Ar prezidento ir premjero bei valdančiųjų santykiai palies ir kandidatus į svarbių šalies institucijų vadovų postus? Tai dar vienas klausimas, kurį išnaudoti gali ir prezidentas, ir Seimas. Mat šiemet baigiasi kelių tokiu pareigūnų kadencijos, kai kurių vadovų jau dabar nėra, skirtingais atvejais juos teikia premjeras, o dekretą rašosi prezidentas, arba prezidentas, o balsuodamas pritaria arba ne – Seimas.
Pirmas toks kandidatas – penktadienį premjero prezidentui pateiktas jo patarėjas Lukas Savickas pretenduoja tapti ekonomikos ir inovacijų ministru. Prezidentas yra sakęs, kad yra ir kitų kandidatų. Ar L. Savickas taps ministru sužinosime, matyt, neilgai trukus.
Dabar jau buvę premjerai sako, kad nesutarimų dėl personalijų su prezidentais buvo visada ir tai yra normalu. Problema, anot jų, ta, kad tuomet dėl personalijų diskusijos ir net ginčai vykdavo už uždarų durų, todėl į viešumą nesutarimai iškildavo kur kas rečiau.
Nauja kandidatūra
Atsipalaidavęs, gerai nusiteikęs premjeras Saulius Skvernelis laukdamas prezidento vieną po kito laidė sąmojus.
Nors vizito prezidentūroje tikslas rimtas – į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikiama L. Savicko kandidatūra.
Prezidentas premjerą pasitinka akmeniniu veidu – anksčiau sakė, kad L. Savickas – ne vienintelis kandidatas.
„Kandidatūra yra tikrai rimta, bet tai nėra vienintelė kandidatūra kurią mes svarstome“, – sako G. Nausėda.
Tačiau S. Skvernelis atšauna: „neįmanomas scenarijus, kandidatūrą teikiu aš“.
Tuoj pat imta svarstyti, ar siūlomas ministras netaps atpirkimo ožiu, kai tarp prezidento ir valdančiųjų, o ypač susisiekimo ministrą ginančio premjero, vyksta Šaltasis karas. Dabar Prezidentas gali neskubėti tvirtinti S. Skvernelio siūlomo kandidato ar net visai jį atmesti.
Vis dėlto politologas Bernaras Ivanovas sako, kad taip prezidentas tik pats sau pakištų koją ir leistų valdantiesiems piktintis antivalstybišku šalies vadovu.
„Tas toks neskyrimas tik pradžiugintų koaliciją, baigiančią darbus, nes visada atsiras laikinas vadovas, o laikinas ar pareigas einantis yra tuščia vieta. Tas tarpuvaldis išnaudojamas ne patiems skaidriausiems dalykams. Todėl laikini vadovai šitos koalicijos yra labai laukiami, sveikintini. Atsiranda ir galimybė įgelti prezidentui, pasakyti, kad jis mąsto nevalstybiškai“, – svarsto B. Ivanovas.
G. Nausėdos ir S. Skvernelio konfliktą dar gali pakurstyti ne vienas postas. Prezidentui teks skirti kandidatą į jau kurį laiką laisvą Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo vietą. Pokyčiai šiemet laukia ir teisėsaugos viršūnėse, tuoj baigsis Konstitucinio Teismo pirmininko kadencija, G. Nausėdai reikės spręsti, ką siūlyti į Valstybės saugumo departamento vadovus, valstybės kontrolierius. Seimo valdantieji nebūtinai turi pritarti prezidento pasirinkimams.
Nesutarimus reikia palikti už durų
Buvę premjerai sako, kad nesutarimai su prezidentu dėl personalijų – dažniausiai ministrų – kasdienybė. Su prezidentu Valdu Adamkumi dirbęs Gediminas Kirkilas aiškina, kad svarbiausius klausimus premjeras ir prezidentas turi spręsti tik dviese, pykčius, konfliktus palikti už uždarų durų.
