Lietuvoje

2020.01.27 05:30

Gaižauskas: Karbauskį „suvarė“ dėl Gretos, bet pažiūrėkite, su kuo gyvena kiti lyderiai

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.01.27 05:30

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas įsitikinęs – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) yra patikimi koalicijos partneriai, tačiau „valstiečiai“, anot parlamentaro, net jei partneriai juos paliktų mažumoje, neišsigąstų. Jo manymu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šiuo metu neturėtų baimintis ir pirmalaikių Seimo rinkimų.

D. Gaižauskas interviu LRT.lt teigė tikintis, kad apkaltą LLRA-KŠS frakcijos Seime narei Irinai Rozovai, kurios lojalumu suabejota dėl ryšių su Rusijos diplomatais, galima spėti surengti iki parlamento kadencijos pabaigos. Vis dėlto „valstietis“ įtaria, kad apkaltą inicijuojantys opozicijos atstovai gali žaisti politinius žaidimus.

LVŽS Marijampolės skyriaus pirmininko pareigas einantis D. Gaižauskas akcentavo, kad „valstiečiai“, jei šiems po 2020 m. tektų vėl formuoti valdančiąją koaliciją, galėtų dirbti kone su visomis partijos, net ir su tomis, kurios buvo teisiamos. Jo manymu, vieninteliai konservatoriai yra ta partija, su kuria bendradarbiauti negalėtų ne tik „valstiečiai“, bet esą ir kitos politinės jėgos.

Interviu LRT.lt politikas atviravo, kad pastaruoju metu daug kritikos sulaukusios Žvalgybos įstatymo pataisos ir Seimo priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas galėtų būti koreguojami.

– NSGK atliekant tyrimą dėl Irinos Rozovos ryšių, opozicijos atstovai komitete nusprendė nelaukti ir inicijuoti apkaltą parlamentarei. Taigi, ar tyrimas, jei opozicijos atstovai jį boikotuos, o tikėtina, kad taip ir bus, turi perspektyvą?

– Mano manymu, tam tikri žmonės turi nusišalinti nuo tyrimo, kurie vienaip ar kitaip yra susiję. Yra pakaitiniai žmonės opozicijoje, kurie gali dalyvauti tyrime. O dabar tie opozicijos atstovai nori vis tiek dalyvauti tyrime. Tai yra pajuoka. Jeigu jie norėjo uždėti dėmę ant tyrimo, tai to ir pasiekė. Tyrimo pradžioje raginau dirbti greitai ir visi sutiko. Priėmėme sprendimą, kad koncentruosimės į pirmą tyrimo dalį, bet dėl antros ir trečios dalių darbai niekaip nejudėjo. Tik praėjusį posėdį išprašiau eiti toliau. Dabar komitete turime unikalią situaciją – valdančių ir opozicijos atstovų yra po šešis. Niekad taip nebuvo, sprendimų priimti greičiausiai nepavyks. Matau, kad patys opozicijos atstovai vilkina procesą, nors aiškina, kad vilkina valdantieji. [...]

Dabar opozicija sako, kad reikia daryti apkaltą I. Rozovai. Praėjusį posėdį pats klausiau, kodėl jie neinicijuoja apkaltos. Tai galima padaryti, surinkus parašus arba parašius kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Sakiau, kad po tyrimo galime teikti siūlymą dėl apkaltos. Dabar opozicija išbėgo su pareiškimu, kad reikia daryti apkaltą. Man keista, kodėl jie to nedarė prieš pusantrų metų.

– Jūs įtariate, kad opozicijos atstovai, staiga nutarę inicijuoti apkaltą I. Rozovai, esą žaidžia kažkokį žaidimą?

– Taip, nes pradėtas tyrimas dėl manipuliacijos informacija. Opozicija akcentuoja, kad rinks parašus, bet koks dokumentas taps pagrindu apkaltai? Jei tai bus ta pati pažyma, kurią turėjo Seimo pirmininkas ir ji buvo paviešinta, tai ko jie laukė? Jie tai seniai turėjo padaryti. Spėju, kad bus ta pažyma. Tada man įdomu, ką jie čia žaidžia.

