Lietuvoje

2020.01.27 11:21

Džiautas piktinasi Alytaus gaisro tyrimu: sveikinu karves, kurios liko gyvos, bet negaliu pasveikinti ministrų

kreipėsi į prokurorus; atnaujinta 14.31
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2020.01.27 11:21

Su Alytuje kilusio padangų gaisro gesinimo aprašymu susipažinęs Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas tikina, kad su liepsna kovojusių ugniagesių sauga, sveikata, darbo sąlygomis tinkamai vis dėlto nebuvo pasirūpinta. Dėl to nuspręsta kreiptis į prokuratūrą.

„Galiu pasveikinti karves, kurios liko gyvos. Sveikinu Alytaus rajono ūkininkus, kad nepasidavė siūlymui išskersti jas. Sveikinu Alytaus rajono merą, padėjusį organizuoti ketvirtą tyrimą dėl dioksinų, tai pat Alytaus miesto merą, kuris neišpylė užteršto vandens į Nemuną ir nepasitikėjo vietiniais ekspertais.

Negaliu pasveikinti tik vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų, taip pat ir departamento (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – LRT.lt) vadovų, nes ugniagesių sauga ir sveikata kaip buvo, taip ir liko ne pirmo būtinumo reikalas“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Džiautas.

Jis patikino susipažinęs su įmonėje „Ekologistika“ kilusios gaisro gesinimo aprašymu. Ugniagesių atstovas neslėpė manantis, kad aprašytos gaisro gesinimo aplinkybės rodo ne tik netinkamą veiksmų organizavimą, bet ir tai, kad institucijos netinkamai rūpinosi ugniagesių sauga, sveikata. Dėl to, kaip teigė S. Džiautas, nuspręsta kreiptis į prokuratūrą.

Pasak S. Džiauto, iš pareiškusių norą pasitikrinti sveikatą dėl sunkiųjų metalų organizme 147 ugniagesių buvo tikrinami tik 30 statutinių ugniagesių ir 10 civilių žmonių, dalyvausių gaisro gesinime. Jo teigimu, dar 76 žmonės bus siunčiami tikrintis sveikatą tik dabar, o 20-čiai ugniagesių visai nesiruošiama atlikti tyrimų dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų organizme, nes, anot ugniagesių atstovo, jų kraujyje Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro medikai nerado jokių pakitimų.

„Kas prisiims atsakomybę ir garantuos, kad jiems sveikata nėra sutrikdyta būtent gaisre? Garantuos Sveikatos apsaugos ministerija? Garantuos Vidaus reikalų ministerija?“, – kėlė klausimus S. Džiautas ir pridūrė įtariantis, kad užsitęsę ugniagesių sveikatos patikrinimai rodo, kad atsakingos institucijos tik vilkina laiką, galimai siekdamos išvengti atsakomybės.

S. Džiautas tikino, kad sunkieji metalai, galimai ugniagesių organizme atsiradę Alytaus gaisro metu, nuo praėjusių metų spalio (kai kilo gaisras) jau galėjo ne tik padaryti didžiulę žalą ugniagesiams, bet ir pasišalinti iš jų organizmų. Dėl to, pasak S. Džiauto, galimos institucijų, kurios turėjo rūpintis ugniagesių sauga, sveikata, klaidos gali likti nepastebėtos.

Kreipiasi į prokurorus, prabilo apie ieškinį

S. Džiautas spaudos konferencijos metu pranešė, kad Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga prašo kreiptis į „Ekologistikos“ padangų gaisro aplinkybes tiriančius prokurorus su prašymu pradėti tyrimą ir dėl gaisrą gesinusių ugniagesių sveikatos sutrikdymo, jei toks tyrimas dar nėra pradėtas.

„Prašome kreiptis į prokuratūrą, kad sužinoti, ar tyrimą vykdantys prokurorai ėmėsi tyrimo dėl ugniagesių sveikatos sutrikdymo, ar tiria, kas yra galimai kaltas dėlto. Jei tai netiriama, (prašome – LRT.lt) imtis priemonių tyrimą pradėti“, – teigė S. Džiautas.

Kartu S. Džiautas prašo galimybės Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai tapti liudininke ikiteisminiame tyrime.

Kreipimąsi į prokuratūrą pasirašė ir išsiuntė parlamentaras Laurynas Kasčiūnas.

Pats L. Kasčiūnas neslėpė manantis, kad iki šiol reikia kelti klausimą dėl Vidaus reikalų ministerijos vadovybės atsakomybės dėl Alytaus gaisro padarinių likvidavimo.

