Lietuvoje

2020.01.27 15:54

MRU profesorė: Konstitucija nurodo – po prezidento nepasitikėjimo ministras privalo trauktis

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.01.27 15:54

Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministrui ir nubalsuoja, kad iš tiesų juo nepasitiki, ministras turi trauktis, tad ir prezidentui pareiškus nepasitikėjimą ministerijos vadovas turėtų trauktis, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešosios teisės instituto profesorė dr. Toma Birmontienė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) praėjusią savaitę nusprendė, kad, priėmęs maitinimo paslaugų apmokėjimą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymą.

Vis dėlto VTEK išvada, kad ministras pažeidė įstatymą, nei premjerui Sauliui Skverneliui, nei „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui, nei kitiems valdančiųjų vadovams jokios reikšmės neturi. Savo ruožtu du mėnesius susisiekimo ministro atsistatydinimo laukiantis prezidentas, atrodo, lauks ir toliau.

Apie tai pokalbis „Savaitėje“ su Mykolo Romerio universiteto (MRU) viešosios teisės instituto profesore dr. Toma Birmontiene.

– Pagalvojau, kad jūs puikiausiai tinkate visoms šitoms kalboms įvertinti dėl kelių priežasčių: esate buvusi VTEK nare, esate buvusi prezidento patarėja ir esate buvusi Konstitucinio Teismo teisėja. Tai pirmiausia noriu paklausti, kaip jūs vertinate tokią situaciją, kai asmuo šitos komisijos – Vyriausiosios tarnybinės etikos – yra pripažintas pažeidęs įstatymą, ar jis gali toliau likti dirbti poste?

– Tai, visų pirma, reikėtų turbūt kalbėti apie VTEK – kas ji yra ir kokias funkcijas atlieka? Ir kam apskritai ji yra sukurta? Tai VTEK yra formuojama Seimo, visi komisijos nariai taip pat yra Seimo skiriami. VTEK yra tam tikra institucija, kuri yra įsteigta pagal įstatymą, ji veikia pagal įstatymą, pagal įstatymų reikalavimus, ne savo kažkokia nuožiūra. Ir viešųjų ir privačių interesų derinimas valstybės tarnyboje, aukštų pareigūnų darbe yra labai svarbus ir vienas iš pačių svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria VTEK.

Taigi, jeigu Seimo nariams ar kitiems politikams kyla kažkokių abejonių dėl sprendimų, sprendimai, aišku, gali būti skundžiami teismui, palikime mes dar šį klausimą ir tolesniam nagrinėjimui, bet tada reikia galvoti, o ar Seimas, kurdamas, kokiu pagrindu ir apskritai kūrė komisiją, kūrė instituciją, valstybės instituciją, ir vėliau sako, kad ji nereikalinga ir ja nepasitiki.

– Tai kitaip sakant, jie nepasitiki savo pačių paskirtais žmonėmis ir sukurta komisija?

– Taip, institucija, kuri yra tikrai paties Seimo sukurta. Bet tai yra tiktai vienas iš tokių elementų, vienas iš tokių epizodų turbūt visoje šioje labai sudėtingoje istorijoje. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Konstitucijos reikalavimus ir į Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo principą. Ar tikrai yra laikomasi tokio principo savo darbe ir savo visuose poelgiuose?

Pagal mūsų konstitucinę sąrangą vykdomoji valdžia yra dualistinė ir vykdomąją valdžią vykdo ir Vyriausybė, ir prezidentas. Ir prezidento galios, ir jo įgaliojimai nesibaigia tik su Vyriausybės formavimu. Prezidentas ir toliau lieka vykdomosios valdžios dalyvis. Ir štai Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad ministrai, vadovaudami savo pavestai sričiai, atsakingi yra, visų pirma, Seimui, prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui.

Taigi, ta atsakomybė ministro ir prezidento yra įtvirtinta Konstitucijoje. Tai kokiu būdu ta atsakomybė yra realizuojama šiuo atveju, kai Respublikos prezidentas viešai yra pareiškęs, kad jis nepasitiki ministru ir jo vykdoma veikla? Tai kaip šią pareigą, konstitucinę pareigą būti atsakingam Respublikos prezidentui, gali vykdyti ministras? Tai tikrai, sakyčiau, čia jau turbūt yra konstitucinis imperatyvas ir ministrui kyla tam tikra pareiga priimti tam tikrus sprendimus.

– Tai žiūrėkite, kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą kažkokiam ministrui ir nubalsuoja, kad iš tiesų juo nepasitiki, ministras turi trauktis. Tai šiuo atveju, kai prezidentas pats vienas pareiškė, jis irgi turi daryti tą patį?

