Pakartoti 2012-uosius. Panašu, kad tokį tikslą išsikėlė Darbo partija, kurios pirmininkas Viktoras Uspaskichas neslepia ambicijų tapti ir premjeru. Tačiau partija vis dar yra kaltinamoji politinės korupcijos byloje, o nuo praėjusių rinkimų išbarstė ir dalį žymiausių savo partiečių.
Pastarieji Seimo rinkimai „darbiečiams“ nebuvo sėkmingi – nepavyko perkopti reikalingo 5 proc. barjero, o į parlamentą pakliuvo vos du vienmandatėse apygardose laimėję politikai. Tačiau prieš kone dvejus metus prie partijos vairo grįžęs jos steigėjas V. Uspaskichas įsitikinęs, kad 2020-aisiais seksis geriau.
„Jeigu žiūrėtume į tai, kaip vedžiau partiją į rinkimus 2012-ais metais, tai mes pradėjome nuo 6 proc. ir daugiamandatėje apygardoje laimėjome rinkimus. Todėl mes nusiteikę ir pasiruošę, potencialo yra parodyti tokius pačius rezultatus“, – portalui LRT.lt kalbėjo šiuo metu Europos Parlamente dirbantis V. Uspaskichas.
Darbo partijos reitingai iš tikro kyla ir, naujausiais duomenimis, ji tikrai turėtų perkopti 5 proc. barjerą, tačiau partijos pirmininkas, pagal reitingus, yra vienas iš mažiausią pasitikėjimą turinčių politikų. Be to, nemažai sukrėtimų patyrusi Darbo partija šiuo metu vis dar yra viena iš teisiamųjų vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Be to, po 2016-ųjų metų rinkimų partiją paliko tokie žinomi jos vardai kaip Loreta Graužinienė, Audronė Pitrėnienė, Virginija Baltratienė, Šarūnas Birutis, buvusi partijos pirmininkė Živilė Pinskuvienė ir kt.
Mes, ko gero, esame vienintelė partija, kuri aiškiai deklaruoja, kad mums nesvarbu pavadinimai ar kažkokios ideologijos.
Neslepia ambicijų
Visgi, su portalu LRT.lt kalbėjęs V. Uspaskichas atrodė nusiteikęs optimistiškai. Dar dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, kuriuose siekė Vilniaus miesto mero pareigų, jis tikino, kad Darbo partija po 2020-ųjų Seimo rinkimų parlamente tikrai turės savo frakciją. O dabar aiškėja, kad jis tikisi ir pergalės.
Europarlamentaro vadovaujama partija jau apsvarstė ir su kuo galėtų sudaryti koaliciją. Politikas teigė, kad kol kas neužtrenkia durų nė vienai partijai: „Mes, ko gero, esame vienintelė partija, kuri aiškiai deklaruoja, kad mums nesvarbu pavadinimai ar kažkokios ideologijos, nes jos yra devalvuotos. Reikia rūpintis valstybe, todėl jei atitiks programinės nuostatos, nesvarbu, kokia tai būtų partija, mes pasiruošę dirbti su bet kuo.“
Tiesa, kaip sakė V. Uspaskichas, šį kartą partija neketina nusileisti ir, jei nepavyks derantis dėl koalicijos suderinti programinių nuostatų, liks opozicijoje. Jis prisiminė, kad dar 2012-aisiais siūlė partijai nebūti valdančiosios koalicijos dalimi.
„Praktiškai be reikalo ten ėjome. Šį kartą nebežaisime, turėsime tokią gana agresyvią valstybei reikalingą programą, ji, suprantu, sukels nemažai diskusijų. Bet mes jos laikysimės, nes 30 metų visas tas žaidimas, matosi, neduoda jokių rezultatų. Mūsų programa bus tokia, kad būtų galima ištraukti iš to plaukimo pasroviui ir padaryti kokį nors proveržį. Man išvis programinis tikslas yra išvesti valstybę į patraukliausių valstybių penketuką pagal investicinę aplinką ir tai tikrai nesunku padaryti“, – komentavo V. Uspaskichas.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, partijai nesisekė 2016-ųjų rinkimuose, Darbo partijos lyderis sakė, kad iš dalies buvo kaltas pirmininkų pasikeitimas. Tačiau daugiausia kaltės jis metė tuomečiam rinkimų štabui, kuris, jo manymu, dirbo nekokybiškai.
Anksčiau sakęs, kad pats ves partijos sąrašą į rinkimus, dabar V. Uspaskichas kalbėjo, kad tai priklausys nuo partijos reitingų: „Jeigu iki rinkimų partijos reitingas kils iki kokių 20 proc., tai, ko gero, aš vesiu pats sąrašą, jeigu ne, tai vesiu partiją kaip kandidatas į premjerus.“
Neseniai prie partijos prisijungęs buvęs „valstietis“ Mindaugas Puidokas portalui LRT.lt kalbėjo, kad šiuo metu Darbo partijos startinė pozicija 2020 metų rinkimuose yra gera. Jo teigimu, pasirengimas rinkimams vyksta profesionaliai.