„Man teko kalbėti dėl kai kurių ministrų, kurie paskui atsistatydino, bet Valdas Adamkus niekad nekalbėjo per viešą erdvę – jis pasikviesdavo ir pasakydavo – nuomonę dėl ko, kaip. Atsistatydinus vienam ar kitam ministrui reikėdavo skirti kitus, atsirasdavo įvairios aplinkybės. Prezidentas sakydavo: va aš tokį kandidatą turiu. Aš atsakydavau: pas mus kairioji, jis gal per daug dešinysis. Visa tai buvo galima sutarti nesikreipiant į viešą erdvę“, – prisimena G. Kirkilas.
Kitas ministras pirmininkas Andrius Kubilius kandidatūras nešdavo jau Daliai Grybauskaitei. Tik prieš oficialų ir viešą pretendento į tam tikrą postą pristatymą taip pat viską suderindavo dviese.
„Nors įtampų buvo nemažų – tiek dėl ministrų atleidimų, tiek kartais prezidentė siūlydavo atleisti kurį ministrą, man atrodydavo, kad tai nėra iki galo pagrįsta, kartais aš reikalaudavau ministrą pakeisti, prezidentė nenorėdavo, visko būdavo, bet niekad nepereidavom į atvirą viešą karą“, – tikina A. Kubilius.
Kadencijos pradžioje premjeras bendradarbiavo su prezidentūra
Nors premjero Algirdo Butkevičiaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės santykiai buvo itin komplikuoti – ilgą laiką jie apskritai nesikalbėjo, nevyko jokie susitikimai, A. Butkevičius vis vien tikina, kad didelių konfliktų dėl pareigybių nebuvo.
„Tokių atvejų, kad būtų įtampa – Butkevičius nori vieno asmens, o prezidentė nepritaria nebuvo“, – sako A. Butkevičius.
Tačiau buvęs D. Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė istoriją prisimena kitaip. Jis sako A. Butkevičius tikėjęsis, kad D. Grybauskaitė pasirašys viską, ką jis paduos.
„Algirdo Butkevičiaus kadencijos laikotarpyje matėsi, kad valdančioji koalicija norėjo primetinėti prezidentei sprendimus, kad jie tarsi sprendėjai“, – prisimena buvęs prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas M. Lingė.
Pasak jo, atėjus S. Skverneliui tai pasikeitė. Kadencijos pradžioje premjeras bendradarbiavo su prezidentūra, prieš teikiant kandidatūras jos būdavo aptartos. Tik, panašu, istorija kartojasi – viskas pasikeitė ir nesutarimai prasidėjo prieš pernai praėjusią rinkimų virtinę.
„To principo buvo laikomasi iki vieno atvejo, kai paaštrėjo konfliktas, kai valdantieji pradėjo modeliuoti rinkiminę kampaniją ir patys nebesilaikė principo ir tada politinė kultūra pradėjo ristis žemyn – grįžta prie ankstesnių standartų, kai bandoma primesti, prezidentą padaryti notaru, kur ką mes pateiksim, tą tu turi patvirtinti“, – teigia M. Lingė.
Dabartinė situacija – tarsi 1999–aisiais.
A. Kubilius dabartinę padėtį lygina su 1999–iesiemas, kai premjeras Gediminas Vagnorius pradėjo žodžių karą su prezidentu V. Adamkumi.
Anot A. Kubiliaus, G. Vagnorius siekė atstatydinimo, to paties gali siekti ir S. Skvernelis.
„Norėjo, kad tai įvyktų lyg prezidentui reikalaujant. Matom labai panašią situaciją, kai Skvernelis pradeda karą su Nausėda, matyt, suprasdamas, kad rinkimai bus nesėkmingi ir jis nenori likti tuo, kuris paskui bus kaltinamas pačių saviškių“, – aiškina A. Kubilius.
G. Kirkilas dabartinei valdžiai turi patarimą – pirmą susitaikymo žingsnį, anot jo, turėtų žengti prezidentas G. Nausėda ir ramiai pakviesti premjerą neviešo pokalbio.
„Kiek žinau, prezidentas A. Brazauskas taip darydavo. Jis dirbo ir su savo partijos dauguma, ir su konservatoriais. Kažkas turi daryti pirmąjį žingsnį. Nes ambicijos yra, politikai visi su ambicijomis, to neišvengsi, ko ir privengia abi pusės, kad kažkas nusileido, vėl visi pradės komentuoti, kad nusileido, jis gal silpnesnis, o politikai to labai smarkiai bijo“, – svarsto G. Kirkilas.