– NSGK parlamentinį tyrimą, kaip nusprendė Seimas, turėtumėte pabaigti iki balandžio 30 d. Tai vis dėlto ar tokiomis aplinkybėmis, kokios dabar yra, tyrimą verta tęsti ir ar jį iki nurodytos datos spėsite atlikti?

– Sakiau, kad dar reikėtų trijų posėdžių ir galime pradėti formuluoti išvadas. Mes galėtumėme ir kovą baigti tyrimą, jei niekas netrukdys. Bet matau norą vilkinti tyrimą.

– Anksčiau, kalbėdamas apie parlamentinį tyrimą, užsiminėte, kad reikėtų kelti ne tik I. Rozovos, bet ir Seimo pirmininko V. Pranckiečio, buvusio komiteto vadovo Vytauto Bako, liberalo Virgilijaus Aleknos, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno atsakomybės klausimus, mat minėti parlamentarai galėjo žinoti informaciją apie I. Rozovos ryšius anksčiau, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ar Jūsų pozicija nepasikeitė?

– Seimas išėmė šiuos klausimus iš tyrimo, atsakomybės klausimų neliko. Gali būti tik politinė atsakomybė, nes Seime neatliekame nei teismo, nei policijos funkcijos. Galime kelti tik politinę atsakomybę arba apkaltą, jei Seimo narys sulaužo priesaiką. Bet kad įrodytum priesaikos sulaužymą, turi pateikti konkrečias aplinkybes, tarkime, tyčia atlikti veiksmai. Be to, apkaltos klausimus sprendžia speciali komisija, Konstitucinis Teismas.

– Grįžkime prie V. Pranckiečio liudijimo NSGK. Jis iš esmės teigė, kad žinojo VSD surinką informaciją apie I. Rozovos ryšius, bet pats neinicijavo jokių veiksmų, pabrėždamas, kad tiesiog perdavė informaciją NSGK, kuris esą galėjo imtis tyrimo. Jūs turite versiją, kodėl taip pasielgė V. Pranckietis?

– Prie ko čia NSGK? NSGK netiria tokių dalykų, tiria komisija. V. Pranckietis painiojosi. Tyčia ar netyčia, nežinau. Esi Seimo pirmininkas, turi patarėjus, esi paslapčių subjekto vadovas, esi supažindinamas su slapta informacija, gali atlikti tam tikrus veiksmus. Aš nuo savo vertinimo susilaikau. Tikiuosi, kad paaiškės, kodėl V. Pranckietis tylėjo. Jis įvardijo tris žmones, su kuriais kalbėjosi apie VSD informaciją: V. Baką, Ritą Tamašunienę ir I. Rozovą. Kodėl tik jie? Jeigu jis tuo metu atstovavo „valstiečiams“, tai galima buvo frakcijoje kelti klausimą dėl I. Rozovos. Dalyvavau visuose frakcijos posėdžiuose ir nieko apie tai negirdėjau.

– Ar tikite, kad šios Seimo kadencijos metu dar galima spėti surengti apkaltą I. Rozovai?

– Jeigu greitai dirbtume, tai per vasarį galima spėti atlikti tyrimą. Dar praeitų laiko, kol apkaltos klausimą spręstų Konstitucinis Teismas. Sunkiai, bet galima spėti, aišku, jeigu tikėtume, kad opozicija tikrai to nori. Gali būti taip, kad jie kalba viena, o elgsis kitaip.

– Kalbant apie parlamentinius tyrimus, Seime atliekamas ir kitas parlamentinis tyrimas – dėl galimos neteisėtos veiklos politikams, valdžios atstovams. Jam vadovauja „valstietė“ Agnė Širinskienė. Ar, Jūsų žiniomis, ta komisija tebedirba? Ar iš viso toks tyrimas yra reikalingas? Gal galima buvo šį tyrimą sujungti su NSGK atliekamu tyrimu?

– Į tą komisiją buvau įtrauktas, bet, kai tapau NSGK pirmininku, nusprendžiau joje nedalyvauti. Net ir teismai yra pasisakę, kad laikinosios tyrimų komisijos turi dirbti tik tų klausimų, kuriuos suformulavo Seimas, apimtyje. Negali pajudėti nei į kairę, nei į dešinę. Mūsų tyrimai nesusikerta. Realiai ten tiriamos kitos aplinkybės. Bet manau, kad aname tyrime kažkokie sprendimai turi būti priimti, ten, pavyzdžiui, nagrinėjamos Karalienės Mortos mokyklos sklypo įsigijimo aplinkybės, yra daugiau klausimų. Galbūt tuos klausimus pradėtų vystyti ir žurnalistai ar dar kažkas. Parlamentiniai tyrimai gali tapti informacijos, kurios Jūs patys nesusirinksite, šaltiniais.

