Lietuvoje

2020.01.29 18:02

Trys kokliušo protrūkiai vien per sausį: liga ypač pavojinga mažiems vaikams

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.01.29 18:02

Per sausį Vilniaus apskrityje kilę trys kokliušo protrūkiai atskleidė dar vieną skaudulį – nė vienas iš 8 vaikų nebuvo skiepytas vakcina, nors ji numatyta skiepų kalendoriuje ir yra nemokama. Užkrečiamų ligų specialistė pabrėžia, kad skiepai gali apsaugoti vaiką nuo sunkių kokliušo komplikacijų, taip pat ir mirties.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali būti pavojingų komplikacijų.

ULAC Imunoprofilaktikos skyrius visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė pabrėžia, kad liga yra labai pavojinga pirmaisiais gyvenimo metais. Kokliušu susirgusio kūdikio ligos eiga gali būti itin sunki, jam gresia rimtos komplikacijos. Vienos dažesnių – dėl kosulio priepuolių mažiau deguonies patenka į smegenis, apsunksta kvėpavimas, todėl yra ypač didelė grėsmė kilti neurologinėms komplikacijoms, taip pat gali atsirasi pneumonija, encefalopatija. Rečiau pasitaiko ausies infekcijos, gali būti dehidratacija.

„Labai svarbu paminėti, kad kūdikis negauna iš mamos visaverčio imuniteto, kuris leistų jam būti apsaugotam nuo kokliušo, todėl tas imlumas kūdikių kokliušui yra nuo pat pirmųjų dienų“, – sakė E. Savickienė. – „Jau gimdymo namuose teikiamos atmintinės, knygelės, kur yra aprašyta apie infekcijas, nurodytas skiepų kalendorius. Visada reikėtų teirautis gydytojo, jeigu kažkas neramina ar nėra aišku“.

Kokliušas gali baigtis mirtimi

ULAC duomenimis, žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint.

Užsikrėtęs kokliušu asmuo suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų. E. Savickienė pabrėžia, kad kokliušu serga ir vyresni nei 30 metų asmenys, kurie, beje, yra pagrindinis infekcijos šaltinis vaikams.

„Maži kūdikiai, naujagimiai užsikrečia nuo tėvų, senelių, auklių. Tad svarbu nepamiršti ne tik paskiepyti vaiką, bet ir planuojant nėštumą ar ką tik susilaukus naujagimio pasiskiepyti visiems šeimos nariams. Skiepijama yra nuo tos toksino, kuris sukelia būdingus ligai bruožus ir komplikacijas. Bakterija išskiria net ne vieną toksiną, bet daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios leidžia tai bakterijai prisitvirtinti prie kvėpavimo takų, vėliau formuoti gleivinės uždegimą ir taip paveikti skreplių susidarymą“, – tikino E. Savickienė.

Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu.

Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.

Lietuvoje 2012 m. ir 2015 m. buvo registruota po vieną mirties atvejį nuo kokliušo. Abiem atvejais mirė kūdikiai, kurie nebuvo skiepyti nuo šios ligos.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras 2017 m. buvo registravęs 3 mirties nuo kokliušo kūdikių iki 3 mėn. amžiaus grupėje. Visi šie kūdikiai buvo neskiepyti.

Suaugę nė neįtaria sergantys kokliušu

Įdomu tai, kad suaugę ne visada suvokia sergantys kokliušu. Mat Lietuvoje nuo šios ligos skiepijama jau nuo 1956 m. Skiepyti arba kokliušu persirgę asmenys gali pakartotinai užsikrėsti, bet ligos eiga nepalyginamai būna lengvesnė. Net pats kosulys nebeturi kokliušui būdingų bruožų. Dėl to vyresni asmenys dažnai mano, kad serga lengva viršutinių kvėpavimo takų liga, kai iš tiesų nešioja ypač mažiems vaikams pavojingą kokliušo virusą.

„Dažnai ta liga tiesiog yra nematoma, nes nėra raiškingo kosulio. Tyrimais yra nustatyta, kad iki 20 proc. suaugusių asmenų, kuriuos kosulys kamuoja ilgiau nei 4 savaites, sirgo kokliušu. Dažniausiai žmonės esant tokiems lengviems simptomams net nesikreipia į gydytojus“, – teigė ULAC atstovė.

Nuo gimimo pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą skiepų kalendorių vaikai skiepijami tris kartus per pirmuosius metus. Pirmą kartą nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Po trijų skiepų kuriam laikui susiformuoja imunitetas ligai, tačiau skiepus būtina kartoti kas dešimt metų.

Vakcina nuo kokliušo yra negyva, jos sudėtyje nėra gyvų virusų ar bakterijų, dėl to imunitetui nuo šios ligos vieno skiepo nepakanka. Dėl šios priežasties vaikai pagal skiepų kalendorių nemokamai skiepijami penkis kartus. Paskutinis skiepas, įtrauktas 2015 m., yra skirtas paaugliams iki 16 m., po kilusio kokliušo protrūkio šioje amžiaus grupėje.

Suaugusiems asmenims rekomenduojama skiepą atnaujinti kas 10 metų. Vakcina yra mokama, jos kaina svyruoja nuo 39 Eurų iki 45 Eurų.

„Ypač rekomenduojama pasiskiepyti tiems, kurių šeimose yra mažų vaikų, o labiausiai tiems, kas augina vaikus iki vienerių metų. Šitas skiepas suaugusiems yra ne tik nuo kokliušo, jo komponentuose dar yra difterijos ir stabligės vakcina“, – tikino E. Savickienė.

Ligą pavyko pažaboti skiepais

Lietuvos skiepų nuo kokliušo rodikliai yra gana aukšti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), ligą pažaboti galima tada, kai nuo jos yra paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. visuomenės.

2018 m. Lietuvoje buvo paskiepyta 92,3 proc. vaikų iki vienerių metų. E. Savickienė sako, kad rodiklis nėra blogas, tačiau pastebima mažėjimo tendencija. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo paskiepyta 93,7 proc. vaikų iki vienerių metų, 2016 – 94,1 proc.

PSO duomenimis kokliušas vis dar išlieka visuomenės sveikatos problema. Kasmet yra registruojama apie 16 mln. susirgimų pasaulyje, ir iš jų apie 195 tūkst. mirties atvejų, dažniausiai – vaikų.

„Kokliušas praėjusiame amžiuje buvo viena iš privalomų persirgti vaikams ligų. Didžiausias sergamumas ir mirtingumas nuo kokliušo buvo registruojami vaikų iki 6 metų amžiaus grupėje. Šiandien liga valdoma skiepais ir sergamumas yra pastebimai sumažėjęs visame pasaulyje. Visgi nesinaudoti skiepais turbūt „padeda“ internetas. Vienas iš pagrindinių argumentų – kam skiepytis, jeigu vis tiek susergama. Bet pasiskiepijus dažniausiai sergama lengvesne forma ir komplikacijų tikimybė žymiai sumažėja. Be abejo, mirties galima išvengti. Deja, tai nėra įvertinama“, – apgailestavo E. Savickienė.

LRT.lt primena, kad sausį Vilniaus apskrityje kilo trys kokliušo protrūkiai. Iš viso susirgo 8 vaikai, kurie nebuvo paskiepyti. Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du – Trakų rajone. Visi protrūkiai kilo šeimose – vienas nuo kito užsikrėtė vaikai. Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai – 6, 8 ir 10 metų amžiaus. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina.