Lietuvoje

2020.01.21 21:14

Politologas apie Nausėdos sprendimą nevykti į Izraelį: tai subtiliai perduota žinutė

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.01.21 21:14

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paskelbė nusprendęs nevykti į Pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje ir ten siunčia Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Holokausto aukas prezidentas kitą pirmadienį pagerbs Aušvice, Lenkijoje. Kas lėmė, kad šalies vadovas paskutinę minutę persigalvojo?

„Dienos temoje“ apie tai kalba Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto ir rašytojas, ilgametis Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris.

Dienos tema. Politologas Nausėdos sprendime įžvelgia Putino retorikos įtaką: siekia perrašyti istoriją, bet jam suteikiama tribūna

– Pone Pukšto, kokia tikroji priežastis, jūsų manymu, kodėl prezidentas nebevyksta į Jeruzalę? Dar pirmadienį buvo sakoma, kad vyks. Antradienį paaiškėjo, kad jis nevažiuos.

A. Pukšto: Manau, prezidentas G. Nausėda pasvėrė visas galimybes ir nusprendė visgi atsiriboti nuo renginio, kuris vyks Jad Vašeme Jeruzalėje sausio 23 d., o vykti į Lenkiją, į Osvencimo arba į Aušvico minėjimą sausio 27 d., kai ir yra švenčiama Pasaulinė Holokausto diena. Pagrindinė priežastis, ko gero, Vladimiras Putinas ir Kremliaus retorika, kuri labai suaktyvėjo per pastarąjį mėnesį.

V. Putinas ir jo aplinka labai aiškiai nori perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, neigia Ribentropo ir Molotovo paktą, sako, kad Sovietų Sąjunga yra ne prie ko dėl Molotovo pakto, taip pat sako, kad Lenkija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Galima tikėtis, kad tokių provokacijų ir perrašymų dėl Antrojo pasaulinio karo dar bus daugiau ir prezidentas G. Nausėda nusprendė, kad jis, kaip aukščiausias šalies vadovas, nenori būti šiame renginyje ir tokiu būdu irgi, ko gero, jis solidarizuojasi su Lenkija, o į Jeruzalę vyks antrasis asmuo mūsų valstybėje, politinėje hierarchijoje, sakykime, tai yra Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

– Oficialiai prezidentūra nekomentuoja, kodėl nevyksta, tiesiog paaiškino, kad prezidentas ilgiau užsibus Davose, tačiau visi kalba apie tai, kad jau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kaip jūs ir minėjote, prieš keletą savaičių, prieš keletą dienų pareiškė, kad nevyks, nes ten negalės kalbėti, Jeruzalėje. Tuo metu V. Putinui, Rusijos prezidentui, pasisakyti leista. Manote, čia yra tikroji priežastis?

A. Pukšto: Čia labai subtilūs dalykai. Turėkime omeny, kad dar rudenį prezidentas A. Duda irgi planavo vykti į Jeruzalę, bet po to, kai prasidėjo ta visa V. Putino retorika ir Kremliaus puolimas dėl to, kad Lenkija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą ir po to, kai buvo atmestas A. Dudos prašymas pasisakyti jam tame Holokausto forume sausio 23 d., gruodžio pabaigoje buvo Lenkijoje priimtas sprendimas, kad A. Duda ten nevyks ir Lenkija bus atstovaujama žemiausiu lygmeniu.

Lietuva iš pat pradžių buvo priėmusi sprendimą, kad G. Nausėda vyksta į Jeruzalę, o V. Pranckietis vyksta į Osvencimą, į Aušvicą. Dabar, gal šiek tiek pavėluotai, bet visgi, mano galva, yra priimtas svarbus sprendimas, nes čia svarbūs simboliai, čia svarbi diplomatija, o tie subtilūs dalykai yra labai matomi ir labai aiškiai ištransliuoja žinutę.

– Pone M. Zingeri, kaip jūs vertinate, kad prezidentas nevyks, Seimo pirmininkas atstovaus Lietuvai ir tai, kad dar vakar prezidentas ruošėsi ten vykti?

M. Zingeris: Apie tokių staigių pasikeitimų priežastis galima tik spekuliuoti. Aš nebūčiau linkęs leistis į spekuliacijas ir prielaidas. Bet manau, kad Lenkija ne mažiau svarbi Holokausto atminimui vieta negu solidžios Izraelio institucijos ir dalyvavimas renginiuose Jeruzalėje, kur bus daug žinomų, įdomių renginių. Bet štai pagalvokime, kas vyksta Lenkijoje ir kas yra Lenkija.

Aušvice yra įrašyta, taip pat vokiškai, ir Kowno – Kaunas. Ten dundėjo Lietuvos piliečių, tremtinių, pasmerktų mirčiai traukiniai, į Aušvicą. Aušvice buvo kalinių iš Lietuvos. Aušvice dalyvaus 200 išgyvenusių Aušvico kalinių, kas yra ne mažiau svarbu negu karalių dalyvavimas, gal net ir daugiau svarbu įvykių autentika jo moraliniam ir dvasiniam aspektui.

Varšuvos geto sukilimo dienos tapo Holokausto minėjimo dienomis Izraelyje. Balandžio mėnuo. Taip kad visas simbolizmas, Holokausto autentika – Aušvicas kaip reprezentacinis simbolis Holokaustui yra labai svarbus. Antra vertus, Lenkija yra mūsų strateginė partnerė.

– Apžvalgininkai pabrėžia, kad galbūt prezidentas renkasi Lenkiją, parodydamas strateginę partnerystę ir dėmesį jai.

M. Zingeris: Mūsų strateginis partneris, kuris žiauriai nukentėjo nuo nacių okupacijos. Į tą patį Aušvicą pirmiausiai būdavo vežami kurį laiką lenkų politiniai kaliniai. Toks dalykas. Antras dalykas, visi šitie dalykai istorijoje yra susimaišę.

Pavyzdžiui, Katynėje tarp sušaudytųjų yra ir Lenkijos armijos rabinas, generolas, Katynėje. Čia komunizmo nusikaltimai. Todėl Lenkija yra ta autentiška vieta, kurioje atstovavimas nė kiek nesumenkina pagarbos Holokaustui. Vis tiek Jeruzalėje mūsų prezidentas oficialiai, manau, negalėtų pasisakyti, nei atsakyti.

– Pone A. Pukšto, ar neatsitiks taip, kad dabar V. Putinas diktuos darbotvarkę ir tos idėjos bus jo pristatomos taip, kaip jis supranta Holokaustą, kas jį vykdė ir karo priežastis, ir karo pabaigą?

A. Pukšto: Visgi tikiuosi, kad Jeruzalės forumo šeimininkai neprileis prie to ir kad kažkoks balansas ten bus rastas. Bet iš tiesų čia gerbiamam M. Zingeriui tik reikia pritarti, kad šiek tiek gaila, jog tą Pasaulinę Holokausto dieną, o ji buvo nustatyta 2005 m., ne taip seniai, Jungtinių Tautų Organizacija 2005 m. nustatė, kad sausio 27 d. yra data, kai Raudonoji armija išlaisvino Aušvico arba Osvencimo koncentracijos stovyklą, tai būtent ta data buvo paskelbta Pasauline Holokausto diena.

Nes kiekviena šalis turi savo Holokausto dieną. Pas mus, pavyzdžiui, Lietuvoje, Holokausto diena sutampa su Vilniaus geto likvidavimo diena, bet yra Pasaulinė Holokausto diena ir iš tiesų labai gaila, kad ne tie 200 išgyvenusių kalinių, kurie atvažiuos sausio 27 d. arba Jeruzalėje daug bus tų žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, bus dėmesio centre. O bus dėmesio centre tie politiniai ginčai, ginčai dėl istorinės atminties.