– Itin daug diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos parlamentui teikiamos Žvalgybos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma žvalgybos pareigūnams suteikti teisę atlikti prevencinius pokalbius, tikrinti asmens dokumentus, atlikti administracinį areštą. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė tokias iniciatyva atmetusi, mat minimos priemonės, jo manymu, pažeistų žmogaus teises. Kaip Jūs vertinate šias pataisas?

– Kaip NSGK pirmininkas, priminčiau, kad VSD yra aukščiausia žvalgybos institucija, ji gali prasiskverbti į bet kurio žmogaus privatų gyvenimą, į firmų, kompanijų veiklą, VSD pareigūnų algos didžiausios. Daug dėmesio skiriame šiai institucijai. Bet situacija tokia, kad paprastas policijos patrulis turi teisę prieiti prie žmogaus ir pareikalauti jo parodyti asmens tapatybės dokumentą, o VSD pareigūnas tokios teisės neturi. VSD, prisiminkime, yra ne tik žvalgybos, bet ir kontržvalgybos institucija, kitaip tariant, pareigūnai ieško ir kitų valstybių žvalgų, gali fiksuoti ir nusikaltimus. Tarkime, vykdau operaciją, bet negaliu prieiti prie Jūsų ir paprašyti parodyti asmens dokumento. Nesąmonė didžiausia. Kai kurie kalba, kad čia vyks susidorojimai, bet palaukite – mes nepasitikime žvalgybos institucijomis? Jeigu nepasitikime, tai kaip mes leidžiame jiems prasiskverbti į žmonių gyvenimus?

Tas pats ir dėl sulaikymo. Jeigu vykdoma operacija ir pamatoma, kad žudomas žmogus, tai pareigūnas tokio asmens negali sulaikyti. Ar čia normalu? Pareigūnai nenaudotų perteklinės jėgos, jie imtųsi priemonių tik išskirtiniais atvejais.

Kalbant apie prevencinius pokalbius, prisiminkime Mindaugo Basčio ir I. Rozovos istorijas. Visas parlamentas klausia, kodėl žmonės neįspėjami iš anksto. Tam reikia prevencinio pokalbio. Kaip jį suprasti? Pavyzdžiui, tu negali žinoti, kad tavimi domisi kitų valstybių žvalgyba. Ji nori prieiti prie Jono, bet negali to padaryti tiesiogiai, tai bandys prieiti prie Jono giminaičio Petro ar jo draugo Antano. Tai kodėl Jono prevenciškai neįspėti? Kitų valstybių žvalgybą gali dominti, pavyzdžiui, Jūsų klasės draugų nuotraukos, susirašinėjimai su jais. Tokiu atveju pareigūnas gali patarti kompiuteryje įdiegti prevencines programas. Jeigu tai yra prevencinio pokalbio esmė, aš esu „už“. Bet visuomenėje kilo diskusija, kilo klausimai, ar nebus prevencinis pokalbis interpretuojamas kitaip. Tarkime, žmonės sako, kad jei pasisakys kokiame mitinge, jų kalbos gali būti pavadintos grėsme nacionaliniam saugumui. Kita vertus, svarstoma, ar prevencinis pokalbis galėtų užkirsti kelią žmogui gauti leidimą susipažinti su slapta informacija. Ar tai įstatyme apgalvota? Nėra apgalvota. Tada aš, kaip Seimo narys, sakau, kad reikia skatinti diskusiją.

Labai svarbi žvalgybos ombudsmeno institucija. Nagrinėjau užsienio valstybių praktiką. Ombudsmeno funkcija būtų panaši į Seimo kontrolieriaus. Tai galėtų būti du pareigūnai, kurie turėtų turėti ne mažiau kaip 10 ar 15 metų patirtį žvalgyboje ar kriminalinėje žvalgyboje, žmonės turėtų būti skaidrūs. Jie turėtų turėti teisę prieiti iki informacijos šaltinių, iki finansavimo. Ombudsmenas tikrintų, ar žvalgybos pareigūnai priemones taikė teisėtai.

