Nors Lietuva prieš dešimtmetį ratifikavo neįgaliųjų teisių konvenciją, iki šiol švietimo įstatyme yra spraga, kuria naudojasi nemažai mokyklų – palikta galimybė nepriimti neįgalių ar specialių poreikių turinčių vaikų. Daugiau nei 40 proc. tokių vaikų šiuo metu mokosi specialiose ugdymo įstaigose.
Tačiau Seime kelią jau skinasi siūlymas mokyklas įpareigoti priimti visus vaikus. Pedagogų teigimu, tam neužteks atlikti kosmetinius remontus ir pritaikyti patalpas, nes svarbiau – specialistai.
Rūta Udraitė-Mikalauskienė augina neįgalią dukterį. Pasakoja, kad rasti mokyklą, kurioje vaikas ne tik nesijaustų atstumtas, bet ir galėtų normaliai mokytis, buvo didelis iššūkis.
Iššūkis ne tik todėl, kad kai kurie tėvai nenori matyti savo vaikų besimokančių su neįgaliais, jų nenori ir mokyklų vadovai. Nors prieš 10 metų Lietuva ratifikavo neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje sakoma, jog visi vaikai turi teisę mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, šalyje situacija priešinga – jeigu tik turi galimybę, pasak Rūtos, nemažai mokyklų atsisako priimti specialių poreikių turinčius vaikus.
„Pagrindinė esmė yra ta: turėti valstybėje daugiau paslaugų įvairių ir siekti ne tik tai tos „mes įmesime vaikus ir paliksime, jūs kaip noriet, taip ir kapanokitės, su tuo, kas dabar yra“. Tai aišku, kad tai yra daug lėšų reikalaujantis dalykas, procesas“, – teigia vilnietė.
Seime kelią pamažu skinasi siūlymas mokykloms atimti švietimo įstatymu numatytą galimybę nepriimti neįgaliųjų. Pasak Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojo Justo Džiugelio, dabar švietimo sistema rūšiuoja ir diskriminuoja vaikus.
„Šie įstatymų pakeitimai išspręstų ne vien tik vaikų su negalia klausimą. Mes kalbame apie būtent specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimą, o tai liečia taip pat ir vaikus iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Tai taip pat liečia ypač gabius vaikus, kuriems taip pat reikia individualaus požiūrio“, – teigia politikas.
Vilnietė Jolanta Mickevičiūtė padeda užsienyje dirbančiai seseriai auginti neįgalią dukterį. Sako, kad pokyčiai itin svarbūs.
„Mes buvome tikėjimo kvailiai. Iš tikrųjų pasitikėjome ta švietimo sistema, kuri mums sakė – jūsų vaikui bus geriau čia ir tai yra labai normalu, nes negalia ji ateina labai netikėtai. Nes kai gimsta neįgalus vaikas šeimoje, tam nesiruošiama. Nutariama pasitikėti specialistais, sistema. Jeigu būtų priimtas įstatymas, tai būtų signalas ir tėvams“, – sako J. Mickevičiūtė.
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija – viena nedaugelio mokyklų, kur neįgalūs ir specialių poreikių turintys vaikai nėra paliekami užribyje. Jų čia apie 100. Mokykla puikiai pritaikyta. Gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė sako, kad esminė problema – ne kosmetiniai mokyklų atnaujinimai, o – specialistai.
„Kai vaikas ateina į mokyklą, mes gauname iš pedagoginės psichologinės tarnybos įvertinimą. Ir ten yra labai aiškiai išdėliota, kokie specialistai turi dirbti su vaiku. Ir kas atsitinka – visos mokyklos gauna vaiką, gauna aprašą, bet jos neturi specialistų, nes neskirti pinigai. Ir labai gerai suprantu, kitų mokyklų direktorius – yra baimė. Ką daryti su tuo vaiku. Priimti tai aš galiu, bet kas teiks pagalbą?“ – teigia direktorė.
Švietimo, mokslo ir sproto ministerija aiškina, kad realių pokyčių tikėtis būtų galima investavus papildomai 100 milijonų eurų infrastruktūrai ir naujiems etatams steigti bei parengus priemonių planą.
„Yra numatytas pereinamasis laikotarpis. Mažiausiai treji metai, kad mes galėtume tiek mokyklas, tiek padegogines-psichologines tarnybas pastiprinti žmonėmis, kurie galėtų dirbti su įvairių negalių vaikais. Tų vaikų tikrai yra daug ir labai jie yra įvairūs“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Antradienį savivaldybių asociacija, neįgaliųjų atstovai ir sveikatos bei švietimo ministerijos žada pasirašyti memorandumą - užtikrinti, kad vis daugiau mokyklų taptų pritaikytos neįgaliesiems.
