Lietuvoje

2020.01.24 15:41

Kauno chirurgo teismas 40 tūkst. medikų verčia potencialiais žmogžudžiais

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.01.24 15:41

Dėl pacientės mirties teisiamam chirurgui prof. Žilvinui Saladžinskui gresia laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, jam gali būti draudžiama dvejus metus verstis gydytojo praktika. Medikų bendruomenė ragina teisėsaugą atsitokėti: klaidą padariusio mediko prilyginimas žmogžudžiui turės visiems labai skaudžių pasekmių.

Kauno klinikų chirurgą Ž. Saladžinską į teisiamųjų suolą atvedė 2015 m. storosios žarnos operacija, pasibaigusi 65 metų pacientės mirtimi. Teisme mirusios moters artimieji teigia, kad mirtį sąlygojo gydytojo aplaidumas – prieš operaciją esą nebuvo atlikti visi diagnozei patikslinti būtini tyrimai. Operuojant storosios žarnos naviką buvo pažeista blužnis. Įvykus blužnies kraujavimui ją gydytojui teko pašalinti, tačiau tai sukėlė ūmų kasos uždegimą, nulėmusį pacientės mirtį.

Pacientės artimieji mano, kad mirtis įvyko dėl gydytojo aplaidumo, todėl prašo teismo iš Ž. Saladžinsko atimti teisę verstis mediko praktika penkeriems metams bei priteisti apie 240 tūkst. eurų, iš kurių turtinė žala sudaro 13,5 tūkst. eurų. Kaltinimą chirurgui palaikanti prokuratūra prašo medikui skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę lygtinai ir dvejiems metams uždrausti verstis mediko praktika.

Mirusios pacientės vyras verslininkas Zigmantas Dargevičius teigė, kad pacientės būklės pablogėjimas po operacijos buvo pastebėtas per vėlai, laiku nesiimta tinkamų priemonių, kad jos gyvybė būtų išsaugota, rašoma BNS.

Nukentėjusysis įsitikinęs, kad medikas nelankė pacientės po operacijos, aplaidžiai vedė dokumentaciją, kas įrodo jo aplaidų požiūrį į darbą.

„Jis neprisipažino. Jis toliau aiškina, kad čia viskas pagal mediciną“, – kalbėjo nukentėjusysis.

Jis sakė nesiekiantis mediko laisvės atėmimo, bet pritarė, kad jam reikėtų atimti teisę dirbti ir prašė, kad jam dirbti būtų neleista penkerius metus.

Taip pat skaitykite

Draudimas verstis mediko praktika turės liūdnų pasekmių visiems

Reali laisvės atėmimo bausmė ir draudimas verstis mediko praktika paskatino medikų bendruomenę imtis veiksmų. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovybė išplatino viešą kreipimąsi aukščiausioms šalies teisėsaugos bei sveikatos institucijoms, taip pat žiniasklaidos priemonėms, ragindama nutraukti vykdomą spaudimą, supriešinantį medikų bendruomenę su likusia visuomene.

Tai skatins ateityje klaidų neprisipažinti, nesakyti, perduoti darbą kitam, atsikratyti atsakomybės, apkaltinti ką kitą. Tai yra liūdna.

„Medicininių nesėkmių, komplikacijų ir netyčinių klaidų sveikatos priežiūroje buvo, yra ir bus. Mokslinėje medicininėje literatūroje ne kartą pasisakyta, kad šie neigiami reiškiniai atsiranda, išsivysto bei nulemia skaudžias pasekmes. [...] Siūlomos sankcijos (uždraudimas 2 metus praktikuoti) neproporcingumas ir neadekvatumas sukeltų neigiamų pasekmių: gydytojas prarastų profesinius įgūdžius, pacientai 2 metams netektų aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos medicininės pagalbos, kurią teikdavo gydytojas“, – ragina Lietuvos medikų sąjūdis. Po kreipimusi pasirašė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

V. Kasiulevičius: „Po teismo sprendimo pacientų sąmonėje jis liks žudiku“

Šiuo laišku asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino ir VUL Santaros klinikų gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius. Interviu naujienų portalui LRT.lt gydytojas neslėpė esąs sukrėstas vykstančio teismo proceso. Jis pabrėžė, kad operacija, kurią atliko prof. Ž. Saladžinskas, yra sudėtinga tuo, kad ji susijusi su blužnies pažeidimo rizika. Jo tikinimu, pradėjus kraujuoti blužniai kito kelio medikas neturi, tik ją pašalinti, antraip pacientas mirs. Bet pašalinus blužnį kyla ūmaus kasos uždegimo, dar vadinamo pankreatitu, rizika.