„Politinė atsakomybė ministrės R. Tamašunienės niekur nedingo. Ji egzistuoja. Aš pats iki šiol nesuprantu, kaip ponas Č. Mulma eina viceministro pareigas, tai yra žmogus, kuris atsakingas už civilinę saugą. Tuo metu, kai vyko gaisras, jis pats buvo Čilėje“, – tikino L. Kasčiūnas.

Vėliau ugniagesių profsąjungos vadovas S. Džiautas patikslino, kad kreipimasis į prokurorus galėtų virsti kolektyvinis pareigūnų ieškiniu dėl sutrikdytos sveikatos.

„Tai būtų kolektyvinis pareigūnų ieškinys, o profesinė sąjunga būtų trečias suinteresuotas asmuo. Byla panaši kaip teisėjų byla gyvsidabrio byloje Ukmergėje. Mes matome, kad yra atitikimų su ta byla“, – aiškino S. Džiautas.

Anot jo, profesinės sąjungos valdyba ieškinio galimybę dar svarstys.

Pasak S. Džiauto, šiuo metu yra apie dešimt žmonių, kurie norėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau manoma, kad jų skaičius galėtų siekti ir 50. Jis svarstė, kad kartu kreiptis į teismą galėtų visi Alytaus gaisrą gesinę ugniagesiai.

„Visi 300 galėtų kreiptis, galimybė yra visiems“, – tikino S. Džiautas.

Stebisi gaisro gesinimo aplinkybėmis

LRT.lt primena, kad Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo praėjusių metų spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro vis dar galioja paskelbta ekstremali situacija. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojai, pernai gruodį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių Alytaus gaisre. Pagal Medicinos centro specialistų rekomendacijas, buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.

Po tyrimų paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes. Laboratorinius sunkiųjų metalų bei aliuminio tyrimus atliko Vokietijoje akredituota klinikinė laboratorija.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas S. Džiautas tikino, kad gaisro likvidavimo klaidos buvo akivaizdžios, mat nebuvo neužtikrinta ugniagesių sauga ir nepasirūpinta jų sveikata.

„Jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje, vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi tiesiog kur papuolė. Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti kancerogeninėmis medžiagomis prisigėrusius drabužius, laiku nebuvo pasirūpinta rezerviniais respiratoriais“, – tikino jis.

„Pavyzdžiui, gaisro gesinimo darbų vadovų nurodymu asmeninė kaukė iš ugniagesio buvo atimta ir perduota ekskavatorininkui“, – pridūrė S. Džiautas.

Su gesinimo planu susipažinęs S. Džiautas teigė, kad pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) aprašymus, padangų gaisrą Alytuje turėjo gesinti daugiau negu 60 ugniagesių vienu metu, bet gaisrą nuolat gesindavo tik apie 30 ugniagesių.

„Be to, dažnesnis ugniagesių keitimasis gaisre nebuvo sureguliuotas“, – piktinosi S. Džiautas.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas tikino, kad profsąjunga atsakingų institucijų reikalauja, kad būtų nuodugniai ištirta visų gaisrą gesinusių ugniagesių sveikata, kad būtų pasiūlyta sveikatą pasitikrinti ir tiems, kurie atsisakė tai padaryti, kad dioksinų, sunkiųjų metalų organizme tyrimus padėtų atlikti mokslinės laboratorijos Lietuvoje, kurių specialistai tyrimų rezultatus palygintų su užsienio laboratorijose atliktų tyrimų rezultatais.

Praėjusių metų lapkritį PAGD sudaryta darbo grupė, tyrusi Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistija“ kilusios gaisro gesinimą, paskelbė, kad gaisro gesinimo taktika buvo pasirinkta teisingai, tačiau kartu nutarta, jog reikia keisti kai kuriuos teisės aktus, būtina stiprinti ugniagesių parengtį, svarstyti darbo ir poilsio režimo įvykio metu klausimus, svarstyti apie papildomus logistinius modulius, kurių pagalba būtų sprendžiami ugniagesių maisto, higienos, poilsio ir techninės priežiūros klausimai.

Ministrė ragina nepolitikuoti

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, reaguodama į Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos kreipimąsi į prokurorus, pažymėjo, kad, pagal dabar galiojančią tvarką, jei būtų nustatyta, kad ugniagesių sveikata buvo sutrikdyta gaisro metu, tai darbdavys, šiuo atveju – PAGD, turėtų atlyginti žalą.

„Darbdavys privalės atlyginti, jei teismas pasakys, kad žmonių sveikata buvo sutrikdyta, esant ekstremaliai situacijai“, – tvirtino ministrė.

