Kinijoje uždaromi milijoniniai miestai ir populiarūs turizmo objektai, tarp jų – dalis Kinų sienos. Tai vyksta po to, kai šalyje užregistruota apie 900 užsikrėtusiųjų koronavirusu ir pranešta apie beveik 30 mirusiųjų. Skelbiama ir apie susirgusius kitose valstybėse, tačiau tai pavieniai atvejai, mirtinų nėra. Ar turima informacija leidžia teigti, kad gresia pandemija ir kaip reikėtų jai pasiruošti?
„Dienos temoje“ apie tai kalba ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė ir Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.
– Ambasadore, Kaip atrodo šiomis dienomis Kinijos miestų gatvės?
I. Marčiulionytė: Prieš kinų Naujuosius metus Pekinas visada būna gana pustuštis, nes dauguma Pekino gyventojų išvyksta į provincijas. Šiuo metu jis taip pat pustuštis, o tie, kurie likę Pekine, dauguma dėvi kaukes.
– Kinijoje ir aplinkinėse šalyse yra nemažai lietuvių, tarp jų ir studentų, ar sulaukėte kreipimosi iš jų ir turistų, kurie šiuo metu lankosi regione?
I. Marčiulionytė: Ne, nesulaukėme, bet manau, kad jie gauna daug informacijos, kaip elgtis, ką daryti. Kinijos vyriausybė, ministerijos tvirtina: informacijos pilna socialiniuose tinkluose, visur tie patys patarimai. Manau, jie kol kas to ambasados neklausia. Taip pat socialiniuose tinkluose yra prieinama informacija, ką daryti šiuo atveju.
– Ar jūs jaučiatės, kad ambasada turi užtektinai informacijos, kaip reikėtų reaguoti, kaip reikėtų ruoštis, ką reikėtų patarti žmonėms, jeigu reikėtų?
I. Marčiulionytė: Taip, kol kas informacijos pakanka, tiek, kiek jos gali suteikti netgi medikai, nes tas virusas nėra iki galo ištirtas. Kol kas yra žinomos ir ligoninės, į kurias reikėtų kreiptis, jeigu susirgtum, kurios priima ligonius. Taip pat žinoma, ko nedaryti, kokių priemonių imtis. Šiuo metu informacijos netrūksta.
– Ponia Galina, ką reikia daryti sklindant tokiems pranešimams apie susirgimus, korona viruso ir kitų susirgimų daugėjimą pasaulyje?
G. Zagrebneviene: Pirmiausia mūsų centras stebi šitą informaciją nuo pat protrūkio paskelbimo pradžios. Sekame susirgimų plitimą, susirgimų tendenciją. Sekama informacija tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Europos ligų kontrolės centro. Norėčiau pasakyti, kad dar tų rekomendacijų pernelyg daug nėra. Kodėl? Todėl, kad virusas yra absoliučiai naujas. Niekada tarp žmonių jis nebuvo išskirtas. Ir, deja, nors praktiškai jau 3 savaites plinta susirgimai ir vyksta protrūkis, apie šitą virusą yra žinoma labai mažai.
– Ar tai labiau ramina ar verčia sunerimti? Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija dar neskelbia, kad yra kažkokia krizinė padėtis. Iš kitos pusės tai, kad Kinija ketina per 10 dienų pastatyti ligoninę ir gydyti susirgusius žmones, rodo, kad sunerimti gali būti dėl ko. Kaip jūs vertinate?
G. Zagrebnevienė: Visada yra kažkoks nerimas, yra baimė, yra šiek tiek panikos visuomenėje ir žiniasklaidoje, kai yra nežinomas virusas. Yra rašoma ir skelbiama, kad žinoma tik viena – virusas jau pradėjo plisti ir plinta tarp žmonių.
Iš pradžių buvo manoma, kad tai tik zoonozė ir virusas pateko į žmones nuo gyvūnų. Tačiau kai pradėjo plisti tarp žmonių, supratome, kad jau šitas vienas plitimo kelias yra aiškus, tačiau dar kiti keliai, kaip jis plinta, tikrai neaišku.
Nežinomas yra ir rezervuaras. Galbūt tarp kažkokių gyvūnų, kaip, pavyzdžiui, SARS virusas prieš 6 metus cirkuliavo, galbūt tarp kažkokių gyvūnų cirkuliuoja. Žodžiu, dar tikrai labai daug neaišku. Dėl tos nežinomybės, panikos ir taip toliau. Ką dezinfekuoti? Kaip dezinfekuoti? Viena aišku – kaip apsaugoti žmogaus, sveikų žmonių kvėpavimo takus arba ką daryti su ligoniais, kaip juos suvaldyti, sukontroliuoti, nes jau būtent šitas plitimo kelias yra žinomas.
– Kinija bando sukontroliuoti ir tuos, kurie ištrūko iš ligos apimto miesto ir pasipasakojo socialiniuose tinkluose, kad, tarkime, jau pasiekė Europą ir tuos žmones yra bandoma surasti. Lietuvoje, mačiau, kad žmonės nerimauja, ką daryti su internetinės prekybos užsakymais iš Kinijos. Ar per tai gali plisti virusas ir galbūt reikėtų atsisakyti tų siuntinių? Ar galima juos kažkaip dezinfekuoti? Ar galima saugotis kaip elementaraus gripo atveju – plaunantis dažnai rankas?