„Tai yra labai nelaimingas derinys kiekvienam chirurgui. Mes nesugebėjome išgelbėti net mūsų sveikatos apsaugos ministro, mirusio nuo kasos uždegimo“, – priminė gydytojas Juro Poželos netikėtos mirties atvejį.

V. Kasiulevičius teigia, kad kaltinamųjų suole atsidūręs gydytojas yra labai sugniuždytas, jo būklė yra sunki. Tai nėra priežastis nekalbėti apie atvejį, o paciento artimieji turi teisę į žalos atlyginimą, tačiau tai, kas gali atrodyti kaip teisingumo paieškos, anot, V. Kasiulevičiaus, iš tiesų primena raganų medžioklę, kurios metu nukentės ne tik pats chirurgas, bet ir šalies pacientai bei sveikatos sistema apskritai.

„Sakykime, tai bus reali bausmė, profesorius kalės kartu su nusikaltėliais, kurie iš tikrųjų atėmė žmonėms gyvybę sąmoningai to norėdami. O jis bandė gelbėti, bet jam nepasisekė. Gal jis padarė klaidų, kurių galbūt buvo galima išvengti, bet tai yra klaida. Jeigu ugniagesys neišnešė vaiko iš degančio namo arba vaikas iškrito, tada jis irgi turėtų būti teisiamas?

Aš tikrai labai nerimauju, kokia žinia su teismo sprendimu bus pasiųsta. Pasekmės tokios, kad mes, gydytojai, po to bijome ir nebesiimame ko nors daryti, slepiame tas klaidas ir jų nebeanalizuojame. Tai skatins ateityje klaidų neprisipažinti, nesakyti, perduoti darbą kitam, atsikratyti atsakomybės, apkaltinti ką kitą. Tai yra liūdna“, – komentavo V. Kasiulevičius.

Gydytojas yra įsitikinęs, kad Kauno klinikų chirurgą palaiko ne tik jo kolegos, bet ir absoliuti dauguma medikų bendruomenės narių. Tai yra 40 tūkst. medikų vienijanti bendruomenė, kuri kasdien susiduria su sunkiomis operacijomis, komplikacijomis bei galimomis klaidomis. Pats V. Kasiulevičius yra ne tik prof. Ž. Saladžinsko kolega, bet ir buvęs studentas, todėl jam asmeniškai labai skaudu matyti, kaip žlugdoma profesionalaus gydytojo karjera.

Siūlome neatimti iš gydytojo teisės verstis mediko praktika ir netaikyti laisvės atėmimo bausmės, nes tada kiekvienas mes tampame potencialiu žudiku.

„Profesoriaus praktika siekia apie 30 metų. Prarasti tokį specialistą reiškia, kad kažkas bus nepagydytas, neišoperuotas. Jis specializuojasi vėžinių susirgimų gydyme, ypač storosios žarnos vėžio, o tai yra labai paplitusi problema. Tikrai daug žmonių miršta nuo to.

Iki 2015 metų profesoriui pacientai dėkojo už profesionalumą, už išgelbėtą gyvybę. Ir staiga viskas nutrūksta, ir lieka tik neigiama vieša informacija, vien tik byla, byla, byla. Tau atima licenciją, tu kaip chirurgas prarandi profesionalumą. Kai atimi licenciją, tu praktiškai išmeti žmogų. Jau dabar nuo 2015 metų padaryta milžiniška žala jo reputacijai. Žmogus naikinamas. Po teismo sprendimo pacientų sąmonėje jis liks žudiku“, – apmaudo neslėpė V. Kasiulevičius.

Teismai paskatino patyrusį chirurgą emigruoti į Švediją

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė priminė, kad tai nėra pirmas atvejis, kai gydytojas po paciento mirties atsiduria teisiamųjų suole. Nagrinėjant prof. Ž. Saladžinsko atvejį remiamasi chirurgo Mindaugo Žiuko byla. Šių metų balandį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad dėl šio chirurgo urologo kaltės mirė pacientas. Chirurgas operacijos metu pažeidė klubinę veną, kilo ūminis vidinis nukraujavimas, lėmęs paciento mirtį. Iš gydytojo buvo atimta teisė dvejiems metams verstis mediko praktika.

Negalėdamas dirbti Lietuvoje M. Žiukas buvo priverstas emigruoti į Švediją. Jo turima kvalifikacija šioje šalyje leidžia toliau verstis chirurgo praktika, nepaisant Lietuvos teismų sprendimo.

Lietuvos medikų sąjūdis siekia atkreipti teisėsaugos dėmesį, kad tokia bausmė medikams kaip laisvės apribojimas ar draudimas verstis gydytojo praktika dėl padarytos klaidos Vakarų šalyse nėra taikoma ir laikoma neadekvačia.

„Yra tų pavienių atvejų, psichiškai nesveikų žmonių, kaip, pavyzdžiui, Čekijoje, kur slaugos ligoninėje gydytojas žudė slaugomus senukus. Tai yra visai kita kategorija. Šiuo atveju mes kalbame apie tai, kad ar tai būtų netyčinė klaida, ar tai būtų komplikacija – tai yra netyčia, todėl siūlome neatimti iš gydytojo teisės verstis mediko praktika ir netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Nes tada kiekvienas mes tampame potencialiu žudiku.

Tai prilyginti žmogžudystei, man atrodo, yra absurdiška. Tai reiškia, kad ir šiam gydytojui po bausmės lieka pasirinkimas emigruoti. Ar nuo to Lietuva išloš? Ką iš to išloš pacientai? Tūkstančiai išsaugotų gyvybių ir viena nesėkmė – ir mes viską nubraukiame ir sakome, kad tu esi netinkamas. Tu prarandi galimybę gelbėti ir kitus“, – tikino J. Sejonienė.

Miego arteriją pažeidusi lietuvė britų niekada nebuvo teisiama

Užsienio šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK), vyrauja kardinaliai kitoks požiūris į klaidą padariusį mediką. Praėjusį gruodį Seime surengtoje viešoje diskusijoje su medikų bei pacientų atstovais aptarta, kokia pagalba gydytojams ir slaugytojams klaidos atveju turėtų būti teikiama ir kokia yra užsienio šalių praktika. Kaip didžiausia siekiamybė pristatyta JK sveikatos priežiūros sistemoje vyraujanti klaidos kultūra.

Prie manęs prieina naktį intensyvios terapijos skyriuje dirbęs rezidentas ir sako, pameni tą pacientą, kur tau atvežė vakar? Jeigu klausia, ar pameni, reiškia, kažkas buvo blogai.

Diskusijos pradžioje parodytas 14 min. trukmės gydytojos Linos Grauslytės birželį skaitytas pranešimas apie jos asmeninę patirtį vienoje JK ligoninių. Anesteziologe dirbanti gydytoja papasakojo, kad po trijų mėnesių darbo ligoninėje į intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas pacientas su dideliu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Pacientas buvo šoke, priešmirtinėje būklėje. Situacija gydytojai įtampos nekėlė, ji buvo matyta ne kartą ir kaip elgtis tokiu atveju – Lina puikiai žinojo. Tačiau jau kitą dieną paaiškėjo, kad vaistai suleisti kateteriu ne į stambiąją kaklo veną ir į širdį, o į miego arteriją.

„Prie manęs prieina naktį intensyvios terapijos skyriuje dirbęs rezidentas ir sako, pameni tą pacientą, kur tau atvežė vakar? Jeigu klausia, ar pameni, reiškia, kažkas buvo blogai. Šalia tos venos, per kurią aš vedu kateterį į širdį, eina kita kraujagyslė – miego arterija, kuri suteikia visą kraujotaką smegenims.

Geriausiu atveju aš padariau piršto storio pažeidimą vienoje stambiausių arterijų, ir tam žmogui reikės gyvybei grėsmingos operacijos klaidai sutvarkyti. Blogiausiu atveju dėl mano paskirtų vaistų į šitą kateterį aš jam sukėliau globalų visos vienos smegenų pusės insultą, po kurio jis tikrai numirs“, – pasakojo L. Grauslytė.