Vis dėlto R. Tamašunienė ragino neskubėti su išvadomis. Anot jos, visų pirma, medikai turi nustatyti, kad Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių sveikata sutriko būtent dėl gaisro gesinimo.

„Medikai turi nustatyti, kad sveikata buvo sutrikdyta. Dabar yra gauti tyrimai ir pareigūnai dirba, atlieka savo pareigas toliau. Medikai nustato, ar jie gali toliau vykdyti pareigas, esant tokiems tyrimams, ar tai veikia jų sveikatą. Tačiau jie toliau dirba“, – aiškino R. Tamašunienė.

Jis priminė, kad dalyje įmonėje „Ekologistika“ gaisrą gesinusių ugniagesių organizme aptikta sunkiųjų metalų pėdsakų. R. Tamašunienės teigimu, tikėtina, kad jų organizme bus rasta ir dioksinų, tačiau situacijos dėl to, kaip tikino ministrė, nereikėtų dramatizuoti. Ministrė akcentavo, kad ugniagesiai, kurių organizme aptikta kenksmingų medžiagų, nukreipiami pas toksikologus, kitus specialistus, pas šeimos gydytojus.

Tamašunienė atmeta Džiauto kritiką: visi ugniagesiai gali kreiptis dėl reikalingų tyrimų

„Esant reikalui, visus dalyvavusius gaisre – ugniagesius, pareigūnus, kitus pagalbininkus – šeimos medikai nukreips pas kitus specialistus, kurie, jei bus reikalinga pagalba, ją suteiks. Dabar kalbėti apie sveikatos žalos atlyginimą, kuomet nenustatytas konkretus sveikatos sutrikdymas, negalime“, – akcentavo R. Tamašunienė.

Ji kartojo, kad visi, kurie dalyvavo Alytaus gaisro gesinime, bet sveikatos nepasitikrino, tai gali padaryti, o tų, kurie to nenori daryti, pasak R. Tamašunienės, neturėtų būti verčiami tikrintis. Ugniagesiai ir kiti gaisrą gesinę asmenys, kurių organizme aptikta kenksmingų medžiagų, siunčiami į Vokietijos akredituotą laboratoriją papildomiems tyrimams.

Savo ruožtu R. Tamašunienė ragino Seimo narius nepolitikuoti gaisro Alytuje tema, o Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungą paragino neskleisti klaidingos informacijos.

„Ta skleidžiama informacija, galiu pasakyti, politikuojama, siekiant skambių antraščių, bet visiškai nėra tokia situacija, kokia dabar yra. Visiems suteikta reikalinga pagalba. [...] Ir politikai politikuoja, ir profsąjungos, norėdamos gal ir atstovauti pareigūnus, klaidina, nes visiems pareigūnams suteikta galimybė pasitikrinti sveikatą“, – dėstė R. Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministrė tikino, kad biomonitoringas, kurio metu bus tiriamas ir galimas gaisro Alytuje poveikis žmonėms, bus atliktas.

Atsakymai – po biomonitoringo

PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas žurnalistams teigė, kad, kaip nustatė PAGD sudaryta darbo grupė, Alytaus gaisro gesinimo darbai buvo tinkamai organizuoti. Jis patikino, kad to įrodymas – išvengta rimtų ugniagesių sužalojimų ir žūčių. Anot jo, tam tikrų ugniagesių darbo sąlygų pakeitimų po darbo grupės išvadų paskelbimo jau imtasi.

„Šiai dienai mes jau esame nupirkę vienkartinius maisto davinius, pradėtas ugniagesių gelbėtojų autocisternų, į kurių komplektaciją įeitų panoraminės kaukės, apsaugančios kvėpavimo organus, akis ir panašiai“, – dėstė M. Kanapickas.

Pasak jo, ir šiuo metu ugniagesiai darbo priemonėmis pilnai aprūpinti.

Pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo, gaisro „Ekologistikoje“ metu ugniagesiais buvo tinkamai pasirūpinta. Reaguodamas į ugniagesių profsąjungos pareiškimus jis teigė, kad kol kas skubėti su išvadomis apie tai, kad visi su gaisru kovoję pareigūnai apsinuodijo, nereikėtų.

„Vieniems Alytaus gaisre dalyvavusiems ugniagesiams nustatyta (kenksmingų medžiagų organizme – LRT.lt), kitiems – nenustatyta. Tai yra eilė klausimų, į kuriuos bus atsakyta po biomonitoringo“, – patikino M. Kanapickas.

PAGD direktoriaus pavaduotojas, paklaustas, kaip apskritai vertina ugniagesių profsąjungos kreipimąsi į prokurorus, pareiškė: „tiktai teigiamai“.