Prisiminus prevencinių pokalbių priemonę, tai tokie pokalbiai vykdomi ir dabar, bet pokalbių atlikimo tvarka nėra reglamentuota. Jeigu būtų reglamentavimas, tai norėdamas atlikti prevencinį pokalbį turėčiau kreiptis į savo vadovą, jis patikrintų, ar yra pagrindas su konkrečiu asmeniu pasikalbėti. Po pokalbio turėčiau informuoti vadovą, kad atlikau tokį pokalbį. Dabar gali nutikti taip, kad pareigūnas pasako, jog atliks prevencinį pokalbį, žmogus atsisako atvykti, bet vadovui pareigūnas gali pasakyti, kad pokalbis įvyko. Kas tai patikrins? Niekas.

– Kaip Jūs apskritai vertinate dabartinę mūsų žvalgybos institucijų veiklą? Viešojoje erdvėje skamba įvairios nuomonės. Be to, bliūkšta mitas, kad VSD laimi visas bylas – neseniai teismas nutarė, kad VSD pažyma, kurios pagrindu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo pareigų atleistas Erikas Bėrontas, buvo nepagrįsta ir parengta, remiantis prielaidomis.

– Niekada nesakysiu, kad VSD reikia aklai pasitikėti. Visą laiką yra subjektyvių dalykų, nes VSD juk dirba žmonės. Iš darbo policijos imunitete patirties žinau, kad žmogus pagautas sakydavo, kad kažko niekada nedarys, bet tam tikros aplinkybės gali jį priversti elgtis kitaip. Žmogų galima sukompromituoti, gali jį privesti prie to, kad jis sulaužytų priesaiką.

Pirmą sykį istorijoje Seimo kontrolierius tikrino VSD veiklą. Laukiame ataskaitos. Kartoju, mums reikalingas ombudsmenas – nešališkas kontrolierius. Manau, kad dabartinės kontrolės priemonės yra nepakankamos. VSD jau yra pateikusi prašymą dėl ombudsmeno, V. Bakas to pasiūlymo neužregistravo. Dabar, kai kilo diskusija, opozicija sukergė VSD projektą su savo projektu ir jį užregistravo. Bet esmė tokia, kad ombudsmeno projektas yra paruoštas, apie jį bus diskutuojama NSGK.

– Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, tačiau kai kurie teisininkai svarsto, kad teisės akto nuostatos yra taisytinos. Pavyzdžiui, turto konfiskavimo procesas gali būti inicijuotas asmenų, kurie nėra nuteisti dėl nusikalstamų veikų, atžvilgiu. Ar Jums nekyla abejonių, kad kai kurios įstatymo nuostatos yra perteklinės, per daug drakoniškos?

– Pirminis įstatymo variantas ir tas, kuris dabar priimtas, skiriasi kaip diena ir naktis. Pirminis variantas buvo tiesiog norų kratinys, perteklinis. O dabar tas įstatymo variantas, kuris priimtas Seime, yra kokybiškas, bet diskutuotinas.

Pagrindinė civilinio turto konfiskavimo idėja – žmogus pats turi įrodyti valstybei, iš kur jis gavo turtą. Iki šiol valstybė privalėjo įrodyti, iš kur žmogus gavo turtą, nuo 2010 m. privalėjai pateikti duomenis valstybei. Dabar paimta geroji patirtis iš Vakarų valstybių, kai reikia pačiam, jei keli abejonių, pagrįsti savo turtą.

Abejonių dėl turto pagrįstumo gali kilti, jei padarei nusikaltimą, jei buvai nuteistas, jei įtariamas, jei buvai išteisintas. Pavyzdžiui, buvo tokia byla: kelių policininkas pareikalavo kyšio iš vairuotojo, jis duoda kyšį, vėliau pats vairuotojas praneša apie tai, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet liudijama vienas prieš vieną. Jei surandi tą kyšį, žmogus sako „čia mano pinigai“. Bylai trūksta įrodymų, žmogaus nuteisti negali. Naujas įstatymas leistų prisiminti tokias bylas. Žmogaus kaltės neįrodai, bet gali pradėti tikrinti jo turtą. Tarkime, policijos patrulis gauna 700 eurų, jo žmona nedirba, vienas važinėja su nauju „Mercedes“, o žmona vairuoja naują BMW, abu gyvena name, paskolų nepasiėmę. Gali kilti įtarimų. Marijampolėje taip yra buvę. Tokiu atveju galima pradėti turto tyrimą. Civilinis turto konfiskavimo įstatymas įpareigotų nurodyti, iš kur yra visas šitas turtas.

