„Jeigu būtų „The New York Times“ tokia antraštė: „Lietuviai nestabdo – olimpiadininkai gliaudo nobelistų kūrinius“ – va čia tai būtų fantastika, suprantat? O mes dar vis kalbame apie tai, kodėl lietuviui yra šventas koplytstulpis... Tas pats per tą patį“, – LRT RADIJUI sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) valdybos narys Arūnas Šileris.
Ragina išsilaisvinti nuo sakralių archetipų
Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija dėl vykusios lietuvių kalbos olimpiados. Parinktos olimpiados temos kvietė rašyti apie žemdirbius ir baltų dievybes. Olimpiadoje dalyvavo 9–10 ir 11–12 klasių moksleiviai. Vieni turėjo rašyti tema „Kuo man įdomus baltų mitologinis pasaulis“, o kiti – „Kokias vertybes ugdo žemdirbiška kultūra“.
Būtų laikas išsilaisvinti, tapti atsakingiems, į pasaulį žvelgti plačiau, užuot saugojus sakralius dalykus.
„Kodėl mes taip stipriai baudžiame savo vaikus?“ – tokia buvo LKLMS valdybos nario A. Šilerio pirmoji reakcija, išvydus olimpiados temų pavadinimus. Pasak jo, kokia tema bebūtų parenkama, viskas baigiasi koplytstulpio, kančios, vyžos ir panašių dalykų sakralizavimu.
Anot jo, mūsų šalis jau greitai žengs į ketvirtą laisvos Lietuvos dešimtmetį ir „būtų laikas išsilaisvinti, tapti atsakingiems, į pasaulį žvelgti plačiau, užuot saugojus sakralius dalykus“. „Mes manome, kad to saugojimo (minimų sakralių dalykų – LRT.lt) tikrai užtenka“, – neabejoja A. Šileris.
Mokytojai patys prašo temų
Vilniaus universiteto (VU) profesorė, olimpiados užduočių sudarytoja Dainora Pociūtė primena, kad tokia olimpiada buvo surengta 11-tą kartą ir buvo sukurta beveik pusė šimto temų. „Tarp tų 50-ties temų yra buvęs labai platus spektras įvairiausių temų rašinių ar esė“, – tikina D. Pociūtė.
Tai nėra temos, kurios būtų tabu – tai svarbios temos, kuriose yra pagrįsta mūsų lietuvių klasikinės literatūros tradicija.
Pasak jos, temų būta nuo socialinių, filosofinių, literatūrologinių ir kitų labai plataus spektro problemų iki šiemet pirmą kartą duotų tokių temų. „Todėl visiškai nesutinku, kad olimpiadose duodamos tos pačios temos – pirmą kartą temose apskirtai yra vartojami žodžiai „žemdirbystė“ ar „baltų kultūra“, – tvirtina olimpiados užduočių sudarytoja. – Tai nėra temos, kurios būtų tabu – tai svarbios temos, kuriose yra pagrįsta mūsų lietuvių klasikinės literatūros tradicija“.
Olimpiada yra gabiesiems vaikams, primena VU profesorė ir pabrėžia, kad rajoniniame etape mokytojai yra visiškai laisvi atsirinkti gabiausius mokinius, kuriuos nori siųsti į respublikinį olimpiados etapą. „Tačiau mokytojai laisvai rinktis mokinių nepanoro ir prašydavo bendrų rajonams temų ir užduočių, – sako pašnekovė. – Dėl to mes jau 11-tus metus ir siūlome tas bendrąsias užduotis. O kaip jau jie tas temas atsirinka ir įvertina, yra pačių mokytojų laisva valia“.
D. Pociūtė taip pat pabrėžia, kad pateiktose temose jokiais būdais nėra reikalaujama kažką sakralizuoti. „Yra liepiama samprotauti, o ne sakralizuoti“, – tikina lietuvių kalbos olimpiados užduočių sudarytoja.
Literatūroje nemato tarptautiškumo
LKLMS valdybos narys A. Šileris įsitikinęs, kad olimpiada yra „galimybė siųsti žinią, ką mes darome, kuria kryptimi mes, kaip valstybė, einame. „Jeigu mūsų mokiniai per olimpiados užduotis nagrinėtų Nobelio premijos laureatų kūrinius, tai diskutuotų apie tai ir žinotų, kad tam bus reikalingas ypatingai platus išprusimas tiek lietuvių, tiek ir visuotinės literatūros autorių kūrinių“, – teigia A. Šileris.
Važiuodamas į studiją jis sako pagalvojęs apie užsienio spaudos dėmesį šiai temai. „Jeigu būtų „The New York times“ tokia antraštė: „Lietuviai nestabdo – olimpiadininkai gliaudo nobelistų kūrinius“. Va čia tai būtų fantastika, suprantat? O mes dar vis kalbame apie tai, kodėl lietuviui yra šventas koplytstulpis... Tas pats per tą patį“, – nusivylimo neslepia pašnekovas.
Mokytojų bendruomenė, pasak A. Šilerio, stebi tokią tendenciją, kad pastarosiose olimpiadose vyrauja tik lietuvių kilmės autorių kūryba. „Apie tarptautiškumą mūsų literatūra kol kas kalbėti neišeina“, – sako LKLMS valdybos narys.
Plačiau – radijo įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
