Lietuvoje

2020.01.25 16:49

Pernai organų donorais sutiko būti daugiausiai žmonių per nepriklausomybės metus

Augustas Stankevičius, BNS2020.01.25 16:49

Praėjusiais metais organų donorais tapo apie 3,5 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras.

Jo skaičiavimu, 2019 metais organų donorais tapo 3536 žmonės, tai beveik trečdaliu daugiau nei užpernai, kai tą padarė 2772 asmenys.

Anot Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, tokį pokytį galima sieti su visuomenės sąmoningumu bei dažnesniu temos viešinimu.

„Po įvairių akcijų, televizijos laidų (tampa donorais – BNS). Pastebėjome, kad kai tik ši tema išeina į viešumą, tai per dieną vos ne po 100 naujų žmonių įkrenta į sistemą“, – teigė R. Pekarskienė.

Skaičiuojama, kad iš visų pernai mirusių žmonių potencialiais donorais pripažinti 107 – jiems diagnozuota smegenų mirtis, tačiau realiai organų donorais tapo 52 asmenys.

„Dalis netinkamais donorais tampa, nes medicininiai dalykai užkerta kelią donorystei – organai nesveiki ar netinkami transplantuoti. Dar viena dalis atkrenta, nes nesutinka artimieji. Dažniausia to priežastis, jog artimieji sako, kad nežinojo, kokia buvo mirusiojo valia“, – teigė Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė.

Praėjusiais metais padovanoti mirusiojo organų atsisakė maždaug trečdalis artimųjų.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės pavaduotoja Jurgita Sejonienė sakė, kad gydytojai yra tinkamai pasirengę apie donorystės naudą informuoti mirusiųjų artimuosius, tačiau pabrėžė, jog tai – „emociškai sunkus sprendimas“. Anot medikės, didžiausią naudą daro visuomenės švietimas, tačiau staigaus pokyčio tikėtis neverta.

„Tas turi pasikeisti palaipsniui, tapti norma. Ir kai taps visuotine norma, tai kritiniu atveju bus lengviau susitaikyti ir priimti sprendimus“, – kalbėjo J. Sojonienė.

Iš visų pernai pripažintųjų potencialiais donorais užregistruotas vienas, kuris būdamas gyvas pasirašė sutikimą juo tapti. Nuo 2000 metų, kai įteisinta donoro kortelė, tai vos šeštas atvejis. Tiesa, iš jų realiai donorais tapo keturi – vieno žmogaus organai buvo netinkami transplantacijai, o kito valią tapti donoru užginčijo artimieji.

Pasak R. Pekarskienės, tokie atvejai reti, nes donoro kortelę turi dar gana nedaug žmonių, o didžioji jų dalis – jauno amžiaus.

„Aš asmeniškai siečiau su tuo, kad korteles pasirašo jauni žmonės – nuo 18 iki 45 metų“, – teigė ji.

„Apskritai smegenų mirtis pati yra reta – 40 tūkst. mirčių (per metus – BNS) ir tik 107 smegenų mirtys. Išskirtinė ta mirtis turi būti“, – pridūrė ji.

Nacionalinis transplantacijos biuras atkreipė dėmesį ne tik į visuomenės, bet ir donorų senėjimą – smegenų mirtis konstatuojama vis vyresniems žmonėms. Pavyzdžiui, vyriausiam 2019 metų kepenų donorui buvo 77 metai. Šis atvejis, anot biuro, paneigia visuomenėje egzistuojantį mitą, kad vyresnių žmonių organai transplantacijai netinkami.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva praėjusių metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė valstybės institucijų ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų darbo grupę, sieksiančią skatinti organų donorystę.

„Jai keliami uždaviniai didinti žmonių informuotumą, taikyti gerąsias kitų šalių praktikas, keisti požiūrį ir griauti visuomenėje nusistovėjusius mitus apie organų donorystę“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.

„Ši darbo grupė vertins galimybes keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuos, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai sunkus uždavinys kalbėti apie donorystę su pacientų artimaisiais“, – pridūrė ji.

Sutikimus donorystei Lietuvoje šiuo metu yra pasirašę apie 32 tūkst. žmonių, o organų ir audinių transplantacijos laukia apie 400 žmonių.