– Bet Jūs užsiminėte, kad yra taisytinų nuostatų įstatyme.

– Yra. Tas įstatymo galiojimas atgal (Įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d. – LRT.lt) kelia įtampas, bet kiti sakys „prieš dešimt metų prisivogė, bet bus neliečiami“. Galime, aišku, diskutuoti. Matyt, kažkas yra ne taip, nes, rengiant įstatymą, buvo sukviesti mokslininkai, teisininkai. Jeigu tai daroma vien dėl to, kad užsidėtų pliusiuką – gal tą bando daryti prezidentūra, – nėra gerai. Aišku, gal taip nėra. Gal prezidentas nori įstatymą vetuoti dėl kitų priežasčių, reikia išgirsti prezidentūros pasiūlymą. Jeigu tikrai taip yra, o man teko girdėti, kad norima iš įstatymo išmesti asmenis, įtariamus organizuotu nusikalstamumu, tai yra numatyti, kad jiems turto konfiskavimas nebūtų taikomas, tai būčiau „prieš“.

– Kuri institucija gali siekti, kad turto konfiskavimas nebūtų taikomas asmenims, įtariamiems organizuotu nusikalstamumu?

– Kalbama, kad dėl to prezidentūra gali vetuoti įstatymą. Sakoma, kad yra du variantai, kodėl prezidentas gali vetuoti įstatymą. Dėl veto, tai neturiu nieko prieš, jei būtų vetuojama dėl įstatymo galiojimo atgal, bet jei dėl šito būtų vetuojama, tai jau stočiau piestu prieš tai.

– Jūs esate ne tik NSGK vadovas, bet ir valdančiosios LVŽS narys, partijos Marijampolės skyriaus pirmininkas. „Valstiečiai“ gina į ne vieną skandalą pakliuvusį, prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimą praradusį LLRA-KŠS narį, susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Ar, Jūsų manymu, tai yra išmintingas elgesys?

– Jeigu matai, kad ta informacija tikrai yra išgalvota, jei matai, kad neteisingai kaltinamas žmogus, tai, matyt, tas žmogus kažkam nepatinka. Turiu omeny prezidento paskelbtą informaciją apie 20 žmonių, kuriuos esą įdarbino J. Narkevičius. Taip, dirba lenkai, išsiaiškinome, kad dirba paštininkais, yra partijos žmonių, bet nėra tiesioginio ryšio su ministru. J. Narkevičius lyginamas su buvusiu ministru Roku Masiuliu. Jūs žiūrėjote, kas vyko jo vadovavimo laikotarpiu? Siūlau pažiūrėti.

Jeigu vyksta kova tarp kažko, mes turime į ją įsikišti. Dabar matome susidorojimą. Su melagingomis naujienomis reikia kovoti. Reikėtų, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pasakytų savo žodį. Jei galėtų pasakyti, ar čia kas nors yra, ar nėra. Tada pasibaigtų ginčas. Dabar atrodo, kad vyksta kova tarp prezidento ir Vyriausybės. Kaip tai vertinti paprastam žmogui?

Mes savo pamokas, kai išeidavome per greitai į viešumą ir pasisakydavome vienu ar kitu klausimu, išmokome. Kai pasakai kažką, reikia tai įrodyti. Kalbant apie tą tinklą žmonių, paklausčiau, kodėl prezidentūra akcentuoja vieną žmogų? Tai filtruokite ir kitus. Klausimas dėl Seimo viešbučio – jis duotas Seimo nariams, parlamentarai gyvena čia su šeimomis, bet moka už komunalines paslaugas. Bet tai pateikta kaip baisiausias blogis. Dėl ko kaltas J. Narkevičius? Kad lenkas? Ar tai tikrai teisinga? Nemanau, kad teisinga. Jeigu gyvename demokratinėje valstybėje, yra valdžių pasidalijimas, tai kodėl negalime šiek tiek pakovoti dėl savo interesų?

