Lietuvoje

2020.01.24 18:50

Vytautas Grigaravičius: politikai visada stengėsi valdyti policiją

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2020.01.24 18:50

„Pas mane atvažiuodavo politikai, prašydami atleisti kokio nors komisariato vadovą ir į jo vietą paskirti kitą žmogų. Aš niekuomet jų prašymų nevykdžiau“, – LRT RADIJUI pasakoja buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras, o dabar Policijos patariamosios kolegijos vadovas Vytautas Grigaravičius.

Interviu LRT RADIJUI V. Grigaravičius netgi tikina sulaukdavęs grasinimų, jog pasigailės, jeigu nevykdys nurodymų.

– Vienas pirmųjų naujo generalinio komisaro Renato Požėlos susitikimų buvo su policijos veteranais. Kodėl?

– Pastaruosius penkerius metus atsirado tam tikra riba tarp buvusių pareigūnų ir tebetarnaujančiųjų, todėl galbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl generalinis komisaras nutarė pakviesti veteranus pasikalbėti. Per pokalbį jis išreiškė norą, kad ateityje būtų įkurta Policijos patariamoji kolegija, kur policijos veteranai būtų tarsi lakmuso popierėlis tarp gyventojų ir policijos bendruomenės, tarp esamų policijos pareigūnų ir veteranų, kurie yra išėję, bet turi brandžią patirtį. Taip gimė mintis sukurti Policijos patariamąją kolegiją.

– Jūs sakote, kad tai buvo pastaruosius penkerius metus. Turite omenyje, kad tuo metu, kai policijai vadovavo Linas Pernavas, veteranai buvo išstumti?

– Vyko įvairūs procesai ir reformos, per kuriuos nemažai pareigūnų paliko tarnybą dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, etatų mažinimo.

Negalima sakyti, kad penkerius metus buvo pastatyta siena: vyko bendravimas, bet galbūt, jeigu būtų labiau įsiklausyta į buvusių pareigūnų nuomonę, kai kurių reformų būtų išvengta, pavyzdžiui, pareigūnų, dirbusių su nepilnamečiais. Tai labai siaura, bet labai specifinė sritis, kur reikalingos specialios žinios, kurių reagavimo komandos neturi. Kita sritis – apylinkių inspektoriai. Tai yra tarsi policijos pareigūnai, prižiūrintys tam tikrą teritoriją ir renkantys informaciją, tiriantys buitinius nusižengimus. Kaimiškose vietovėse tai labai aktualu. Ten žmonės kitaip reaguoja ir jie turi pažinoti žmogų, kad juo pasitikėtų ir bendrautų.

– Iš sistemos pasitraukėte 2007-aisiais. Vėl grįžtate?

– Visą gyvenimą, kaip daugelis tarnybą baigusių pareigūnų, širdyje likau policijos pareigūnu. Jeigu ir nesame tarnyboje, vis tiek bendraujame ir žiūrime, kas vyksta.

Pastaruosius penkerius metus atsirado tam tikra riba tarp buvusių pareigūnų ir tebetarnaujančiųjų

– Jūsų pasitraukimo priežastis – girtas policininkas, suvažinėjęs tris mažamečius berniukus. Tą vakarą, kalbėdamas LRT studijoje, verkėte. Nesigailite, kad tuo metu pasitraukėte, o ne likote?

– Ne, sprendimas buvo priimtas. Tuo metu buvo sunku apsispręsti, nes 32 metus tarnavau policijoje. Buvo gaila vaikų ir labai pikta dėl buvusio pareigūno poelgio. Tokia istorija.

– Buvo kalbama, kad policija yra „nuvaryta“ ir reikia sisteminių pokyčių – pradėti nuo viršūnių.

– Policija tam tikra prasme buvo „nuvaryta“, nes daugelį metų ji neturėjo politinio palaikymo. Politikai visada stengdavosi daryti įtaką policijai ir ją valdyti. Pas mane atvažiuodavo politikai, prašydami atleisti kokio nors komisariato vadovą ir į jo vietą paskirti kitą žmogų. Aš niekuomet jų prašymų nevykdžiau. Tokiu atveju tu nesi parankus ir mylimas. Todėl skirstant biudžetą policiją ir neturėjo tokio palaikymo, kokį turėtų turėti. Todėl buvo labai sunku dirbti.

– Ar dabar politikai irgi nori valdyti policiją?

– Dabar nežinau, bet man vadovaujant taip buvo. Ateidavo pas generalinį komisarą ir sakydavo, kad ką nors reikia atleisti. Kai pasakydavau, kad taip nebus, sakydavo, kad pasigailėsiu.

Politikai visada stengdavosi daryti įtaką policijai ir ją valdyti

– Visuomenę sujaudino galimas mergaitės pagrobimas praėjusią savaitę, kai policija buvo sukelta ant kojų. Praėjus savaitei rezultatas toks pats. Neaišku, ar mergaitė pagrobta, ar ne. Savaitė darbo, o rezultatas toks pats. Kodėl?

– Tikėtina, jog pagrobimo nebuvo, nes, jeigu jis būtų įvykęs, būtų atsiliepę tėvai, giminaičiai ar kaimynai. Įvairūs tyrimai parodė, kad paties fakto nebuvo. Iš kitos pusės tai buvo gera mokomoji priemonė. Žinoma, tai kainavo, bet pareigūnai tarsi repetavo galimą situaciją. Nėra garantijos, kad panašių situacijų nebus ateityje.

– Žalios rodyklės. Viską dėl jų sprendžia savivaldybės su Susisiekimo ministerija. Ką Jūs, kaip Patariamosios kolegijos vadovas, patartumėte dėl žalių rodyklių?

– Aš patarčiau arba jas grąžinti, arba organizuoti eismą taip, kad atsirastų reguliuojamos rodyklės. Aišku, žalių rodyklių pakabinimas yra pigesnis variantas. Jei taip neišeitų, galima dėti brangesnes reguliuojamas rodykles, bet kad jos būtų, nes tai sukelia didelę sumaištį.

– Kodėl tokioje situacijoje niekas neklausia policijos nuomonės?

– Turėtų klausti. Jeigu atsiranda pamąstymai dėl kokių nors naujovių, reikėtų kaip nors kitaip organizuoti eismą, reformas. Tokiu atveju geriau daryti tam tikrus eksperimentus: pasirinkti kokį nors miestą arba jo dalį ir žiūrėti, kas iš to gausis, ar pasiteisins, ar ne, o tik tada tai daryti visoje šalyje.

Išsamiau – laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.