Lietuvoje

2020.01.30 05:30

Šeima iš Rokiškio pateko į sudėtingą situaciją: vaikas beveik du mėnesius nėjo į mokyklą

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2020.01.30 05:30

Sulaukus žinios, kad specialioji mokykla dvylikamečiam berniukui daugiau nebeteiks laikinosios socialinės globos paslaugų, vaikui beveik du mėnesius nebuvo teikiamos ugdymo paslaugos, pasakoja autistišką sūnų auginanti mama Inga. Moteris piktinasi mokyklos argumentavimu, neva jos sūnus – agresyvus. Mokyklos atstovai tvirtina, kad tokio sprendimo priežastis – nepristatyti dokumentai ir vaiko interesai.

Iki šiol vaikas lankė Pasvalio specialiąją mokyklą, čia jam buvo teikiamos tiek ugdymo, tiek socialinės globos paslaugos – berniukas keturias paras praleisdavo mokykloje, o penktadienį savaitgaliui sugrįždavo namo. Berniukas labai aktyvus, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Dėl to tėvai džiaugėsi, kad, vaikui gaunant socialinės globos paslaugas, jie turėjo galimybę dirbti, o po darbo šiek tiek atsikvėpti. Inga prisipažįsta, kad nuo sūnaus gimimo kartu su tėčiu nebuvo išvykę pailsėti, nesulaukė nei atokvėpio paslaugos, nei kitos pagalbos.

Iš pradžių berniukas lankė specialiųjų poreikių turintiems vaikams skirtą Rokiškio pagrindinę mokyklą, šioje mokykloje berniukas baigė keturias klases. Tada, sako vaiko mama, su jais susisiekė Pasvalio specialiosios mokyklos direktorė ir prikalbino, kad sūnus lankytų šią mokyklą.

Atsisakė teikti socialinės globos paslaugas

Kaip pasakoja Inga, iš pradžių buvo dvejonių, bet vėliau pasirodė, kad šioje mokykloje sūnus turėtų daugiau galimybių. Taip berniukas pradėjo lankyti Pasvalio mokyklos socialinės globos padalinį, čia jam buvo teikiamos ugdymo ir socialinės globos paslaugos. Po metų tėvai sulaukė mokyklos skambučio ir žinios, kad toliau gauti socialinės globos paslaugų vaikas negalės.

„Tą klasę jis lankė nuo rugsėjo iki rugpjūčio mėnesio, per tuos metus buvo gal trys skambučiai, kai skambino jo paūmėjimo laikotarpiu, kai nežinojo, ką daryti. Tarėmės, diskutavome. Trys skambučiai per metus, manau, nėra daug. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, direktorė paskambino ir pasakė, kad nebeteiks socialinės globos paslaugų. Man paaiškino, kad jie neva negeba užtikrinti kokybės“, – piktinasi berniuko mama.

Inga pasakoja, kad apie tai sužinojo rugsėjo antrą dieną. Kaip tik tada moteris turėjo pradėti naują darbą mokykloje, tačiau sūnui praradus mokyklą ir jai reikėjo atsisakyti darbo.

„Įsivaizduokite, ten taip pat trūksta mokytojų, o aš palikau. Negerai išėjo – pažadėjau, kad dirbsiu, o čia rugsėjo antra ir nėra mokytojo. Pasakė, kad jo neims, tai kur man jį padėti?“ – apgailestauja moteris.

Anot Ingos, iš Pasvalio specialiosios mokyklos nesulaukė jokio raštiško paaiškinimo, nebuvo suteiktas terminas, per kurį reikėtų susirasti kitą ugdymo įstaigą. Mėnesį sūnus nelankė mokyklos, tada moteris dar kartą paskambino administracijai ir pasiteiravo, ar sūnus tikrai pašalintas iš moksleivių sąrašų. Sulaukus neigiamo atsakymo, berniukas vėl pradėjo lankyti mokyklą, tačiau lapkričio mėnesį mokykloje vėl buvo sušaukta komisija, neva vaikas – agresyvus.

Moteris piktinasi iš mokyklos sulaukusi spaudimo, kad iš mokyklos išeitų patys, kad sūnus vartotų vaistus. Anot jos, ir pateikus medikų pažymą, kad toks gydymas nereikalingas, to „tikriausiai neužteko“. Galiausiai iš mokyklos tėvai sulaukė oficialaus laiško, kad berniukui gali būti teikiamos tik ugdymo paslaugos, o socialinės globos – nebe.