G. Zagrebnevienė: Tokių paklausimų buvo: ką daryti su siuntomis ir ar galima per siuntas užsikrėsti? Tai galiu pasakyti tik tiek, kad oficialios informacijos iš tarptautinių ekspertinių organizacijų mes nesame gavę, jokių žinių, kad virusas plinta arba gali plisti per siuntas, neturime. Todėl taip pat nežinant šito viruso iki galo, jo elgesio ir jo buvimo aplinkoje, negaliu atsakyti į šitą klausimą, ar tikrai su siuntomis ateina. Mes nežinome, kiek tas virusas aplinkoje išgyvena gyvas, kaip mes vadiname. Siuntos eina kurį laiką, galbūt per tą laiką virusas žūsta. Šiandien atsakyti į šitą klausimą negalime.
– Ką jūs atsakytumėte tiems, kurie vis dėlto sakytų: bet mes vis tiek norim patarimų, kaip saugotis. Turbūt pasisaugoti daugiau yra geriau, negu mažiau apsisaugoti ir neapsisaugoti. Ar yra kažkokių patarimų, kurie galiotų ir šiuo atveju?
G. Zagrebnevienė: Šiuo metu pagrindinė informacija, pagrindinė žinutė visuomenei yra būtent Kinijos žmonėms ir tiems, kurie lankosi. Tie, kurie lankosi, turi vengti sąlyčio, vengti kontakto su akivaizdžiai sergančiais, „flu like“, kaip vadinama. Tai yra ūmi virusinė infekcija, panaši į peršalimo ligą. Daugumai žmonių, apie 80 proc., yra tokie lengvi peršalimo ligos požymiai ir tik 20 proc. atvejų yra sunkesnių, su komplikacijomis.
Taigi vengti susibūrimo vietų. Sergantysis asmuo, kuris čiaudi, kosėja, kad su lašeliais virusas nepatektų į aplinką ir į orą, yra rekomenduojama naudoti tą paprastą medicininę kaukę. Tačiau medikams ir sveikiems žmonėms šita kaukė nebepadės, nes viruso šita kaukė nesulaiko ir yra rekomendacija naudoti aukšto filtravimo kaukes, kurios sulaiko 95, net 99 proc. viruso arba kitų sukėlėjų, kybančių ore. Tai kvėpavimo takų apsauga, toliau – dažnas rankų plovimas.
Esantiems Kinijoje nesilankyti gyvūnų turguose, nevalgyti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, nes vis dėlto yra manoma, kad galbūt plitimas yra iš gyvūnų, šitas naujas korona virusas yra labai panašus į buvusį sunkaus ūmaus respiracinio sindromo virusą, kuris 2002 m. irgi Kinijoje buvo nustatytas ir buvo didžiulis protrūkis. Po 10 metų buvo nustatytas Arabijos pusiasalyje Artimųjų Rytų korona virusas, kuris irgi kaip zoonozė.
Taigi, kol tiksliai nežinomas rezervuaras, infekcijos šaltinis ir viruso plitimo keliai, tai yra tokios pagrindinės rekomendacijos apsisaugoti sveikiems asmenims. Ligoniams – neiti į visuomenę, nevažiuoti viešuoju transportu ir t. t. Kuo mažiau tą virusą išplatinti.
– Kiek suprantu, Lietuvoje dar nėra pranešimų apie susirgimą šituo virusu?
G. Zagrebnevienė: Nė vieno. Iki pat atvažiavimo į studiją žiūrėjau naujausią informaciją ir nebuvo paskelbta apie įvežtinius atvejus į nė vieną Europos Sąjungos šalį.
– Ar turite informacijos, kurią perdavėte, ar žinote, ar tinkamai yra parengti žmonės, kurie kontroliuoja Lietuvos sieną, tarkim, oro uostuose? Ar pasieniečiai yra tinkamai parengti, apmokyti atpažinti, nes jie neturi tokios įrangos, kuri galėtų reaguoti į atskrendančiojo kūno temperatūrą ir panašiai? Kaip tie žmonės, kurie pirmieji turėtų užkirsti kelią virusui patekti į Lietuvą, yra tam parengti?
G. Zagrebnevienė: Tiesiai į šitą klausimą neatsakysiu. Lietuvoje nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos, visuomenės sveikatos priežiūros institucijos vykdo savo funkcijas ir Užkrečiamųjų ligų centro funkcija yra daugiau informuoti, šviesti visuomenę, stebėti situaciją užsienyje ir Lietuvoje, teikti informaciją sveikatos priežiūros įstaigoms ir teikti rekomendacijas, kaip valdyti atvejį, kaip išvengti ligos ir t. t.
– Gerai, bet vis dėlto grįžkime prie to, ar, jūsų žiniomis, kas nors rūpinasi tuo dalyku, apie kurį kalbame, ką jau daro kitos šalys?
G. Zagrebnevienė: Taip, kiek žinau, oro uosto darbuotojai yra apmokyti ir žino kaip įtarti, nustatyti asmenį lėktuve, kam pranešti ir nusileidus lėktuvui yra schemos, yra planai, kaip tą ligonį paimti iš lėktuvo ir kaip jį saugiai nuvežti į atitinkamą gydymo įstaigą.
