Lietuvoje

2020.01.22 10:30

Pranckietis apie tyrimą dėl Rozovos ryšių: gal buvo galima sugalvoti ir asmeninę iniciatyvą

atnaujinta 11.46
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.01.22 10:30

Tyrimą dėl parlamentarės, valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos ryšių atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) liudijęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarstė, kad galbūt ir galėjo pats inicijuoti tyrimą dėl Seimo narės, tačiau, jo manymu, to reikėjo imtis NSGK.

Trečiadienį NSGK posėdyje buvo numatyta išklausyti buvusius Seimo pirmininkus Arūną Valinską, Ireną Degutienę, Vydą Gedvilą ir dabartinį parlamento vadovą Viktorą Pranckietį. Tiesa, galiausiai nuspręsta apklausti tris pastaruosius asmenis. D. Gaižauskas NSGK posėdžio pradžioje pranešė, kad konservatorė I. Degutienė susirgo, tad ji bus išklausyta kitą kartą.

NSGK posėdyje dalyvavusio Seimo pirmininko V. Pranckiečio komiteto vadovas D. Gaižauskas klausė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kuriame Seimo pirmininkui buvo pateikta informacija apie I. Rozovos ryšius.

V. Pranckietis patvirtino, kad 2018 m. sausio 18 d. iš VSD gavo raštą apie I. Rozovą. Vėliau Seimo pirmininkas teigė paprašęs papildomos informacijos.

„2018 metų sausio 19 dieną gavau papildomai slaptą raštą, kurio informacijos atskleisti negalėčiau. [...] Su šiuo raštu aš supažindinau tris asmenis – pirmiausia, pačią I. Rozovą. Nes esu tas subjektas, kuris nusprendžia ar suteikti leidimą dirbti su slapta informacija, ar ne. Jai pranešiau, kad leidimas nėra suteikiamas. [...] Tada informavau frakcijos (LLRA-KŠS – LRT.lt) seniūnę (Ritą Tamašunienę – LRT.lt) apie tai. [...] Ir trečiasis buvo tuometinis NSGK pirmininkas Vytautas Bakas“, – pasakojo V. Pranckietis.

Neįslaptintą VSD raštą apie I.Rozovos ryšius parlameto vadovas V.Pranckietis išviešino tik po pusantrų metų nuo tada, kai raštą gavą, tai yra šių metų rugpjūtį.

Parlamento vadovas, atsakinėdamas į komiteto narių klausimus, pažymėjo, kad dėl I. Rozovos papildomos informacijos VSD paprašė dėl to, kad turimų duomenų susidaryti bendram vaizdui galėjo neužtekti. Jis tikino iš VSD papildomą informaciją gavęs pernai vasarį. Jis tikino, kad Mindaugo Basčio ir I. Rozovos atvejai yra vis dėlto skirtingi.

„Tam, kad turėčiau daugiau informacijos, kreipiausi į VSD. Jeigu tapatinant su M. Basčio atveju, tai M. Basčio atveju to (viešinti informaciją – LRT.lt) nedariau. Ten viskas buvo aišku. [...] O dėl I. Rozovos prašiau papildomos informacijos“, – patikino V. Pranckietis, paklaustas, kodėl I. Rozovos atveju nepaviešino VSD surinktos informacijos.

Manė, kad tyrimo turėjo imtis NSGK

Seimo pirmininkas, klausinėjamas, kodėl neinicijavo pats tyrimo dėl I. Rozovos ryšių, tikino manęs, kad tai turėtų daryti NSGK. Dėl to V. Pranckietis teigė kalbėjęs su tuometiniu NSGK pirmininku V. Baku.

„I. Rozovos atveju su NSGK pirmininku aparėme, kokie gali būti kiti veiksmai“, – aiškino V. Pranckietis.

Jis priminė, kad tuo metu I. Rozova nepriklausė valdančiajai koalicijai, tad skubos imtis veiksmų esą nebuvo.

„Norėjau, kad ta informacija atsirastų ir NSGK. Nenorėjau, kad ta informacija nebūtų uždaryta vieno asmens galvoje“, – kartojo V. Pranckiečio.

NSGK narė Dovilė Šakalienė klausė V. Pranckiečio, kodėl jis pats neinicijavo tyrimo dėl I. Rozovos.

V. Pranckietis ir toliau kartojo manęs, kad tyrimą galėtų inicijuoti NSGK, jei matytų pagrindą tam.

„Man kilo klausimų, paprašiau papildomos informacijos, kurią gautų ir NSGK. M. Basčio atveju informacija gauta iš karto ir tyrimą inicijavo NSGK. [...] Visi įvykiai, kurie aprašyti rašte, buvo 8-ių ar 10-ties metų senumo. [...] Tai suponuoja, kad niekas nekėlė klausimo, kad tas leidimas (I. Rozovai susipažinti su slapta informacija – LRT.lt) galėtų būti panaikintas. Bet nebuvo jokių indikacijų iš tarnybų ar kur nors“, – aiškino Seimo pirmininkas.

„Suprantu, kad galbūt galima buvo sugalvoti ir asmeninę iniciatyvą, bet kai vienu atveju nereikėjo asmeninės iniciatyvos, tai ir kitu atveju taip neatrodė (dėl tyrimo – LRT.lt)“, – aiškino Seimo pirmininkas, lygindamas M. Basčio ir I. Rozovos atvejus.