– Ne visos su J. Narkevičiumi susijusių skandalų aplinkybės iki galo yra išaiškintos, bet ar elgtis kitaip neįtikina politinis fonas? Turiu omeny, kad ministras yra praradęs šalies vadovo pasitikėjimą. J. Narkevičiui greičiausiai toliau dirbti tokiomis aplinkybėmis nebus lengva.

– Reikia labai daug svarstyti, bet reikia laikytis ir teisingumo principo. Vaizdas nekoks, žmonių dėmesys sufokusuotas visai ne ten, kur reikia. Šitos klaidos – prezidento patarėjų ar kieno nors kito – yra akivaizdžios. Reikėtų kelti atsakomybės klausimą tų prezidento patarėjų, kurie sukėlė šitą erzelį, nepagrįstą nepasitikėjimą.

– O J. Narkevičiui nepalankus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas dėl neapmokėtų pietų neskatina pakeisti nuomonės ir pradėti diskusijos dėl ministro atsistatydinimo?

– Patikrinčiau visas ministerijas dėl tokių pačių situacijų. Tų oficialių pietų nuolat būna. Pietauja ir Seimo nariai, važinėja į komandiruotes, priėmimus. Kalbu apie reprezentacines lėšas, apie reprezentacinius susitikimus. Jie yra deklaruoti. Jeigu J. Narkevičiaus situacija yra vienetinė, tai negerai, bet, jeigu taip vyksta visose ministerijose, tai kas čia? Viena akimi aklas? Prezidentūra nieko nėra vaišinusi? Kaip atrodytų, jeigu, tarkime, Seimo pirmininkas nuvažiuotų vizito į kitą šalį ir pats susimokėtų sąskaitą? Mūsų nesuprastų.

– Ar nėra taip, kad LLRA-KŠS vadovaujantis Valdemaras Tomaševskis tiesiog grasina koalicijai, jog, atstatydinus Narkevičių, partija trenks durimis ir paliks Jus mažumoje?

– Nesuprantu, iš kur toks kabliukas. Bet, jeigu taip būtų prieš kokius metus ar dvejus, tai būtų svarbu. Žiūrėkite, rinkimai ant nosies. Pagrindiniai įstatymai priimti, biudžetas patvirtintas, reformos pradėtos. Kas mums grėstų? Jei išeitų LLRA-KŠS iš koalicijos, tai tegul išeina. Žmogus, kuris taip gąsdintų, nesuprastų, kad nėra kuo mus gąsdinti. Pirmalaikiai rinkimai? Nebaisu, vis tiek tuoj rinkimai prasidės.

– Kaip Jūs apskritai vertinate LLRA-KŠS per žvalgybos prizmę? Pats V. Tomaševskis buvo kviečiamas į pokalbį su VSD pareigūnu, bet atsisakė. Esate tas politikas, kuris gali susipažinti su slapta, žvalgybos surinkta informacija. Ar Jums nekyla abejonių dėl LLRA-KŠS ar atskirų jos narių lojalumo Lietuvos valstybei?

– Jums niekas neatsakys į šitą klausimą, nes tai gali būti slapta informacija. Realiai, jeigu vertintume LLRA-KŠS, tai jie yra dievobaimingi, patikimi partneriai – duoto žodžio laikosi. Tuo klausimu jie yra tvirta, besilaikanti duoto žodžio politinė jėga.

Kiek šnekėjau su Gediminu Kirkilu, tai 2006 m. jie patys tą kartelę rinkimuose, atrodo, ir pakėlė. LLRA-KŠS niekad to nereikėjo, bet kai buvo pakelta kartelė, tautinės mažumos pradėjo jungtis, pačios viena kitos pradėjo ieškoti.

Jeigu tos kalbos apie nelojalumą būtų pagrįstos, tai būtų baudžiamosios bylos pradėtos.

– Bet Jūs pats akcentavote prevencinių VSD pokalbių svarbą, tai ar Jums neatrodo, kad V. Tomaševskio atsisakymas pakalbėti su žvalgybos pareigūnu yra indikacija, jog žmogus turi, ką slėpti, kad jis gali būti nepatikimas?