Suvokusi, kokią klaidą padarė, gydytoja buvo pasiruošusi krautis daiktus namo į Lietuvą ir karjerą baigti parduotuvės kasoje. Tačiau JK egzistuoja požiūris, kad klaidos nutinka ir jos nutinka visiems, taip pat ir gydytojams. JK klaidą padaręs gydytojas pirmiausia privalo užpildyti dokumentus, kur detaliai nurodo, kas, kada ir kodėl nutiko. Po to situacija aptariama su intensyvios terapijos konsultantais, tačiau pirmiausia, ko jie teiraujasi klaidą padariusio gydytojo – kaip jis jaučiasi. Taip pat gydytojai buvo nurodyta pažadinti iš komos pacientą ir nustatyti, kokio dydžio insultą ji šiam žmogui sukėlė. Galiausiai – klaidą padaręs gydytojas pats turi susisiekti su paciento artimaisiais ir jiems paaiškinti, kas ir kodėl nutiko.

„Čia nebuvo galimybės sakyti, kad įvyko komplikacija. Aš turėjau pasakyti – aš padariau, aš sukėliau tokį pavojų, jūsų artimasis gali dėl to žūti. Kai aš su jais atsisėdau viename kambaryje – man buvo visiškai tuščia galvoje. Nežinojau, nuo ko pradėti, kaip viską pasakyti, nenorėjau vos atsisėdusi apsiverkti prieš juos“, – pasakojo L. Grauslytė.

Po pokalbio su artimaisiais vyko dar vienas susitikimas su ligoninės konsultantais, kurie paprašė gydytojos pakomentuoti klaidą ir pasakyti, ką ji kitą kartą darys kitaip, ką ligoninė gali padaryti, kad ateityje niekas iš įstaigos personalo tokios klaidos nebepakartotų. Visos procedūros JK ligoninėse atliekamos pagal tą patį standartą, kiekvienas žingsnis detaliai aprašytas. Po pokalbių į procedūros, kurią atlikdama gydytoja padarė klaidą, aprašą buvo įtraukti papildomi saugikliai, kad aprašu besinaudojantys gydytojai tokios klaidos nepakartotų.

L. Grauslytė po incidento nebuvo viešai nulinčiuota, išsaugojo darbo vietą. Tik kitą kartą, kai jai reikėjo atlikti tą pačią procedūrą, šalia jos stovėjo kitas gydytojas. Ne todėl, kad ligoninė nebepasitikėtų gydytojos kompetencija – dėl to, kad pačios gydytojos tikėjimas savimi yra susvyravęs ir ji šalia kompetentingo kolegos jaučiasi drąsiau.

„Tas atvejis, neminint mano asmeninių duomenų, buvo viešai aptartas ligoninės susitikime. Man apie tai niekada daugiau nebuvo priminta, nebuvo rodoma pirštais. Po 3-4 mėnesių nuo šio įvykio mane paaukštino pareigose. Niekam niekada ir niekaip tai neužkliuvo. Tiesiog, įvyko klaida, suradome, kaip to būtų galima išvengti ateityje. Tačiau noriu pabrėžti, kad klaidos kultūra nėra dar vienas patogumo įdiegimas medikui. Tai reiškia, kad yra sistema, kuri turi saugiklius, kad kiekviena klaida nesibaigtų tragiškai“, – pasakojo L. Grauslytė.

Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė nepraranda vilties, kad ilgainiui ir Lietuvoje bus įdiegta panaši vakarietiškajai mediko klaidos kultūra. Pirmieji žingsniai jau yra žengti – nuo šių metų įsigaliojo žalos atlyginimo pacientams be kaltės modelis.

„Tiesa, kiek suprantu, dar net ne visi poįstatyminiai šiam modeliui aktai yra parengti, bet mes tikimės, kad tai pagerins situaciją. Žinoma, tai – ne vienerių metų klausimas. Ir ta teismų praktika turi susiformuoti. Ką mes ir siūlome – remtis kitų valstybių patirtimi. Jeigu jos tai daro ilgesnį laiką ir tai veikia, tai turėtų veikti ir pas mus“, – vylėsi J. Sejonienė.