Lietuvoje

2020.02.02 07:00

Psichologai perspėja – dideli sau iškelti lūkesčiai ir perfekcionizmas gali būti pavojingi

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.02.02 07:00

Savo idealo ar kriterijų neatitikimas, jausmas, kad neatitinki kitų tau svarbių žmonių iškeltų lūkesčių, gali būti labai skausmingas ir lemiantis savęs nuvertinimą, LRT.lt sako kalbinti psichologai. Pasak jų, per aukšti lūkesčiai gali didinti savižudybės riziką, todėl išskiria, kad siekiant ambicijų neprivalai savęs bausti ir menkinti.

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, psichologas Paulius Skruibis portalui LRT.lt sako, kad viena savižudybės priežasčių gali būti negebėjimas atitikti savo arba kitų žmonių iškeltų lūkesčių kartelės. Vis dėlto, akcentuoja jis, nederėtų sakyti, kad tai yra pagrindinė priežastis – kiekvienas atvejis būna labai skirtingas, o tam tikros aplinkybės gali priklausyti ir nuo šalies, kurioje žmogus gyvena.

„Nekelia abejonių, kad kai kuriais atvejais tai yra svarbus veiksnys. Savo idealo ar kriterijų neatitikimas, jausmas, kad neatitinki kitų tau svarbių žmonių iškeltų lūkesčių, gali būti labai skausmingas, lemiantis savęs nuvertinimą. Bet tikrai ne visiems“, – pabrėžia VU docentas.

Konsultuojantis psichologas, Savižudybių intervencijos mokymų lektorius, vyriškumo tyrinėtojas bei seminarų ir grupių vyrams vedėjas Antanas Grižas sutinka, kad per aukšti lūkesčiai didina savižudybės riziką, tačiau pabrėžia, kad vienos savižudybės priežasties nėra.

Savižudybė yra sudėtingas reiškinys, kurio paprastai apibendrinti neišeina, tvirtina A. Grižas. Jo teigimu, įvairūs tyrimai rodo, kad žmonės mėgina žudytis, kai daug dalykų „sukrenta į krūvą“, o supaprastintai apibendrinti savižudybės priežastis yra pavojinga.

„Pavyzdžiui, jei koks nors vyras nusižudytų praėjus valandai po to, kai draugas jam pasakė: taigi būk vyras, Petrai. Susiimk!, kyla rizika tą draugą kaltinti dėl Petro savižudybės. Labai dažnai po įvykusios savižudybės skubama ieškoti: o tai kas kaltas? Realybė tokia, kad greičiausiai Petras gyvenime turėjo daug įvairių sunkumų, jautė daug psichologinio skausmo ir tas neempatiškas draugo komentaras tebuvo paskutinis lašas“, – aiškina A. Grižas.

Savęs vertinimas gali tapti trapus

Tačiau P. Skruibis sutinka, kad dideli sau iškelti lūkesčiai ir perfekcionizmas gali būti pavojingi. Anot P. Skruibio, tais atvejais, kai savo vertę žmogus grindžia tokiais išoriniais veiksniais, kaip kitų požiūris, užimamas statusas ar turimos pareigos, tada savęs vertinimas tampa labai trapus.

Išoriniai aspektai kinta – vienu metu žmogus gali būti labai sėkmingas, užimti geras pareigas ir būti dėmesio centre, bet kitu gyvenimo periodu susiduria su nesėkmėmis ir viso to nebėra, svarsto psichologas. Taigi jei savęs vertinimas paremtas būtent tais išoriniais aspektais, gyvenimo aplinkybių pasikeitimas gali būti labai skausminga patirtis, aiškina P. Skruibis.

Tokiai nuomonei pritaria ir A. Grižas, anot jo, net jei tai nėra pagrindinė savižudybės priežastis, perfekcionizmas gali didinti savižudybės riziką.

