Lietuvoje

2020.01.22 12:16

Dėl aukšto pareigūno skyrimo – dar vienas nesutarimas tarp Skvernelio ir Nausėdos?

atnaujinta 12.42
Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2020.01.22 12:16

Spalį iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovės pareigų pasitraukus Dianai Vilytei, ši vieta iki šiol yra laisva. Teikti naujo vadovo kandidatūrą – premjero darbas, tačiau ją dar turi patvirtinti prezidentas. Portalo LRT.lt žiniomis, naujojo VPT vadovo skyrimas gal tapti dar viena priežastimi, gilinančia šalies vadovo ir Vyriausybės konfliktą.

Apie tai, kad dvi kadencijas VPT vadovavusi Diana Vilytė nusprendė palikti tarnybos vadovės pareigas, portalas LRT.lt pranešė dar rugsėjį. Praėjus mėnesiui prezidentas Gitanas Nausėda atleido ją iš pareigų. Nuo tada VPT neturi nuolatinio vadovo.

Teikti tarnybos vadovo kandidatūrą yra premjero prerogatyva. Tačiau ministro pirmininko parinkto kandidato skyrimui dar turi pritarti ir prezidentas. Portalo LRT.lt žiniomis, nors teikti kandidatą yra Sauliaus Skvernelio pareiga, prezidentas taip pat turi savo kandidatų. Tai gali reikšti, kad G. Nausėda gali nesutikti su premjero teikiama kandidatūra ir bandyti jam siūlyti savo kandidatą.

Premjero atstovas Tomas Beržinskas, paklaustas apie VPT vadovo skyrimą, atsakė lakoniškai: „Premjeras turėjo keletą susitikimų su potencialiais kandidatais ir ketina artimiausiu metu priimti sprendimą, kandidatūra bus pateikta prezidentui.“

Portalas LRT.lt su klausimais dėl VPT skyrimo kreipėsi ir į prezidento G. Nausėdos patarėjus. Jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis komentavo, kad VPT yra itin svarbi institucija, turinti lemiamos reikšmės skaidriam ir efektyviam viešųjų lėšų panaudojimui.

„Todėl šios tarnybos vadovo paieška vykdoma itin atsakingai. Tiesa, šio proceso nelengvina tai, jog atsakingas pareigas einančiam pareigūnui yra numatytas sąlyginai nedidelis atlygis. Nepaisant to, šiuo metu jau svarstomi keli kandidatai, kurie nori ir sėkmingai galėtų eiti šias pareigas“, – teigė prezidento atstovas.

Šalies vadovas taip pat ketina Seimo pavasario sesijoje pateikti Viešųjų pirkimo įstatymo pataisas, kurios, anot A. Bubnelio, leistų viešiesiems prikimams tapti skaidresniais, efektyvesniais, taip pat padidintų konkurenciją juose.

Vadovui – aiškūs reikalavimai

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė LRT.lt portalui kalbėjo, kad, tiek laiko nepaskiriant nuolatinio VPT vadovo, kyla įtarimas, kad tas premjeras ir prezidentas turi savo kandidatūras. Pasak jos, šioje situacijoje galima įžvelgti nesutarimų.

„Tačiau tie nesutarimai gali kelti nerimą, nes ši tarnyba yra labai svarbi, per viešuosius pirkimus „praeina“ apie 3 mlrd. viešų ir ne tik viešų finansų. Būtina yra rasti konsensusą nedelsiant“, – sakė R. Budbergytė.

Ji komentavo, kad nors D. Vilytė ir buvo gera vadovė, nepakeičiamų nėra. Politikė taip pat priminė, kad G. Nausėdos iniciatyva taip pat yra siūlomos viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurios Seimo salę turėtų pasiekti pavasario sesijos metu. R. Budbergytės manymu, VPT vadovu turėti būti žmogus, kuris gerai išmano valdymą ir turi reikalingus įgūdžius, o svarbiausia – turi būti skaidrus.

Reikia turėti labai aišku tikslą – sutvarkyti viešųjų pirkimų sritį.

„Reikia turėti labai aišku tikslą – sutvarkyti viešųjų pirkimų sritį, kad tie pinigai, kurie eina per viešųjų pirkimų procesus, nebūtų naudojami schemoms, kurios egzistuoja daugelį metų. Svarbu, kad būtų tam užkardytas kelias, pradedant pirkimų iniciatoriumi, kuris inicijuoja nereikalingus viešuosius pirkimus, ir baigiant techniniais reikalavimais, kurie priveda iki nugalėtojo, kuris nėra pats geriausias, bet lengviausiai parenkamas dėl neskaidrių kriterijų“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Visgi, ji neatmetė, kad ministras pirmininkas vadovu gali norėti skirti savą žmogų: „Galiu įsivaizduoti, kad premjeras gali norėti savo žmogų, iš savo aplinkos, teikti. Tai būdinga šiai valdžiai – įstatyti savus. Manau, kad ir šiuo atveju bus toks noras.“

Konflikto išvengti nepavyks

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas kalbėjo, kad prezidentas G. Nausėda naudojasi visomis progomis, bandydamas įtvirtinti savo, kaip valstybės lyderio, poziciją. Todėl, anot politologo, nenuostabu, kad ir pareigūnų, tokių, kaip VPT vadovas, skyrime jis gali siekti pademonstruoti lyderystę.

„Ne paslaptis, kad, deja, bet Lietuvoje skaidrumo trūksta. Baigiantis Seimo kadencijai visi norės uždėti savo leteną ant tų reikalų. O konfliktas susijęs su G. Nausėdos bandymu save pozicionuoti kaip valstybės lyderį. Jam to labai reikia ir jis tai stengiasi daryti visomis įmanomomis progomis. Tai taip pat priduoda konkurencijai tam tikro politinio žavesio. Aišku, susikirtimas čia neišvengiamas, matysime konfliktą, tačiau ar prezidentas galės laimėti – abejoju“, – komentavo B. Ivanovas.

Yra ryškus konfliktas tarp prezidento ir premjero, valdančiųjų. Viskas yra labai akivaizdu, tas konfliktas įgaus naują aspektą ir pažiūrėsime, kaip rutuliosis.

Paklaustas, kas gali laimėti šioje konfrontacijoje, politologas sakė, kad laimės tas, kuris stipresnis. Pasak jo, svarbu, kaip G. Nausėda bendraus su saugumo pareigūnais, mat išrinkus kandidatą į vadovus, jis dar turi būti patikrintas.

„Jei pasiūlytas kandidatas, anot Valstybės saugumo departamento, bus neskaidrus, prezidentas padės tai ant stalo ir sakys „kandidatas neskaidrus, aš juo nepasitikiu, jis negali būti vadovu.“ Lietuvoje reputacijos prasme pareigūnai nėra visiškai nepriekaištingi, norint galima visko surasti turbūt“, – sakė B. Ivanovas.

Visgi, jis kalbėjo, kad, jei susiklostytų tokia situacija, kad premjeras ir prezidentas susikirstų dėl VPT vadovo skyrimo, itin svarbi Lietuvos tarnyba taptų įkaite ir būtų „tarpuvaldyje“, o neturint nuolatinio vadovo tarnyba gali „laisvai interpretuoti discipliną“.

„Yra ryškus konfliktas tarp prezidento ir premjero, valdančiųjų. Viskas yra labai akivaizdu, tas konfliktas įgaus naują aspektą ir pažiūrėsime, kaip rutuliosis“, – kalbėjo B. Ivanovas.