V. Pranckietis kartojo, kad M. Basčio atveju VSD pažymos jis neviešino, o minėto politiko atžvilgiu tyrimą pradėjo būtent NSGK.

Akcentavo neturintis teisės teisti

NSGK narys, opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis klausė V. Pranckiečio, ar gaus VSD raštą apie I. Rozovą, jis apie tai kalbėjosi su valdančiųjų „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu.

„Ar nepadarėte tokio politinio sprendimo, tai yra nepakenkti frakcijai ir koalicijai Seime?“, – klausė politikas.

V. Pranckietis teigė, kad su koalicijos lyderiu informacijos apie I. Rozovos ryšius neaptarinėjo.

„Jokios diskusijos su koalicija nebuvo. Tada informacija buvo konfidenciali, o kad bus kuriama koalicija su LLRA po pusantrų metų tada dar tada niekas nežinojo“, – dėstė V. Pranckietis.

NSGK narys, LLRA-KŠS frakcijos narys Michalas Mackevičius klausė parlamento vadovo, ar jis, pagal gautą informaciją iš VSD, mano, kad I. Rozova yra nelojali Lietuvai, kad galėjo išduoti valstybę.

„Neturėjo ji, ką išduoti. Nebuvo sąlygų išduoti, nes kokia informacija ji disponavo. Tie asmeninio pobūdžio susitikimai... Rusų aljanso partija ir Rusijos ambasada. Tai yra akredituota ambasada, o dar nebuvo ir 2014 metų karo Ukrainoje. [...] Teigti, kad aš ją nuteisiu, tai aš neturiu tokios teisės“, – atsakinėjo V. Pranckietis.

NSGK pirmininko D. Gaižausko paklaustas, kas perdavė informaciją žiniasklaidai apie įtartinus I. Rozovos ryšius, V. Pranckietis tikino informaciją perdavęs jis pats.

Seimo pirmininkas: lyg jaučiuosi kaltas, kad susipažinau su dokumentais

Po daugiau negu valandos trukusios apklausos NSGK V. Pranckietis žurnalistams sakė sulaukęs „įdomių, tikslingų“ klausimų.

„Atsakymai turbūt bus visiems aiškūs ir komisija pati sau turės atsakyti, kodėl šitas veiksmas vyksta taip ilgai, kodėl jis neužsibaigia iki šiol ir kam to reikia, ir ką mes turėtume veikti tokiais atvejais, kai vyksta tokie dalykai“, – abstrakčiai kalbėjo V. Pranckietis.

Jis manymu, NSGK narių klausimai rodo, kad galbūt įstatymuose ir tvarkose, kurios reglamentuoja asmenų susipažinimą su VSD surinka informacija, yra trūkumų.

„Galbūt tas, kas rašo raštą, galėtų pasakyti, galima jį paviešinti ar negalima paviešinti. [...] Dabar aš lyg jaučiuosi kaltas, kad su dokumentais susipažinau 15 ar 18-ka dienų vėliau negu kad jie atėjo į Seimą. Niekada nesusipažįstame su slaptais dokumentais tą pačią dieną, kaip jie ateina, nes jie susikaupia, tada mums skambina, sako „ateikite, yra dokumentų, skaitykite“. Tada juo skaitome. Yra tokių juridinių dalykų, kurie turbūt yra neišspręsti iki galo ir kyla klausimų“, – svarstė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas teigė nežinantis, ar visi NSGK komiteto nariai galėjo nežinoti VSD informacijos apie I. Rozovą.

„Kodėl komiteto nariai pusę metų ar pusantrų metų neskaitė to (VSD – LRT.lt) rašto, o paskaitė tik po to, kai atsitiko kažkokie įvykiai Sakartvele“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Vėliau jis patikslino, kad visą VSD surinktą informaciją apie I. Rozovą turėjo gauti visi NSGK nariai.

V. Pranckietis tikino, kad, pagal jam pateiktus klausimus NSKG posėdyje, jis turėtų jaustis kaltas, kad nepaviešino informacijos apie I. Rozovos ryšius ar nesiėmė kitų veiksmų, tačiau tikino, jog ilgėsi taip pat, kaip elgėsi M. Basčio atveju.

„M. Basčio atveju viskas įvyko per vieną mėnesį, o dabar galima sakyti, kad jau pusę metų tas klausimas yra rutuliojamas ir jis nevyksta per vieną mėnesį“, – pažymėjo Seimo pirmininkas, paklaustas, ar I. Rozovos atveju reaguoti į VSD informaciją galima buvo greičiau.

Jis teigė, kad po I. Rozovos atveju panašios informacijos apie abejonių keliančius parlamentarų ryšius iš VSD nėra gavęs.

V. Pranckietis, paklaustas, kaip vertina NSGK vykdomą parlamentinį tyrimą, linkėjo komitetui dirbti taip, kad juo nebūtų suabejota.

Parlamento vadovas, paprašytas patikslinti, kokiu būdu su VSD surinkta informacija apie I. Rozovą supažindino tuometinę LLRA-KŠS frakcijos seniūnę R. Tamašunienę ir tuometiniam NSGK pirmininkui V. Bakui, tikino, kad R. Tamašunienė negalės užimti tam tikrų pareigų, nes jai nėra išduotas leidimas susipažinti su slapta informacija.

„V. Bakui irgi tą patį pasakiau“, – tikino V. Pranckietis.

Abejoja ryšiais su Rusijos diplomatais

Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. VSD tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt