Lietuvoje

2020.01.27 10:42

Adamkus Gudavičių prisimena kaip labai šiltą ir intelektualią asmenybę: kasmet apsikeisdavome šventiniais atvirukais

Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę.

„Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis.

„Baisiai gaila. Bendravom kažkada artimai ir nuoširdžiai“, – teigė jis.

Pasak V. Landsbergio, jiedu su E. Gudavičiumi aktyviau bendravo Lietuvai atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomybę.

„Buvo laikotarpis, kai mes dažniau susitikdavom, tai buvo atgimimo aušra ir valstybės pradžia, kai turėjau tam tikrų iniciatyvų ir istorikai buvo aktyvūs kai ką siūlydami atgimstančiai valstybei“, – tvirtino V. Landsbergis.

„Tai būtent išleisti Lietuvos statutą tarptautiniam žinojimui ir naudojimui, Abiejų Tautų Respublikos konstituciją ir pirmąją Lietuvoje išspausdintą knygą, būtent Pranciškaus Skorinos knygą – ši užduotis dar neįvykdyta“, – tvirtino pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.

Taip pat skaitykite

„Didelis žmogus, o toks paprastas“

„Galėčiau apie jį kalbėti valandų valandas. Jo istorinė koncepcija yra novatoriška, jis pirmas taip plačiai įvedė Lietuvos istoriją į Europos kontekstus. Jis sukūrė koncepciją, kuri didžiausią akmenį padeda po kojomis visam istorijos mokslui.

Kitiems istorikams vis dar būdinga ikimokslinių dalykų, nesugebėjimas peržengti per vadinamojo patriotizmo kartelę. E. Gudavičius, būdamas didžiulis patriotas ir pilietiškai nusiteikęs, sugebėjo sukurti kritišką istorijos koncepciją, kur Lietuva turi savo vietą Europos istorijoje“, – apie savo kolegą kalbėjo istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas.

Žinią apie mirtį A. Bumblauskas sužinojo iš mirusiojo dukters.

E. Gudavičiaus netektį jis pavadino esmine.

„Tai yra pernelyg didelis dėmuo, kad galėtume nusakyti, kokia tai netektis istorijos mokslui. Tokio rango istorikų mes beveik neturime. Visa visuomenė žino Lietuvos tūkstantmečio idėją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo idėją, Liepos 6-osios kaip valstybinės šventės idėją. Tačiau tai tik žiedeliai ant labai didelio pyrago, kurį galima pavadinti Lietuvos istorija“, – vardijo A. Bumblauskas.

Jam ne kartą teko su E. Gudavičiumi bendrauti ir ne istorijos temomis, jiedu pasikalbėdavo ir apie tiesiog kasdienius dalykus.

„Labai paprastas žmogus. Įsiklausantis, padedantis kiekvienas. Kartais atrodydavo, kad reikia jį pataupyti, mat net dūšią galėdavo atiduoti.

Buvo ypač mandagus. Kaip sakoma, didelis žmogus, o toks paprastas“, – apibūdino A. Bumblauskas.

Adamkus: Gudavičius bus ilgai prisimenamas savo darbais

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad pirmadienį miręs istorikas profesorius E. Gudavičius bus ilgai prisimenamas savo darbais.

„Jo nuopelnai Lietuvos istorijos mokslo srityje yra neįkainojami. Gaila to fakto. Aišku, amžius yra amžius, tačiau jis savo gyvenimą pateisino atliktais darbais ir bus ilgai prisimenamas tais darbais“, – BNS sakė V. Adamkus.

„Jį prisimenu kaip labai šiltą ir intelektualią asmenybę. Jam priklauso mūsų istorijos bėgyje, iš mokslinio taško žiūrint, ypatinga vieta“, – teigė buvęs šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad meilę istorijai E. Gudavičius perdavė ne tik savo studentams, tačiau ir Lietuvos visuomenei, ypač per tokius projektus kaip „Būtovės slėpiniai“.

„Kiek jį pažinojau, kiek su juo bendravau, jis mylėjo istoriją, kurią jis per savo asmenybę teikė studentijai ir tuo pačiu populiarino Lietuvos istoriją mūsų visuomenėje“, – sakė V. Adamkus.

„Tai yra neįkainojamas įrašas, kurį jis atliko. Man įsiminė jo tekstai ir jo darbas, kurį jis atliko per LRT TELEVIZIJĄ su profesoriumi Alfredu Bumblausku (...) Ta programa, man atrodo, yra daug davusi Lietuvos visuomenei ir sudominusių daug žmonių, kurie anksčiau istorija nesidomėjo“, – pridūrė jis.

Būtovės slėpiniai. Mindaugo Lietuva II d.

V. Adamkus istoriką profesorių E. Gudavičių 1999 metais apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2003 metais – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro diddžiuoju kryžiumi.

„Aš manau, kad pirmas susidūrimas buvo mano pirmosios kadencijos metu (...) Tada buvo tiesioginis, akis į akį, susitikimas“, – teigė buvęs prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad kasmet su velioniu istoriku profesoriumi apsikeisdavęs šventiniais atvirukais.

„Tiesioginio bendravimo tokio neturėjau, bet turbūt esu vienas iš tų išskirtinių žmonių, kurie su juo bendravo per visas šventes – Naujuosius metus ir Kalėdas. Nebuvo nė vienų metų, kad nebūtume apsikeitę sveikinimais. Pasikeisdavome atvirukais. Visas kontaktas iki beveik paskutinių gyvenimo dienų pas mus ir išsilaikė toks nuoširdus, netiesioginis bendravimas“, – sakė V. Adamkus.

Anot jo, išskirtinis E. Gudavičiaus pasiekimas – nustatyta tikėtina Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

„Manau, kad čia išskirtinis jo pasiekimas, jog jis nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo dieną, būtent liepos 6-ąją“, – teigė buvęs šalies vadovas.

E. Gudavičius tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, buvo vienas Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjų.

Profesorius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.

E. Gudavičius kūrė visuomenėje populiarią televizijos laidą „Būtovės slėpiniai“ – 1993-2004 metais parodyta daugiau kaip šimtas laidų.

1998 metais E. Gudavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Akimirkos su profesoriumi – LRT mediatekoje:

Būtovės slėpiniai. Pomindauginė Lietuva
Būtovės slėpiniai. Valstybės kūrimas
Būtovės slėpiniai.  Broliai ir seserys
Būtovės slėpiniai.  Lietuvos Troja