Lietuvoje

2020.01.21 18:01

Lietuvos lenkų sąjunga: įsiplieskė šmeižikiška kampanija, kurią galima pavadinti antilenkiškąja isterija

kritikos pažėrė Nausėdai
ELTA, LRT.lt2020.01.21 18:01

Lietuvos lenkų sąjunga išplatino viešą pareiškimą, kuriame teigia, kad kaltinimai, jog susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius savo kuravimo srityje įdarbino 20 su jo atstovaujama partija susijusių asmenų – neatitinka tikrovės.

Lenkų sąjungos pareiškime apgailestaujama, kad visuomenės informavimo priemonėse Lietuvoje „įsiplieskė šmeižikiška kampanija, kurią galima pavadinti antilenkiškąja isterija.“

„Pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse Lietuvoje įsiplieskė šmeižikiška kampanija, kurią galima pavadinti antilenkiškąja isterija. Tenka apgailestauti, kad į ją yra įtraukiami aukščiausi mūsų šalies valdžios atstovai. Deja, tokia veikla – turint omeny civilizuotus skirtingų tautybių asmenų sambūvio principus, įtvirtintus nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje – tiesiog kompromituoja iškilius mūsų šalies atstovus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – teigiama pareiškime.

„Neįmanoma nutylėti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui primetamo dvidešimties lenkų tautybės asmenų įdarbinimo ministerijai pavaldžiose įstaigose. Akivaizdu, kad ši informacija neatitinka tikrovės, tačiau su liūdesiu tenka pripažinti, kad ją paviešino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Pastaroji žinia gan plačiai aptariama. Galiausiai Lietuvos Respublikos prezidentūros informacija nepasitvirtino: iš Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose pastaraisiais laikais įsidarbinusių 500 žmonių „medžioklės organizatoriams“ pavyko atrasti dvylika lenkų tautybės asmenų (ne 20, kaip buvo skelbiama). Akivaizdu, kad juos įdarbino ne ministras, o įstaigų vadovai“, – pažymima pareiškime.

Lenkų sąjungos nuomone, panašaus pobūdžio duomenų rinkimas vertintinas kaip nediskriminavimo dėl tautybės taisyklės galimas nesilaikymas.

„Tokie veiksmai neatspindi Pagrindinio šalies įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Kaip žinia, kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje galioja 2016 m. balandžio 27 d. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriame, be kita ko, nustatytas draudimas tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ir t.t.“, – teigiama pareiškime.

„Lietuvos Respublikos piliečiai, tarp jų – lenkai, prisideda prie valstybės gerovės kūrimo ir savo Tėvynėje turi teisę jaustis saugiai. Negalima sutikti su menkiausiomis diskriminavimo tautiniu pagrindu apraiškomis, o ypač, jei jos kurstomos valstybės institucijų atstovų. Prieštaraujame tokiems veiksmams“, – pabrėžia Lietuvos lenkų sąjunga savo pareiškime.

Lenkų sąjunga viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda sustabdys primetamas galimos diskriminacijos tautiniu pagrindu apraiškas.

„Tikime, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda yra aukščiau už jam kurpiamus ir garbės nedarančius veiksmus, įstengs nuo jų atsiriboti ir sustabdyti primetamas galimos diskriminacijos tautiniu pagrindu apraiškas“, – teigiama pareiškime.

Pareiškimą pasirašė LLS Kauno skyriaus pirmininkė Franciszka Abramowicz, LLS Visagino skyriaus pirmininkas Zygfryd Binkiewicz, LLS skyriaus „Lauda“ pirmininkė Irena Duchowska, LLS Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ryszard Jankowski, LLS Šilutės skyriaus pirmininkė Alina Judžentienė, LLS Švenčionių skyriaus pirmininkė Anna Łastowska, LLS Zarasų rajono skyriaus pirmininkė Teresa Narkevičienė, LLS Vilniaus skyriaus pirmininkas Marek Kubiak, LLS Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lulita Sulčienė, LLS Širvintų rajono skyriaus pirmininkė Stefania Tomaszun, Eišiškių lenkų namų direktorė Anna Jesvilienė.