmenis, ar reikia atlikti dezinfekciją ir t. t.“, – žurnalistams teigia R. Lingienė.

Jos teigimu, rytoj, antradienį, Vilniaus oro uoste numatomi mokymai, kurių metu darbuotojams bus priminta, kaip elgtis šio konkretaus viruso atveju.

Visuomenės sveikatos centro atstovė primena, kad dvi dienas po užsikrėtimo galima nejausti jokių šio viruso požymių. Specialistai taip pat rekomenduoja prieš vykstant į Kiniją pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina.

„Tai pirmiausia susiję su diferencine diagnostika. Jei žmogus pasiskiepijęs nuo sezoninio gripo, tikimybė susirgti gripu tais metais labai maža. Tad jei žmogus pajunta simptomus, panašius į gripo, reikia nedelsiant kreiptis į medikus ir jokiu būdu nesigydyti pačiam“, – aiškina ji.

Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys žurnalistams teigia, kad sostinės oro uostas šio viruso protrūkio atveju išsiskirtų tuo, jog būtent jame galima nutupdyti lėktuvą su jame esančiu galbūt užsikrėtusiu žmogumi.

„Pilotas kreipiasi į antžemines tarnybas, kontrolės bokštą, susisiekiama su atitinkamomis tarnybomis. Orlaiviui nusileidus, priklausomai nuo to, kokiu atstumu jis yra nuo Lietuvos oro uostų, praktiškai visos tarnybos jau gali būti spėjusios atvykti. Orlaiviui skiriama atskira nusileidimo aikštelė. Priklausomai nuo to, koks tai virusas, ji atskiriama į perono kraštą, jei manoma, kad infekcija ūmi, išskiriamos atskiros patalpos“, – žingsnius paaiškina D. Čiuplys.

Pasak Vilniaus oro uosto direktoriaus, tokiu atveju būtų tikrinamas ne tik sunegalavęs žmogus, bet ir su juo skridę keleiviai. Vėliau veiksmų imasi Visuomenės sveikatos centro atstovai.

Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi NVSC specialistai, kurie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis. Anot specialistų, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką.

„Lietuvoje neturime jokių fiksuotų atvejų ar šio užkrato įtarimų, tačiau artėjant kinų Naujųjų metų šventėms, imamės laikinųjų papildomų rizikos valdymo priemonių. Todėl Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų atvykimo salėse keliautojų nuo sausio 25-osios laukia specialistai, kurie teikia informaciją apie koronavirusą, jo riziką bei Kinijoje keliavusiųjų sveikatos stebėjimo poreikį. Tokios priemonės planuojamos, kol tęsis nepalanki epidemiologinė situacija“, – komentavo NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė.

Visgi jeigu kiltų įtarimų, kad Lietuvos sieną kirto koronavirusu užsikrėtęs asmuo, pirmiausia apie tai sužinotų lėktuvo, kuriuo skrenda sergantysis, įgula. Kai orlaivio įgula praneša apie įtariamą ligos atvejį, pradeda veikti patvirtintas planas, keliolika institucijų pradeda pasiruošimą. Orlaivis yra nukreipiamas į Vilniaus oro uostą, kuris gali efektyviai vykdyti tokio pobūdžio operacijas. Iškart informuojami NVSC specialistai ir greitosios medicinos pagalbos atstovai. Būtent NVSC specialistai ir įvertina realią situaciją dėl galimo užkrato, jie pirmieji ir įeina į orlaivį.

Galimai užsikrėtęs keleivis ar keletas jų specialioje kapsulėje gabenami į Santaros klinikas, kuriose taip pat yra taikomas itin pažangios karantino priemonės. Oro uoste, jei yra poreikis, atliekamos keleivių apklausos, orlaivio, patalpų, įrangos nuodugni dezinfekcija.

„Nuolat bendraujame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais, kurie mums teikia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą ir rizikas. Lietuvos oro uostai yra pasitvirtinę veiksmų planą itin užkrečiamų ligų įtarimo ir situacijos valdymo (karantino) atvejams“, – teigė D. Čiuplys, Vilniaus oro uosto direktorius.