– Turėtų daryti tą patį, nes visgi Konstitucija nenustato galbūt tolesnių prezidento veiksmų. Jeigu kalbame apie Seimą, tai tikrai Konstitucija tiesiogiai kalba apie tai, kad Seimas, jeigu reiškia nepasitikėjimą ir kaip yra reiškiamas nepasitikėjimas, t. y. dauguma visų Seimo narių, jeigu nubalsuoja už nepasitikėjimą, tai ministras turi trauktis. Respublikos prezidentas yra vienasmenė institucija. Taigi, čia nereikia kolegialaus sprendimo, čia jis vienas, bet turėtų, aišku, irgi vadovaudamasis atsakingai reikšti tokį nepasitikėjimą. Bet pareiškus tokį nepasitikėjimą, tai yra jo priimtas sprendimas. Tai kaip ministras bus atsakingas, kaip atsakingas lieka jis?

– Aš dabar norėčiau pacituoti, kad nekiltų jokių interpretacijų, ką pasakė prezidentas. „Žmogus įdarbino mažiausiai 20 savo partijos bičiulių, susijusių su partijos nariais, ministerijos dispozicijoje esančiose įmonėse“. Tai čia yra ta diskriminacija tautiniu pagrindu. Ar jūs matote čia, kad prezidentas būtent tautiniu pagrindu diskriminuoja, nes pati partija tautiniu pagrindu sukurta?

– Na, tai galbūt šį klausimą norėčiau kažkaip išskirti į dvi dalis. Visų pirma, dėl tų 20 ar kelių asmenų, dirbančių tam tikroje srityje ir kokios jų tautybės. Reikėtų turbūt šitą klausimą palikti nuošalyje, nes tikrai neaišku, nei kaip atsirado, nei iš kokių aplinkybių, nei iš kokių faktų, ar pagal Konstitucijos reikalavimus jie buvo renkami ir kokiu būdu mes čia juos svarstome.

– Bet jums kyla abejonių, kad čia galėjo būti ir ne visai konstituciškai renkama?

– Taip, man kyla abejonių, kad tokios aplinkybės, tokie faktai, tikrai jais taip plačiai yra spekuliuojama, iš tikrųjų turėtų būti labai atsakingai į juos žiūrima ir skleidžiama tokia informacija. Bet jeigu mes kalbame apie kokią nors tautinę diskriminaciją, tai, visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į politinės partijos pavadinimą. Politinė partija susikurdama įsirašė į savo pavadinimą, kad yra Lenkų rinkimų akcija, tas tautiškumas atsispindi pačiame pavadinime.

Taigi, kiek mes kartų, kaip mes besakysime, ir jeigu mes tik susiesime vieną ar kitą politiką su jo politine priklausomybe, su jo partine priklausomybe, neišvengiamai mes turime tą pavadinimą naudoti. Bet aš norėčiau atkreipti vis tiktai dėmesį į kitas aplinkybes. 20 amžiaus pradžioje Lietuvos valstybę atkūrė įvairių tautybių lietuviai, Lietuvos Respublikos piliečiai. 20 amžiaus pabaigoje taip pat įvairių tautybių piliečiai, Lietuvos piliečiai taip pat atstatė nepriklausomybę, atkūrė Respubliką.

Taigi, dabar mes esame 21 amžiuje, Lietuva yra labai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, mes turime kaimyną, kuris švaistosi įvairiais kaltinimais ir tikrai kaltina Lietuvos valstybę būtais ir įvairiais nebūtais dalykais. Tai jeigu mes patys perimame dar šį naratyvą ir dar patys sau kažką čia surandame to, ko nėra, tai manyčiau, kad tai vis tiktai yra labai neatsakingas toks kalbėjimas ir požiūris.

Tai labai blogai, nes, visų pirma, teisinės valstybės principai ir demokratinė valstybė yra ne valdymas taip, kaip noriu, o valdymas taip, kaip diktuoja Konstitucija. Ir manyčiau, kad visi politikai, tapdami Seimo nariais, formuodami Vyriausybes, tapdami ministrais, turėtų prisiminti priesaiką ne tik tada, kai jie tampa, įgyja tokį teisinį statusą, pradeda eiti Seimo nario pareigas, ministrų.

Turėtų, ko gero, prisiminti Konstituciją, Konstitucijos nuostatas ir jos reikalavimus visą laiką, nes jie yra labai svarbūs mūsų Lietuvos demokratinės valstybės kūrėjai, taip pat kaip ir mes, visuomenė, taip pat ir jie. Jie neatstovauja savo asmeniniams interesams, bent jau neturėtų taip būti, neįgyvendina savo asmeninių kažkokių idėjų arba siekių. Jie dirba Lietuvos labui, tai, jeigu jie dirba Lietuvos labui, jie turi laikytis, visų pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

– Ačiū Jums.

Toma Birmontienė: kokiu pagrindu Seimas renka VTEK, jei jos sprendimais nepasitiki?