– Priminsiu NSGK tyrimą. L. Kasčiūnas, Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis vaikščiojo, derino. Abejoti galima ir kitais. Kodėl mes susikoncentruojame tik į vieną asmenį? Negali žinoti, kiek vienokių ar kitokių žmonių buvo kviesta pokalbio į VSD.

– Interviu DELFI premjeras Saulius Skvernelis užsiminė matantis galimybę „valstiečiams“ po Seimo rinkimų bendradarbiauti su socialdemokratais, su Darbo partija. Ar Jūs pritariate šiai ministro pirmininko pozicijai?

– Be abejonės pritariu. Sakyčiau, kad galėtume bendradarbiauti, ko gero, su visais, išskyrus antivalstybinę partiją – konservatorius. Nemanau, kad kas nors su konservatoriais, jeigu jie ateitų į valdžią, norėtų bendradarbiauti. Nuo 2012 m. jie valdžioje nebuvo, užaugo nauja rinkėjų karta, kuri nenori ieškoti priešų, kaip tai daro konservatoriai. Tokia partija negali tapti visuomenine, partija lyderius turi išsirinkti, o ne paveldėti.

– 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu „valstiečių“ lyderiai kartojo, kad nenorėtų bendradarbiauti su partijomis, kurios turi problemų su teisėsauga, kurios yra teistos, teisiamos. Juk Darbo partija buvo teisiama. Ar „valstiečiai“ neišsižada savo anksčiau deklaruotų principų?

– Jeigu toks sprendimas (bendradarbiauti su Darbo partija – LRT.lt) būtų priimtas partijos suvažiavime, tada galima būtų kalbėti. Jeigu taip pasisakė pavieniai asmenys, lyderiai, tai yra vienas dalykas. Jeigu būtų partijos lygmeniu nuspręsta, tai būtų kitas dalykas. Kita vertus, viską reikia vertinti – su kokiais asmenimis bendradarbiauti, kokioje partijoje jie yra, kokioje buvo. O sprendimai partijoje turi būti priimami drauge. Jeigu būtų nuspręsta, kad su viena ar kita partija eiti kartu negalime, tai ir neitume. O viską galiausiai juk vertina rinkėjas.

– Kol kas „valstiečių“ populiarumas krenta. Aišku, valdančiųjų – kas bebūtų valdžioje – reitingai visada mažėja. Bet, atmetus šią aplinkybę, ar yra kokios kitos partijos populiarumo mažėjimo priežastys?

– Mes, „valstiečiai“, atėję į valdžią radome naftą ar gyvename iš tų pačių pinigų, kurių visada praktiškai buvo tiek pat? Pasiekėme NATO rekomendaciją dėl lėšų skyrimo gynybai, rūpinamės socialinės atskirties mažinimu – grąžinome pensijas, sutaupėme, padidinome pensijas. Rūpinomės vaikų skurdo mažinimu, farmacijos klausimais – dingo tarpininkai iš Lietuvos, kalbant apie vaistų pramonę. Rūpinamės verslu, investicijos į verslą nėra apmokestintos. Korupcijos prevencijos srityje pirmą kartą radome priešnuodžius. Ar matėte nors vieną apsivogusį, į skandalą patekusį „valstietį“? Padidinome vaiko pinigus. [...]

Išvardinau šiuos dalykus. Jaučiatės jaukiau? Bet kur matėte, kad šitaip ant politikų „varytų“? Anksčiau būdavo, kad, jei kažkas ant politikų kažką pasakytų, tai arba darbą prarastų, arba dar kažkas. Dabar niekas nebijo. Jaučiamės vakariečiais, taip? Atsiverskite žiniasklaidos puslapius nuo 2016 m. […] Apie „valstiečių“ nuveiktus darbus mažai kas diskutuoja. Viskas prasidėjo nuo Gretos (Kildišienės – LRT.lt), suvarė Ramūną (Karbauskį – LRT.lt) dėl jos kaip nežinau ką, bet pažiūrėkite į kitus lyderius, pažiūrėkite, su kuo jie gyvena. Suformuluota tokia nuomonė apie „valstiečius“: „netikėliai, žiopliai, valstybė nuskurdusi“. [...] Nėra taip blogai, bet viešojoje erdvėje mus kritikavo. Ramūnas palygintas su klounu, vėliau mus lygina su naciais. Jeigu mes būtume terliai, kurie atėmė pensijas, nepakėlė atlyginimų, tai tikiu, kad būtume nusipelnę kritikos.