„Keistai atrodo – socialinei globai ir agresija, ir dar kažkas kliūva, o ugdymui nekliūva“, – svarsto Inga.

Kurį laiką vaikas negavo jokių paslaugų ugdymo įstaigose, tačiau po ilgų paieškų berniukas mokosi Rokiškyje, čia jam teikiamos ugdymo paslaugos nuo 8 val. iki 17 val., tačiau tėvai pasigenda laikinosios socialinės globos paslaugų.

Mokykla ragina atsižvelgti į vaiko interesus

Portalas LRT.lt susisiekė su Pasvalio specialiosios mokyklos direktore Ginte Januškevičiene, ji patvirtino, kad mokykla nutraukė socialinės globos paslaugų teikimą berniukui, tačiau priežastį įvardija kitą. Anot G. Januškevičienės, vaiko tėvai neatsiuntė reikiamų dokumentų, todėl nors ir leido toliau mokytis, mokykla socialinės globos paslaugų teikti negalėjo. Direktorės teigimu, berniuko tėvai turėjo pristatyti gydytojų rekomendacijas bei išrašus, kokie vaistai vaikui skiriami.

„Rekomendacijų nematėme, mama tik žodžiais sakė ir pateikė privalomus dokumentus. Ir viskas. Gydytojų (išrašų – LRT.lt), kur būtų aiškiai matoma, kad yra išvardyti rekomendaciniai dalykai, ar tikrai nėra skirtas gydymas kažkoks medikamentinis, mes to nematėme“, – sako G. Januškevičienė.

Mokyklos direktorė sutinka, kad berniukas paskutiniu metu buvo agresyvus, tačiau neigia, kad dėl to darbuotojai nesugebėjo susitvarkyti. Ji priduria, kad stebėdami berniuką darbuotojai pamatė, kad jam sunku ilgą laiką būti be šeimos.

„Kai kiti vaikai vykdavo į namus, jis labai liūdnai žiūrėdavo, labai norėdavo vaikas (namo – LRT.lt). Galvojome, kad šiam vaikui yra per ilgai būti visą parą atskirtam nuo šeimos, nes tikrai yra labai stiprus ryšys su mama. (...) Reikia atsižvelgti ir į vaiko interesus“, – svarsto G. Januškevičienė.

Situacija – neeilinė

„Situacija iš tiesų yra neeilinė“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.

Rokiškio rajono savivaldybė ministeriją informavo, kad berniukui socialinės paslaugos teikiamos nuo septynerių metų amžiaus – iš pradžių Rokiškio socialinės paramos centro padalinyje neįgaliems ir sutrikusio intelekto vaikams, vėliau jis buvo ugdomas Rokiškio pagrindinėje mokykloje. Kadangi tėvai išsakė priekaištus dėl ugdymo kokybės, berniukui pasiūlytos paslaugos Pasvalio mokykloje „Riešutas“, kalba E. Samoškaitė.

„Apie metus berniukui Pasvalio mokykloje, kurioje mokosi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, sekėsi gana neblogai: jam buvo teikiamos ugdymo ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos. (...) Šeimai buvo teikiamos transporto paslaugos: prižiūrimas dviejų lydinčių asmenų berniukas buvo nuvežamas ir parvežamas į namus.

Pasvalio mokykloje buvo įrengtos patalpos individualiam darbui su berniuku, suteiktas atskiras poilsio kambarys. Tačiau ilgainiui vaikas tapo ypač agresyvus, pradėjo mušti kitus vaikus, laužyti baldus, kandžioti suaugusius žmones – situacija tapo sunkiai valdoma ir pavojinga“, – tvirtina ministro patarėja.

E. Samoškaitė svarsto, kad iš turimos informacijos galima spręsti, jog Pasvalio mokykla tikėjosi didesnio tėvų bendradarbiavimo sprendžiant vaiko bėdas, prašė lankytis pas gydytojus ir pateikti gydytojų rekomendacijas, ar vaikas turėtų būti gydomas, kaip su juo turėtų būti dirbama.

Kiek pavyko gauti informacijos, mama gydytojų pažymų ar rekomendacijų nepateikė, todėl nėra aišku, ar vaikui reikalingas medikamentinis gydymas, ar vaikui nekenkia aplinkos keitimas du kartus per savaitę ir atskyrimas nuo šeimos, tvirtina E. Samoškaitė. Jos teigimu, nepateikus gydytojų rekomendacijų buvo nutrauktos trumpalaikės socialinės globos paslaugos.