„Ar perfekcionizmas, šilumos trūkumas, lūkestis būti nepriklausomu gali žmogui kelti kančią? Ar tai gali didinti savižudybės riziką? Žinoma, kad gali“, – portalui LRT.lt sako A. Grižas.

Psichologo teigimu, tenka pripažinti, kad iš vyrų ir berniukų vis dar tikimasi, jog jie bus savarankiški, neprašys pagalbos, nesiskųs. Vis dėlto, akcentuoja jis, tai galioja ne vien vyrams – pavyzdžiui, Vilniaus universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad tiek bandę žudytis vyrai, tiek moterys, turi įsitikinimą, kad jie su viskuo turi susitvarkyti patys.

Perfekcionizmas – didelis kančios šaltinis

Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad nusižudžiusiems vyrams buvo svarbus jų statusas ir pinigai, aplinkinių pripažinimas, o prieš save ranką jie pakėlė tuomet, kai tobulas įvaizdis pradėjo eižėti. A. Grižas pastebi, kad tokiais atvejais perfekcionizmas tampa pavojingas, tačiau, svarsto jis, svarbu atskirti perfekcionizmą nuo ambicingumo ar idealizmo.

„Mano, kaip specialisto, nuomone, perfekcionizmas apskritai yra didelis kančios šaltinis ir dažniausiai kyla iš gilaus nesaugumo ar nepasitikėjimo patyrimo (...) Dar yra ir savivertė, kurią grubiai galime skirti į vidinę ir išorinę. Žmonės (ir jų artimieji) stipriai kenčia, kai jų savivertė labiausiai priklauso nuo išorės (statuso, pripažinimo, žavėjimosi), jie kenčia tada, kai nepasitiki, kad jų vidus yra geras ar pakankamas“, – tvirtina A. Grižas.

Svarbu suprasti, kad gali priimti savo netobulumą ir vis dar būti ambicingu, siekti svarbaus idealo, tačiau siekdamas ambicijų neprivalai savęs bausti ir menkinti, tikina psichologas. Pasak A. Grižo, dažnai perfekcionistai savyje turi kritišką balsą, kuris tarsi sako, kad arba tau turi pasisekti iš pirmo karto, arba tu nieko vertas. Tuomet žmonės veikia pilni nerimo ir baimės suklysti.

„Tiesa ta (ir tai patvirtina moksliniai tyrimai), kad perfekcionizmas neprisideda prie efektyvumo, o kaip tik jį mažina! Ilgalaikėje perspektyvoje perfekcionistai yra mažiau laimingi, mažiau sąmoningi, labiau susivaržę, vengia imtis naujų dalykų, vengia situacijų, kuriose gali suklysti (ir pasimokyti iš klaidų), yra labiau linkę atidėlioti nei mažesni perfekcionistai.

Manau, kad svarbiausia yra atjauta sau, o tuo nelabai pasižymi perfekcionistai. Kai atjaučiu save, tuomet galiu išgirsti gilius savo poreikius ar svajones. Ir tuomet kelsiu tikslus tiems poreikiams ar norams pasiekti. Bet kelsiu juos iš meilės, o ne iš baimės būti nieko vertu, jei to nedarysiu“, – pasakoja A. Grižas.

Jaučiamas susvetimėjimas tarp vyrų

Pasak A. Grižo, visuomenėje vis daugiau kalbama apie vyrams keliamus neadaptyvius lūkesčius ir tai, kad reikėtų juos keisti. Psichologo teigimu, atrodo, kad mums trūksta visuotinio vyro idealo, kuris būtų ir stiprus, drąsus, pajėgus, ir šiltas, empatiškas, bendruomeniškas, tačiau problema – gilesnė.

„Vyre, jei jauti, kad tavo vyriškumo supratimas tave verčia jaustis menku, gėdytis, bijoti arba tu nuolat jautiesi vienišas, gali būti, kad iš savęs reikalauji nerealistiškų dalykų. O jei tavo vyriškumo suvokimas tave įkvepia, įgalina, drąsina – sveikinu, regis žinai kokiu vyru tu nori būti“, – šypsosi A. Grižas.

