Po to, kai Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose norinti dalyvauti mergina išgirdo gydytojo verdiktą, kad jai reikia pasidaryti krūtinės operaciją, Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnyba pradėjo vidinį tarnybinį patikrinimą šio atvejo aplinkybėms nustatyti.
Anksčiau portalui LRT.lt Monika (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sakė, kad nustebo išgirdusi gydytojo verdiktą dėl savo krūtinės: „Tau reikia operacijos“. Anot merginos, gydytojas aiškino, kad dėl krūtinės ji negalės nešioti kuprinės ir tinkamai atlikti tarnybos.
Norėdama lankyti Jaunųjų karininkų vadų mokymus, Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje mergina turėjusi atlikti medicininę apžiūrą. Patikrinus kraują ir padarius kitus tyrimus, ji atėjo į gydytojo kabinetą. Čia, patikrinęs stuburą, gydytojas pareiškė, kad reikia apžiūrėti ir merginos krūtinę.
Taip pat skaitykite
„Buvau viena tarp berniukų, tai nebuvo labai ko pasiklausti, ar ir kitoms mergaitėms taip buvo. Paprašė parodyti, nusirengiau, parodžiau, jis apžiūrėjo ir sako: tau reikia operacijos. Paklausiau, kokios operacijos.
Pasakė, kad tau daktarai sakys daryti operaciją, o tu iškart ir daryk. Man daktarai niekada nesakė, kad man reikia operacijos krūtinės, ar dar kažko“, – stebisi mergina.
Gydytojas privalo įvertinti galimas rizikas
Krašto apsaugos ministerijos LRT.lt atsiųstuose atsakymuose rašoma, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais chirurginių ligų įvertinimą karinės medicinos ekspertizės metu Regioninėse pakomisėse atlieka šeimos gydytojas. Ištyrimas pradedamas nuo bendravimo su pacientu, nusiskundimų ir anamnezės apie sveikatos būklę surinkimo, medicininės dokumentacijos ir duomenų iš prieinamų elektroninių sveikatos priežiūros duomenų bazių įvertinimo.
„Aiškinantis objektyvius simptomus ir požymius, atliekamas fizinis paciento tyrimas (bendrasis ir specialusis), kurio metu apžiūrimas visas kūnas, dėl ko paciento paprašoma nusirengti drabužius. Fizinio tyrimo metu vertinama paciento laikysena, stuburas, minkštieji audiniai, oda ir kitos organų sistemos“, – sako Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Anot ministerijos, nustatant tinkamumą karo tarnybai, svarbios visos kūno dalys ir jos yra įvertinamos fizinio paciento tyrimo metu. Tarnybos ypatumai lemia dažną, neretai ir ilgalaikį, šalmo, taktinės ir neperšaunamos liemenių bei kuprinės nešiojimą. Šios kario amunicijos dalys veikia (spaudžia) moters krūtinę smarkiau negu vyrišką, todėl, nustačius net menkiausius šios srities sutrikimus anamnezėje, gydytojas privalo įvertinti galimas rizikas ir aptarti tai su tiriamuoju asmeniu, rašoma atsakyme.
Kaip teigia ministerija, chirurginio paciento tyrimo metu vertinama paciento laikysena, normalūs stuburo linkiai, deformacijos, minkštieji audiniai (raumenys), krūtys ir kt. Specialiojo tyrimo metu gydytojas atlieka specialius testus, kurie padeda įvertinti įtariamus ar nustatytus sveikatos sutrikimus.
„Vertinant skeleto–raumenų sistemą, atliekami įvairūs judėjimo testai. Vienas jų – lenkimosi į priekį ištiestomis kojomis testas. Tai labai informatyvus testas vertinant stuburo ašies poslinkius, slankstelių paslankumą, leidžia įvertinti nugaros, sėdmenų ir kojų raumenis. Atlikus tokius paprastus testus ir įtarus ar nustačius sveikatos sutrikimus pacientui gali būti paskirti papildomi diagnostiniai tyrimai“, – tvirtina ministerija.
Pateiktuose atsakymuose teigiama, kad Lietuvos kariuomenė vadovaujasi pagarbos žmogaus orumui ir profesinės etikos principais, o iškilus klausimams ir abejonėms dėl medicininės patikros eigos ar rezultatų Lietuvos kariuomenė rekomenduoja nedelsiant kreiptis į Medicininės komisijos pirmininką. Karo medicinos tarnybos vado nustatyta tvarka tiriamieji, atvykę sveikatos patikrinimui, yra supažindinami su pakomisės vidaus tvarkos taisyklėmis bei skundų pateikimo tvarka.
