Lietuvoje

2020.01.21 14:04

Įvertino Nausėdos sprendimą nevykti į Holokausto minėjimą: Putinas svarbesnis sąjungininkas Izraeliui už Lietuvą

atnaujinta 15.00
Paulina Levickytė, ELTA, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.21 14:04

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines, rodo, kad šalies vadovui santykiai su Lenkija yra prioritetiniai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis LRT TELEVIZIJAI sako, jog situacija atskleidžia, kad Izraelis svarbesniu partneriu laiko Vladimirą Putiną, o ne Lietuvą.

L. Kojala pažymi, kad ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino lankymasis Izraelyje gali būti viena iš priežasčių, lėmusių Lietuvos vadovo sprendimą į Izraelyje minimas metines siųsti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.

Taip pat skaitykite

„Tai yra taktinio lygmens svarstymai, kur geriausia prisiminti šią tragediją. Taigi reikia atsižvelgti ir į esamus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos bei pastarųjų metų Rusijos bandymus perinterpretuoti aktualius įvykius, susijusius su Antruoju pasauliniu karu. Dėl to turbūt ir buvo nutarta, kad Lenkijoje vyksiantis renginys yra labiau atitinkantis Lietuvos interesus“, – „Eltai“ sakė L. Kojala.

LRT TELEVIZIJOS kalbintas VDU profesorius Š. Liekis siūlo atkreipti dėmesį į Izraelio vidaus politiką, kur premjeras Benjaminas Netanyahu „pataikauja tiek savo elektoratui, tiek Rusijai“, kurioje per pastaruosius metus lankėsi daugiau kaip 10 kartų.

„Nežiūrint dabar gerų santykių tarp Lietuvos ir Izraelio, akivaizdu, kad Putinas yra svarbesnis sąjungininkas nei Lietuva“, – teigia Š. Liekis, pridėdamas, jog Rusijos kariai veikia Sirijoje ir prie Izraelio sienų.

Sudėtingi santykiai su Rusija, L. Kojalos teigimu, taip pat galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių prezidento apsisprendimą.

„Nereikėtų manyti, kad yra tik viena priežastis, jog būtent Rusijos dalyvavimas lėmė sprendimą nevykti (...). Žinoma, tai, kad santykiai su Rusija išlieka sudėtingi yra vienas iš veiksnių. Rusijos požiūris į Antrąjį pasaulinį karą nesutampa su visų Vidurio Europos valstybių požiūriu, lygiai taip pat nesutampa ir su Vakarų valstybių deklaruojamomis vertybėmis, nuostatomis, kurios buvo rodomos ir Antrojo pasaulinio karo metais, nepripažįstant Baltijos valstybių okupacijos. Todėl šiuo metu vykstantys bandymai peržiūrėti (istoriją – ELTA) ir, žinoma, Putino aktyvumas gali prie to prisidėti“, – teigė L. Kojala.

VDU prof. Š. Liekis teigia, kad minėjime V. Putinas greičiausiai išdėstys savo istorijos sampratą, kuri yra revizionistinė viso Vidurio Rytų Europos regiono atžvilgiu: „(V. Putino tikslas yra) įtvirtinimas pasakojimo apie tai, kad įtakos zonos yra legitimios. Ir vėl iš naujo bandoma grįžti į tą įtakos zonų politiką.“

L. Kojala primena, kad G. Nausėda santykius su Lenkija laiko prioritetiniais. Anot politologo, tai parodė ir pirmasis prezidentinis vizitas į Varšuvą.

„Aš manau, tai parodė pirmasis prezidento vizitas į Lenkiją. Jis ne kartą pats kalbėjo, kad Lenkija yra strateginė partnerė, su kuria įgyvendinama daugybė įvairių projektų. Su kuria Lietuvą jungia bendras saugumo situacijos supratimas ir požiūris daugelį istorinių įvykių. Taigi šiuo atžvilgiu ir Lenkijos aspektas vaidino vaidmenį“, – sakė L. Kojala.

Anot Š. Liekio, prie G. Nausėdos sprendimo nevykti į Jeruzalę galėjo prisidėti ir prie Lietuvos ambasados rengtas protestas dėl Seimo nario Arūno Gumuliausko siūlomos rezoliucijos, kuri pripažintų esą Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste.

Kita vertus, mėnesio gale vyks tradicinis Holokausto minėjimas buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje Lenkijoje, kur dalyvaus G. Nausėda ir kiti valstybių lyderiai.

ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda nusprendė nevyks į Izraelyje rengiamų Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimą. Prezidento prašymu Lietuvai renginyje atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Prezidentas vietoj anksčiau planuoto 2 dienų vizito Davose, Pasaulio ekonomikos forume, lankysis 3 dienas. Per papildomą dieną ketvirtadienį suplanuoti prezidento susitikimai su kitų šalių bei tarptautinių verslo įmonių lyderiais. Iš Davoso prezidentas grįš ketvirtadienio vakarą. Todėl į Jeruzalę prezidento prašymu vyks Seimo pirmininkas. Prezidentas pirmadienį dalyvaus Aušvico koncentracijos stovyklos 75-ųjų išlaisvinimo metinių minėjime“, – „Eltai“ teigė G. Nausėdos komunikacijos atstovas Antanas Bubnelis.

ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.

Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“. Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.