Vyriškumo tyrinėtojas bei seminarų vyrams vedėjas įsitikinęs – nepakanka vyrams ar berniukams kartoti, kad viskas gerai, kad gali verkti ir neprivalai visada būti stiprus. Vyrai ir berniukai tai turi patirti santykyje su kitais vyrais, o to labai trūksta, apgailestauja specialistas.

A. Grižas pastebi, kad iki industrinės revoliucijos berniukai augo daug dažniau matydami vyrus ir tiesiogiai su jais bendraudami, todėl tarp vyrų buvo daug daugiau šilumos ir bendrystės. Būtent tokioje aplinkoje vyrai buvo pajėgesni susikurti pozityvų vyrišką identitetą, kuriame buvo vietos ir jausmams, pažeidžiamumui.

„Vyriškumo supratimas gimdavo labiau iš tiesioginio santykio, o ne iš išorinių idealų. Industrinė revoliucija, urbanizacija ir pasauliniai karai lėmė daug didesnį susvetimėjimą tarp vyrų. Iš kartos į kartą vyrai vis mažiau suprato savo vyriškumą, konkuravo, užsidarė savyje ir tapo daug pažeidžiamesni įvairiai propagandai – ar iš politikų, ar iš filmų, reklamų“, – sako A. Grižas.

Kaip padėti?

Anot VU Psichologijos instituto docento P. Skruibio, būtų sunku išskirti skirtumus tarp moterų ir vyrų savižudybių priežasčių. Vis dėlto, kai kurie skirtumai akivaizdūs – vyrai nusižudo kelis kartus dažniau nei moterys, tačiau moterys mėgina nusižudyti kur kas dažniau, kalba P. Skruibis. Pasak jo, tai gali lemti tam tikri kultūroje priimti elgesio modeliai, kaip moterys ir vyrai turėtų išreikšti savo kančią ir jausmus.

„Labai daug pramintų takų, kokia yra moterų išraiška, o kokia – vyrų. Ji skirtinga, matome, kad vyrai dažnai renkasi žiaurius ir staigius savižudybės būdus, kurie dažnai baigiasi mirtimi, o moterys renkasi būdus, kurie baigiasi susižalojimais, bet ne mirtimi. Nors tai supaprastintas teiginys, bet kultūroje yra tarsi nusistovėjusios normos, kas yra vyriška ir moteriška savižudybė“, – sako P. Skruibis.

Pasiteiravus, kaip reikėtų padėti žmogui, kuris galvoja apie savižudybę, P. Skruibis pabrėžia, kad ir tiesioginį pasakymą, ir įvairias užuominas reikėtų priimti labai rimtai. Dėl įvairių priežasčių mums gali būti sunku patikėti, kad mūsų pažįstamas žmogus gali apie tai galvoti, tvirtina psichologas. Tačiau bet kokias kalbas būtina priimti rimtai.

Kitas žingsnis – galvoti, kaip žmogui galima padėti, kaip nukreipti pas specialistus. Tai nėra paprasta, sako pašnekovas. Pavyzdžiui, tiems vyrams, kurie galvoja, kad neatitinka visuomenės iškeltų standartų, pasiūlymas padėti gali pasirodyti kaip dar vienas patvirtinimas, kad su jais kažkas negerai, kad jiems kažkas labai nepavyksta, kad jie neatitinka to vyriškumo standarto, aiškina P. Skruibis.

Siūlymą padėti žmonės gali priimti kaip pažeminimą ir visai nesvarstyti kreiptis pagalbos. Todėl nereikėtų kalbėti globėjišku tonu ir demonstruoti globėjiško požiūrio, akcentuoja Psichologijos instituto docentas, toks kalbėjimo būdas žmogui nebus priimtinas, tad reikėtų išlaikyti lygiavertišką santykį.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės