Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaras Chomentauskas pristatė tyrimą apie Lietuvos emocinę būseną. Nors į ateitį žiūrime gana pesimistiškai, nepasitikime valdžios institucijomis ir nesame patenkinti savo gyvenimo kokybe, matoma ir gerėjanti tendencija.
Žmogaus studijų centro specialistai 2008–2019 metais tyrė reprezentatyvios Lietuvos gyventojų grupės apklausų rezultatus. Analizuoti virš 13 tūkst. asmenų atsakymai. G. Chomentauskas pažymėjo, kad mūsų laimė ir didžiosios problemos priklauso nuo „keturių dramblių“ – emocinės savijautos, visuomenės sutelktumo, geresnio gyvenimo vilties ir socialinės tapatybės.
Rezultatai susiveda į du veiksnius, kalbėjo G. Chomentauskas, – tam, kad darytume Lietuvos emocinės būklės monitoringą, galime atsižvelgti į du labai paprastus dalykus – į skaičių, kiek Lietuvoje gyvena laimingų žmonių ir kiek žmonių didžiuojasi savo šalimi. G. Chomentauskas pastebėjo, kad tam tikrais aspektais iš kitų šalių Lietuva išsiskiria.
„Lietuva išsiskiria iš kitų šalių, tačiau negalime sakyti, kad tose srityse norime būti lyderiai (...) Atrodo, tai tarsi toks prakeiksmas“, – sakė G. Chomentauskas
Duomenys rodo, kad esame „lyderiai“ pagal savižudybių skaičių, mirčių nuo išorinių priežasčių ir nuo kraujagyslių ligų skaičių, emigracijos mastus.
Mažėja pasitikėjimas valdžios pareigūnais
Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuva nėra tarp labiausiai patenkintų savo gyvenimu ir laimingiausių valstybių – 2018 metais pagal pasitenkinimą gyvenimu buvome trečioje vietoje nuo galo. Žemiau mūsų buvo tik Bulgarija ir Kroatija. Nors pastebimas žmonių pasitenkinimo kilimas, vis dar atsiduriame Europos Sąjungos gale.
G. Chomentauskas pastebėjo, kad ne visada lietuvių laimė priklauso nuo uždirbamų pinigų kiekio, kaip kartais įprasta manyti. Kai šeimos ūkio nariui tenka mažiau nei 450 eurų, kiekvienas euras reiškia pasitenkinimo padidėjimą, tačiau uždirbant daugiau taip nebėra – pradeda veikti visai kiti veiksniai, pažymėjo G. Chomentauskas. Anot jo, kuo mažiau beviltiškumo ir bejėgiškumo jaučiame, tuo žmonės jaučiasi laimingesni, todėl šiuo atveju pinigai tokios didelės reikšmės neturi, pabrėžė Žmogaus studijų centro prezidentas.
Tyrimas parodė, kad šiuo metu esame laimingiausi nuo pat 2008 metų – 72 proc. respondentų atsakė, kad jaučiasi laimingi arba gana laimingi. Nuosekliai didėja lietuvių tautos sutelktumas ir pasitikėjimas savimi bei kitais, pažymi Žmogaus studijų centro prezidentas. Susiskaldymo ir visuomeninio priešiškumo yra likę mažiau, o tai – gražus rezultatas, šypsojosi G. Chomentauskas.
Tačiau pasitikėjimas valdžios pareigūnais mažesnis – teiginiui, kad nėra didelės prasmės kreiptis į šalies pareigūnus, nes iš tikrųjų jiems nerūpi eilinio žmogaus problemos, pritarė 52,1 proc. respondentų. 2018 metais šis skaičius siekė 47,9 proc. G. Chomentauskas svarstė, kad tokiam rezultatui įtakos galėjo turėti ir paskutiniai įvykiai, pavyzdžiui, gaisras Alytuje. Krito ir tikinčiųjų, kad esant reikalui valdžia padės, skaičius. 2019 metais tuo tikėjo 30,8 proc. respondentų, 2018 metais – 43,7 proc.
Emigraciją renkasi ne dėl pragyvenimo lygio
Tyrimo dalyviams buvo pateiktas teiginys „vargu, ar teisinga gimdyti vaikus, matant, kokios šiuo metu yra perspektyvos“. Šiam teiginiui 2019 metais pritarė daugiausiai žmonių per visą tirtą laikotarpį. Tai rodo, kad į ateitį žmonės žiūri gana pesimistiškai.
„Kuo daugiau laimės, sutelktumo ir pasitikėjimo, tuo geriau. Kuo daugiau įtarumo ir nepasitikėjimo, tuo labiau kertame galimybę žmonėms jaustis gerai“, – svarsto G. Chomentauskas.
Emigracijos kelią žmonės ne visada renkasi dėl pragyvenimo lygio, parodė tyrimas. Dažniau išvažiuoja tie, kurie nėra patenkinti gyvenimu. Vis dėlto daugėja žmonių, kurie didžiuojasi, kad yra Lietuvos piliečiai, o tai – teigiamas pasistūmėjimas, sako specialistas. Po truputį žmonės pradeda tikėti, kad Lietuvoje verta gyventi. 38,1 proc. respondentų 2019 metais atsakė, kad jei turėtų galimybę išvykti dirbti pagal specialybę ir gyventi kitoje šalyje, tai padarytų. 2018 metais šis skaičius buvo šiek tiek didesnis – 40,6 proc., todėl postūmis – pozityvus.
Išsiskiria ir lietuvių pasitikėjimas savo valdžia. Į klausimą, kiek pasitikite Europos Sąjunga, lietuviai atsako kaip vidutinis ES pilietis – apie 30 proc. žmonių pasitiki ES parlamentu. Tačiau paklausus, ar pasitiki savo šalies parlamentu, lietuviai atsako, kad nepasitiki. Savo Seimu pasitikinčiųjų skaičius – tik 16 proc., o ES vidurkis – 30 proc.
„Reikėtų didinti socialinę tapatybę ir mažinti neviltį, susijusią su šalimi, nes tai veda į emigraciją. Reikėtų didinti socialinį sutelktumą, bendrumo jausmą, mažinti įtarumą“, – apibendrino G. Chomentauskas.
Premjeras: kai kurie duomenys verčia susimąstyti
Po Vyriausybės pasitarimo premjeras Saulius Skvernelis komentavo atliktą tyrimą. Pasak jo, šis tyrimas labai svarbus, kadangi yra susijęs ir su Vyriausybės, ir Seimo daugumos veikla. S. Svernelis kalbėjo, kad svarbu žinoti, kaip žmonės įvertina tai, kas vyksta šalyje, ir džiaugėsi, kad duomenys pagrįsti moksliniu tyrimu. Anot premjero, dažnai tokie duomenys viešinami padarius „mini apklausą gatvėje“.
„Skaičiai tikrai yra įvairūs, dauguma jų yra įspūdingi, bet kai kurie verčia susimąstyti, nes yra pora pozicijų, kuriose procentas tik pablogėjęs yra“, – svarstė premjeras.
S. Skvernelis tvirtino, kad apklausoje „džiugina viskas“, tačiau verčia susimąstyti viena pozicija.
„Nežinau, ką reikia padaryti, kad į valdžios institucijas požiūris būtų šiek tiek kitoks, nei yra dabar. Deja, kol kas ta pozicija yra tokia“, – apgailestavo ministras pirmininkas.