Kiek Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti užkrato plitimą, paaiškėjo per praėjusį gruodį surengtas civilinės saugos funkcines pratybas. Imituotas ebolos įvežimo į Lietuvą atvejis. Jas organizavo NVSC ir Lietuvos oro uostų Vilniaus filialas. Didelio masto funkcinėse pratybose imituota situacija, kai apie įtariamą užkrečiama liga sergantį keleivį praneša konkretaus orlaivio įgula.

„Praktika parodė sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą – visi žino savo funkcijas, jų eiliškumą, todėl esame pasiruošę net ir sudėtingiems atvejams. Kartu su 14 atsakingų institucijų treniravomės, kaip suvaldyti situaciją, kai į Lietuvą atvyksta virusu užsikrėtęs žmogus. Nors gruodį buvo imituota ebolos hemoraginės karštligės grėsmė, veiksmų planas būtų analogiškas ir valdant koronaviruso riziką“, – tikino R. Lingienė.

Koronavirusas nusinešė 80 gyvybių

LRT.lt primena, kad naujojo koronaviruso protrūkis prasidėjo gruodžio pabaigoje – kaip manoma, viename Uhano jūrų gėrybių turguje, kuriame buvo prekiaujama maistui skirtais laukiniais gyvūnais. Iki tol šis zoonotinės kilmės virusas nebuvo žinomas. Nors aišku, kad koronavirusu užsikrėsta nuo gyvūnų, iki šiol nėra nustatytas užkrato šaltinis. Šis koronavirusas ypatingas tuo, kad gali būti perduodamas ne tik nuo gyvūno žmogui, bet ir plinta tarp žmonių. Būtent todėl Kinija ir kitos pasaulio valstybės pirmiausiai ėmėsi kelionių kontrolės ir stebėsenos: oro uostuose matuojama keleivių temperatūra, uždarytas judėjimas iš Uhano miesto, registruojami ir tikrinami išvykusieji iš ten į kitas valstybes.

Simptomai prasideda nuo karščiavimo, po to prasideda sausas kosulys, o po savaitės atsiranda dusulys, todėl kai kuriems pacientams reikia skubaus gydymo ligoninėje. Didžiausia rizika užsikrėsti kyla asmenims, kurių silpna imuninė sistema. Tiesa, koronavirusas sklinda dar prieš žmonėms pajuntant pirmuosius simptomus.

Specifinio gydymo nuo šio viruso nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Skiepų taip pat nuo šios ligos nėra, tačiau Kinijos žiniasklaida skelbia, kad Kinija kuria vakciną nuo naujo tipo koronaviruso.

VU Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad taikant šiuolaikines technologijas, greitai pavyko iššifruoti visą naujojo viruso genomą, o tai palengvino viruso diagnostiką ir stebėseną. Buvo nustatyta, kad naujasis virusas panašus į SŪRS virusą – jų panašumas siekia apie 70 proc. Kol kas epidemiologai nedrįsta prognozuoti, kada galima tikėtis suvaldyti infekcijos protrūkį.

Pagrindinės rekomendacijos besisaugant nuo viruso yra skiepai nuo sezoninio gripo, vengti kelionių į Kiniją, dažnai plauti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo higienos.

Informacijos iš Pasaulio sveikatos organizacijos bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kad naujas koronavirusas gali plisti per siuntas, nėra.

Pagal tai, kokiu greičiu naujasis virusas plinta, sprendžiama, kad jis yra labiau „limpantis“, nei SŪRS virusas, tačiau vis dėlto tikimybė juo užsikrėsti nuo sergančiojo gerokai mažesnė, nei gripo atveju. Atrodo, kad mirtingumas nuo šio viruso mažesnis nei nuo SŪRS ar MERS virusų.

Naujausiais duomenimis koronavirusas jau nusinešė 80 žmonių gyvybes. Visi mirusieji – Kinijoje, skelbia CNN. Kinijoje nustatytų viruso atvejų skaičius viršija 2700. Už Kinijos ribų patvirtinti 55 atvejai: Australijoje 5, Prancūzijoje 3, Honkonge 8, Japonijoje 4, Makao 5, Malaizijoje 4, Nepale 1, Singapūre 4, Pietų Korėjoje 3, Taivane 4, Tailande 8, JAV 5 ir Vietname 2.