Lietuvoje

2020.01.23 09:11

Nausėdos patarėja: „antilenkiška isterija“ tikrai nepasitarnauja Lietuvos tautų sugyvenimo labui

prezidentas vykimu į Aušvicą palaiko Lenkijos vadovą
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.01.23 09:11

„Kaip tik turėjome susitikimą su Lenkijos prezidentu Duda. Abu prezidentai labai ilgai kalbėjosi. Lenkijos prezidentas labai gerai informuotas, kas dedasi kaimyninėje Lietuvoje. Mūsų šalies prezidentas neišgirdo nė vieno priekaišto dėl šių įvykių“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Jeruzalę, Holokausto forumą. Šalies vadovas Holokausto aukas pagerbs kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice. Lietuvoje labai daug kalbama apie tokį mūsų šalies vadovo sprendimą.

Iš Pasaulio ekonomikos forumo, vykstančio Šveicarijos Davoso mieste, kalbamės su Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

– Kodėl buvo nuspręsta vykti į Aušvicą, o ne Jeruzalę?

– Dvejose vietose vienu metu būti neįmanoma – tenka daryti sunkius pasirinkimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvai Izraelyje yra atstovaujama labai aukštu lygiu – prezidentas paprašė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kad jį atstovautų. Tai gi, Seimo pirmininkas su delegacija yra Jeruzalėje.

Na, o prezidentas, norėdamas pagerbti Holokausto aukas, kitos savaitės pradžioje, pirmadienį, važiuoja į Lenkiją, Aušvicą, kur bus taip pat didelė ceremonija su tragediją išgyvenusiais žmonėmis. Prezidentas juos pagerbs, nusilenks.

– Praktiškai visi apžvalgininkai sako, kad tikroji prezidento nevykimo priežastis į Jeruzalę yra Rusija – dėl jos prezidento pasisakymų, dėl bandymų perrašinėti antrojo pasaulinio karo istoriją. Kiek įtakos tam sprendimui nevykti turi Vladimiro Putino pasisakymas apie antrąjį pasaulinį karą?

– Rusija jau kuris laikas vykdo tam tikrą veiklą, kurią galima būtų pavadinti informaciniu karu arba mūšiu dėl antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo. Tai yra ideologinis karas su daug dedamųjų. Šito karo kontekste Putinas, deja, kvestionuoja kai kuriuos dalykus, kurie mums iki šiol atrodė nekvestionuotini, kaip kad Molotovo-Ribentropo paktas.

Tai slaptas paktas, kuriuo buvo pasidalinta Europa. Baltijos šalys buvo okupuotos sovietų. Visą šitą mes žinome dar nuo mokyklos suolo. Tačiau Putino propagandoje viskas išverčiama kitaip, sakant, kad tas paktas gal ir nebuvo toks jau neteisėtas, svarstoma, gal Rusija buvo priversta su tuometine nacistine Vokietija tartis. Vyksta tam tikras istorijos perrašymas, kuris labai neigiamai atsiliepia ir mūsų santykiams su Rusija ir apskirtai bendrame kontekste.

– Apžvalgininkai sako, kad prezidentas, vykdamas į Lenkiją, parodo strateginę partnerystę ir dėmesį Lenkijai.

– Lietuvos ir Lenkijos požiūris į antrojo pasaulinio karo istoriją taip pat yra labai panašus, kaip ir kitų Baltijos šalių. Taip pat ir Rumunijos, kuri labai nukentėjo antrojo pasaulinio karo metais. Neturime leisti, kad šita istorija būtų užmiršta, neturime leisti, kad istorija būtų iškraipyta ir kad mūsų vaikai jau nebežinotų, kas gi įvyko antrojo pasaulinio karo metu.

– Kaip Lietuva ir prezidentas vertina tai, kad Holokausto forume neleista pasisakyti Lenkijos prezidentui, tačiau leista Rusijos vadovui. Būtent Lenkijos prezidento nevykimo argumentas ir yra tas, kad jis negalės ten kalbėti.

– Kiek mums yra žinoma, pasisakymai yra leisti tik penkių šalių delegacijoms: Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos. Jeigu ieškoti logikos, kam yra leista pasisakyti, tai visos tos šalys buvo sąjungininkės, plius dar Vokietija.

Putinui bus leista kalbėti pirmam. Jis gali pateikti savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims.

– Prezidentas nevykti į Jeruzalę nusprendė paskutinę minutę. Ar sulaukėte kažkokios reakcijos iš Izraelio? Ar nepablogins tai Lietuvos santykių su Izraeliu?

– Labai tikime, kad tai neturėtų pabloginti santykių su Izraeliu. Visgi Lietuvai atstovaujama aukštu lygiu. Prezidentas turi mintį Izraelyje apsilankyti dar šiais metais.

– Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sako prezidentūra priešiškai bando nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRA pareiškime apgailestaujama, kad visuomenės informavimo priemonės Lietuvoje įplieskia šmeižikišką kampaniją, kurią galima pavadinti „antilenkiška isterija“. Ar iš pačios Lenkijos yra sulaukta kažkokių reakcijų šiuo klausimu?

– Kaip tik turėjome susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Abu prezidentai labai ilgai kalbėjosi. Lenkijos prezidentas labai gerai informuotas, kas dedasi kaimyninėje Lietuvoje. Mūsų šalies prezidentas neišgirdo nė vieno priekaišto dėl šių įvykių.

Dėl LLRA pareiškimo, tai noriu priminti, kad LLRA dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje, kad yra delegavusi du ministrus. Tamašunienė dirba Vyriausybėje ir prezidentas jai neturi jokių priekaištų. Todėl šita keliama „antilenkiška isterija“ tikrai nepasitarnauja Lietuvos tautų sugyvenimo labui.

– Lenkijos prezidentas apie šią situaciją žino?

– Lenkijos prezidentas apskritai daug žino apie Lietuvą, kaip ir mes apie Lenkiją. Tai yra normalu.

– Prezidentas Davose sakė, kad tikisi Europos lyderių ryžtingumo, atsakant į Rusijos keliamas grėsmes. Kokiose situacijose dabar pasigendama to ryžtingumo?

– Europos Sąjungos (ES) lyderiai, diskusijose dėl užsienio politikos ir santykių su kaimyninėmis šalimis, dažnai išsako nuomonę, kad reikia ieškoti sutarimo, sąlyčio taškų ir eiti į kažkokį kompromisą. Tuomet kyla problema, kuri yra etinio pobūdžio – su kuriomis šalimis galima ir su kuriomis negalima eiti į tą kompromisą? Kur yra tos „raudonos linijos“, kuomet jau sunku eiti į tą kompromisą?

Kalbant apie santykius su Rusija, „raudonos linijos“ ES lyderių buvo aiškiai išsakytos – turi baigtis Krymo okupacija ir karinis konfliktas Donbase.

Šitos sąlygos nėra įvykdytos. Kol jos nebus įvykdytos, laikyti Rusiją ES partnere yra labai sunku.

Parengė Vismantas Žuklevičius