– Lyderių klausimas. Susidaro įspūdis, kad „valstiečiai“, svarstydami, kas galėtų vesti jų kandidatų į Seimą sąrašą šių metų parlamento rinkimuose, renkasi iš dviejų – S. Skvernelis arba R. Karbauskis. Kuris iš šių dviejų žmonių, Jūsų manymu, turėtų vesti partiją rinkimuose?

– Dėliosimės strategiją, bus matyt. Jie abudu yra lyderiai, ir vienas, ir kitas visus neša. Iš R. Karbauskio juokiasi daug kas, bet juokiasi tie, kurie jo nekenčia. Bet yra grupė žmonių, kurie sako, kad žmogus vertas lyderio vietos. Reikia džiaugtis, kad yra du lyderiai. Du lyderiai yra geriau negu vienas lyderis. Gal atsiras trečias ar ketvirtas lyderis.

– Gal Jūs norėtumėte pretenduoti į sąrašo vedlio poziciją?

– Ne, net minčių tokių nėra. Aš labiau koncentruojuosi į regioninę, antikorupcinę, teisėsaugos, žvalgybinę politiką.

– Ar Jūs iš S. Skvernelio esate išgirdęs galutinį patvirtinimą, kad jis, jei toliau dalyvaus politikoje, tikrai neišeis į kitą partiją?

– Jeigu jis eis, tai su „valstiečiais“.

– 2016 m. tapęs LVŽS nariu Jūs per trumpą laiko tarpą šoktelėjote keliais karjeros laiptais į viršų partijoje ir tapote „valstiečių“ Marijampolės skyriaus pirmininku. Ar Jūs pats ketinate toliau dirbti LVŽS gretose ir su šios partijos vėliava dalyvauti Seimo rinkimuose?

– Tas, kas mane pažįsta, kitaip turbūt ir negalvoja. Jeigu kažką darau, tai darau iki galo, jeigu pasirenku komandą, tai su ja būnu iki galo. Jeigu apsisprendžiau ateiti į politiką su šia politine jėga, tai su ja ir liksiu. Aš galėjau to nedaryti, galėjau eiti su nepartine S. Skvernelio komanda, bet pasakiau, kad, jei yra partija, tai einu su partija. Pasirinkau „valstiečius“, nes jie yra nesusikompromitavusi, solidi partija. Taigi partijos tikrai nekeisiu.

– Seimo rinkimuose tikrai dalyvausite?

– Taip, dar vieną kadenciją norėčiau dirbti. Kandidatuosiu vienmandatėje apygardoje. Dar jėgų pakankamai yra, idėjų turiu, bet tik dar vienai kadencijai. Manau, kad Seimo nariu norėčiau dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas. Tada reikia daryti pertrauką, nes, kiek matau, su kai kuriais čia, Seime, nepavyksta susišnekėti. Jie apie gyvenimą šneka iš statistinių lentelių. Aš nenoriu nutolti nuo realaus gyvenimo, nuo suvokimo.

Manau, kad turime išlaikyti tą, ką padarėme, tik dabar aš norėčiau orientuotis į regionų, savivaldos politiką.

– Jeigu taip nutiktų, kad sėkmė Seimo rinkimuose Jums nenusišypsotų, ar turite planą B? Kuo užsiimtumėte?

– Be abejonės, turiu planą. Yra partijos skyrius Marijampolėje, kur pakankamai intensyviai dirba su jaunaisiais „valstiečiais“. Idėjų daug turime verslo, sveikatos, švietimo, kultūros srityse.

Aš esu teisininkas, tai galiu dirbti teisinį darbą. Galėčiau ieškoti darbo ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – LRT.lt), Jungtinėse Tautose. Po dalyvavimo misijoje Kosove esu apsigynę instruktoriaus vardą – galiu ruošti misionierius. Reikia tik noro. Galima ir ta veikla užsiimti, bet prisirišiu prie regiono, pasirinkau partinę veiklą.