„Suprantama, kad tiek berniuko mama, tiek tėtis yra pervargę, todėl norėtų gauti trumpalaikės socialinės globos paslaugas, bet Pasvalio specialioji mokykla iš esmės yra vienas geriausių pasirinkimų šiame regione. Vaikui būtų naudingiausia, jei šeima ir mokykla atrastų jėgų bendradarbiauti, o gydytojų rekomendacijos prisidėtų prie geresnio vaiko poreikių supratimo: nežinome, ar berniukas yra prisirišęs prie mamos ir todėl elgiasi priešiškai mokykloje, ar nepatenkinami kokie nors jo poreikiai“, – pabrėžia ministro patarėja.

Paslaugų paieškos – nesėkmingos

Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės globos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Čaplikienė tikina, kad dėl laikinosios socialinės globos poreikio bendravo su daugeliu įstaigų, tačiau paieškos – nesėkmingos. Z. Čaplikienė apgailestauja, kad Rokiškio rajone tokios paslaugos neteikiamos ir jie neturi įstaigos, kuri teiktų trumpalaikę socialinę globą vaikams su sunkia negalia.

Poreikio steigti savo įstaigą nėra, sako savivaldybės atstovė, kadangi dėl tokios paslaugos kreipėsi tik viena šeima. Tačiau Z. Čaplikienė užtikrina, kad už teikiamą paslaugą kitame rajone savivaldybė sumokėtų.

Atlieka tyrimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė pažymi, kad pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais, valstybė gyventojams su negalia turi užtikrinti tinkamą visų lygių švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

„Valstybė turi pareigą žmonėms su negalia suteikti galimybę ugdyti savo asmenybę, talentą ir kūrybiškumą, taip pat protinius ir fizinius gebėjimus didžiausiu įmanomu mastu. Valstybė iš neįgalių vaikų negali atimti galimybės įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, šis išsilavinimas turėtų būti suteiktas lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kuriose šie asmenys gyvena“, – portalui LRT.lt sako I. Švaraitė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Laura Vitkauskaitė-Sirunavičė tvirtina, kad aprašyta situacija žinoma ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, o šiuo metu atliekamas tyrimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo.

Pasak L. Vitkauskaitės-Sirunavičės, kiekvienas vaikas turi teisę į mokslą, o ugdymas yra privalomas iki 16 metų, todėl tiek tėvai, tiek valstybės bei savivaldybės institucijos turi užtikrinti, kad vaikas būtų ugdomas. Jos teigimu, turi būti sudaromos sąlygos vaikus ugdyti arčiau jų gyvenamosios vietos esančiose ugdymo įstaigose.

„Pastebima, kad galimai ir nurodytu atveju vaikas ir jo šeima negauna paslaugų pagal jo individualius poreikius. Visgi valstybės ir savivaldybės institucijos privalo užtikrinti, kad vaikas nebūtų šalinamas iš švietimo sistemos, kad vaikams ir jų šeimoms būtų teikiamos ir, reikalui esant, kuriamos naujos paslaugos, atitinkančios jų poreikius.

Įžvelgtina, jog savivaldybės galimai stokoja paslaugų arčiausiai vaiko (šeimos) gyvenamosios vietos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, susiklosčiusi problema nedelsiant turi būti sprendžiama bendradarbiaujant tėvams ir atsakingoms institucijoms siekiant vaiko teisės į ugdymą užtikrinimo“, – komentuoja L. Vitkauskaitė-Sirunavičė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė atsiųstame komentare teigia, kad savivaldybių administracijos turi užtikrinti, jog visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas, taip pat koordinuoti švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai bei mokyklai.

Jei konkreti mokykla negali teikti paslaugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui, vaikas turi būti siunčiamas į artimiausią mokyklą, kuri tas paslaugas teikti gali, tvirtina G. Šeibokienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovės teigimu, svarbu, kad kiekvienam specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui būtų sudarytas pagalbos teikimo planas. Jei mokyklai kyla sunkumų ugdant autistišką vaiką, ji gali kreiptis į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių, jis suteiks mokyklai reikalingą pagalbą, teigiama atsiųstame atsakyme.