– Kaip Izraelis gali perskaityti tokį Lietuvos vadovo sprendimą? Lietuva turi itin liūdną Holokausto istoriją.

A. Pukšto: Nemanau, kad šitas prezidento G. Nausėdos vizitas sugriaus Izraelio ir Lietuvos santykius. Manau, yra tikrai labai daug padaryta ta linkme ir tas fundamentas yra tikrai labai tvirtas, daugiau čia gali sugriauti gal vietinės iniciatyvos, mūsų vietinių veikėjų, vietinių politikų, kurie čia bando peržiūrėti, kažkiek besivadovaudami Kremliaus metodologija bando perrašyti istoriją.

– Jūs turbūt Arūną Gumuliauską minite, Seimo narį, kuris siūlys priimti rezoliuciją, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota. Pone M. Zingeri, šitas pranešimas pasirodė prieš porą savaičių, prezidentui ruošiantis vykti į Jeruzalę. Kokią tai žinią siunčia?

M. Zingeris: Pirmiausia neaišku, kodėl A. Gumuliauskas išmetė pusfabrikatį, taip sakant, juodraštį žiniasklaidai. Tai padarė daug žalos. Antra, jis pats pripažįsta, kad tai tik juodraštis. Vakarų spaudoje, taip pat rusakalbėje spaudoje, tai buvo traktuojama kaip įstatymas. Kartais žurnalistai klydo ir painiojosi kitose šalyse. Tačiau noriu pasakyti, kad tokių dalykų daryti istorijos profesoriui ir politikoje buvo didžiulė klaida, tai pradėjo klibinti institucijas, menkina Lietuvos reputaciją.

Su kuo kariauja tokia formuluotė, su kuo kovojo Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta? Kas kaltina, be mėgėjų, be visokių atsitiktinių nuomonių teikėjų, kas iš solidžių, kompetentingų istorikų, pradedant profesoriumi Timothy Snyderiu, baigiant aukščiausio rango politikais? Kas primeta valstybei Lietuvos kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo?

– Kitaip tariant, nematote priežasties, kodėl ta rezoliucija turėtų būti siūloma ir priimta?

M. Zingeris: Aš nematau priežasties, kodėl laužiamasi į kažkokius atvirus vartus ir vėl grąžinamas dialogas į 1990 m. lygį, kai nuo to laiko tiek daug padaryta. Dėl atskirų lietuvių dalyvavimo Holokauste niekas neabejoja. Yra batalionai, yra policijos, kaip vokiečiai vadino hilfspolizei, dalyvavimas masinėse žudynėse. Bet kieno tai būtų, su kuo kovojo?

– Manote, nebuvo atsitiktinumas prieš vizitą pasiūlyti tai, į viešą erdvę iškelti?

M. Zingeris: Aš nesuprantu, kam reikėjo tą pagalį kišti mums į ratus ir kam reikia šituos nereikalingus ginčus kelti, kad taip degraduotų dialogas vėl iki tokio lygio – tauta kalta. Lietuvoje yra 300 žydų gelbėtojų, daugiau negu Vokietijoje. Bet yra ir dalyvavimas masinėse žudynėse, juos dabar irgi skaičiuoja, galbūt ir tūkstantis, kitas dalyvavo masinėse žudynėse.

Bet joks kompetentingas žmogus nevartos tokių spekuliatyvių sąvokų kaip „tauta“. Kas yra lietuvių tauta? Dabartinė politinė tauta esame mes visi. Kas yra istorijoje? Tuomet buvo ir rusų kilmės žmonių etninės, ir lenkų kilmės žmonių tuose batalionuose. Kam reikalingi tie didžiuliai apibendrinimai, kieno čia yra paranoja ir manijos, kad su šituo reikia kariauti kaip donkichotams su vėjo malūnais?