„Galiu lyginti su 2016 metų patirtimi, tai, iš tikro, tas pasirengimas yra, nusiteikimas darbinis, yra noras rinkimuose pasirodyti kuo geriau ir siekti laimėti daugiamandatėje apygardoje. Tas siekis nėra paprastas, nėra lengvas, bet sunkiai ir kryptingai dirbant viskas yra įmanoma“, – komentavo M. Puidokas ir pridūrė, kad partija turės ir rimtų konkurentų.
Anot M. Puidoko, nemaža dalis rinkimų sąraše ketinančių būti žmonių bus partijos nariai, tačiau jame bus ir nepartinių asmenų.
Skardžius yra, bet nėra?
Šioje kadencijoje Darbo partija kiek papildė savo gretas. Prie jos prisijungė su Liberalų sąjūdžio sąrašu į Seimą patekęs Andrius Mazuronis. Taip pat ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) palikęs buvęs kandidatas į prezidentus M. Puidokas. Panašu, kad apie prisijungimą gali mąstyti ir buvęs „socialdarbietis“ Artūras Skardžius. Visgi, jo situacija kiek neaiški.
Pats A. Skardžius paliko Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), bet liko frakcijos dalimi. Dar neseniai Darbo partijos internetiniame puslapyje jis buvo įvardytas, kaip vienas iš partijos atstovų Seime. Paklaustas, ar A. Skardžius prisijungė prie Darbo partijos, V. Uspaskichas atsakė negalintis to patvirtinti: „Galbūt, jeigu jis atėjo, įstojo, tai geras dalykas. Jis patyręs politikas, vertas dėmesio.“
Apie prisijungimą prie Darbo partijos paklausėme ir paties A. Skardžiaus. Jis patikino šiuo metu nepriklausantis jokiai partijai. „Ne, aš nesu partijos narys. Nežinau, kas įtraukė, gal kažkokia klaida įvyko. Kol kas nepriklausau jokiai partijai. Rinkimai artėja, gali visaip būti“, – sakė A. Skardžius.
Tačiau portalui LRT.lt pradėjus domėtis galimu A. Skardžiaus prisijungimu prie Darbo partijos, jo pavardė iš Darbo partijos puslapio netrukus dingo.
V. Uspaskichas teigė, kad yra nemažai žmonių, kurie norėtų įsitraukti į partijos komandą, bet, ką priimti, bus sprendžiama pagal tai, kokie jų pageidavimai dėl vietos partijos rinkimų sąraše.
Gali pasispardyti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas portalui LRT.lt komentavo, kad Darbo partija turi šansų vėl būti parlamentine partija. Anot jo, didelį vaidmenį augančiame partijos reitinge vaidina V. Uspaskicho sugrįžimas prie partijos vairo. Be to, pasak politologo, 2016-aisiais Darbo partijai nepavyko, nes po ketverių metų valdžioje jie išbarstė žmonių pasitikėjimą.
„Jie buvo po valdžios, kitos buvusios valdžios partijos tuomet irgi gavo į kaulus. Kairieji rinkėjai nusisuko, perbėgo pas „valstiečius“. Be to, V. Uspaskichas buvo pasitraukęs į šalį, 2016-ais metais jis nedalyvavo rinkimų kampanijoje“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Be to, pasak politologo, V. Uspaskichas yra charizmatiškas politikas, todėl sugeba pritraukti kairiojo elektorato rinkėjus. Visgi, kaip sakė V. Dumbliauskas, Darbo partija gali nesitikėti gauti dešiniųjų rinkėjų balsų, nes jie lojalūs ir visada balsuoja už dešiniųjų partijas.
„Kairysis elektoratas nėra toks lojalus, jam reikia, kad politikas, už kurį balsuoja, būtų įdomus. V. Uspaskichas ir duoda tą įdomumą. Ką jis kvies į partiją ar ko nekvies – tai antraeiliai dalykai“, – sakė politologas ir pridūrė, kad rinkėjai gali jau būti pamiršę ir partiją purčiusius skandalus, ir tebesančias bėdas.
V. Dumbliauskas taip pat sakė, kad V. Uspaskichas žino, kokius pažadus reikia duoti žmonėms, kad patrauktų jų dėmesį, pavyzdžiui, žadėti minimaliosios algos augimą. Politologas kalbėjo, kad V. Uspaskichas turi gerą nuojautą, žino, kur per rinkimų kampaniją telkti resursus.
