Lietuvoje

2020.01.21 12:09

Žiniasklaidai svarbaus įstatymo pataisas sieja su rinkimais, mato neapykantą LRT

atnaujinta 18.24
Modesta Gaučaitė, LRT.lt, BNS2020.01.21 12:09

Politizavimas, lėšų skyrimo neaiškumas, grėsmė mažiesiems leidiniams – tokias Seime kelią besiskinančių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų grėsmes vardina žiniasklaidos atstovai. Bijoma, kad naujomis įstatymo pataisomis bus kišamasi ne tik į žiniasklaidos darbą, be ir į jos išgyvenimą.

Didžiuosius naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija laikosi kitos pozicijos – ji teigia, kad saugiklių nuo politikų įtakos pakanka, ir teisingu vadina sprendimą apriboti dalį papildomos paramos iš biudžeto finansuojamam nacionaliniam transliuotojui.

Ketvirtadienį Seimo salėje bus svarstomi Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie, pasak kai kurių politikų ir žiniasklaidos atstovų, politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai Lietuvoje ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje. Įstatyme taip pat nurodoma, kad ketinama atsisakyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, įkuriant naują Žiniasklaidos rėmimo fondą.

Ne vienam žiniasklaidos atstovui kyla klausimų dėl naujojo fondo steigimo – tiek dėl paramos skyrimo, tiek dėl tarybos narių ir t.t. Bijoma, kad naujasis fondas leis politizuoti žiniasklaidos paramai skiriamų lėšų skirstymą, kels grėsmę mažųjų leidinių išgyvenimui. Apie tai kalbėta antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Kelia nerimą

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad valstybės parama žiniasklaidai yra viena iš jautriausių sričių, kai kalbama apie bet kokias reformas ir valstybinių institucijų įtakos didinimą. Jis kalbėjo, kad tie, kurie skaitė ir dabar galiojantį Visuomenės informavimo įstatymą ir pakeitimų projektą, turbūt atkreipė dėmesį į vieną sakinį.

Kur mes skubame? Į rinkimus? Jei dėl rinkimų – suprantu, jei dėl valstybės paramos modelio, man kyla klausimų.

Jis skamba taip: „Valstybės politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir įgyvendinimą kuruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“ Tai, anot D. Radzevičiaus, reiškia, kad tai yra Kultūros ministerija.

„Man, kaip žurnalistų bendruomenės atstovui kelia nerimą tai, kad demokratinėje šalyje, visuomenės informavimo politiką ir formuoja, ir įgyvendina tik viena institucija ir tai nėra demokratinėje visuomenėje susitarimo sukurta institucija, o tai yra viena vykdomosios valdžios konkreti ministerija“, – kalbėjo D. Radzevičius.

Anot jo, panašu, kad ta politika jau dabar yra formuojama labai skubotai, nesprendžiant esminių problemų, bet ji kažkodėl sutampa su politinių rinkimų ciklu. Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas kalbėjo, kad įstatyme nurodoma, kad naujasis fondas turi būti įsteigtas gegužės 1-ąją, nors baigiantis sausiui dar nėra priimtas įstatymas.

„Kur mes skubame? Į rinkimus? Jei dėl rinkimų – suprantu, jei dėl valstybės paramos modelio, man kyla klausimų“, – sakė D. Radzevičius. Negarbingu elgesiu jis vadino valdžios kišimąsi ne tik žiniasklaidos darbą, bet ir, apskritai, išgyvenimą.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas pastebėjo, kad įstatyme taikiniu tapo ir LRT.

„Dėl nesuprantamų priežasčių įstatymas persmelktas neapykanta LRT, nes šiame įstatyme uždrausta, įsivaizduokite, kol įgyvendinami paremti projektai, kokių nors žurnalistų arba žiniasklaidos priemonių, metus laiko LRT bet ką skelbti iš tokio turinio.

Tai, kad LRT nepretenduoja į projektus, negaus pinigų – ne apie tai kalba. Čia vienas iš beprecedenčių įstatymų, kai visuomeniniam transliuotojui apskritai uždrausta skelbti turinį, kurį sukūrė paramą gavę, pabrėžiu – paramą gavę, o nenupirkti, žurnalistai žiniasklaidos priemonėse“, – įstatymą kritikavo D. Radzevičius.

Kritika ir dėl dalininkų

Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Viktorija Petrošienė spaudos konferencijoje kalbėjo, kad dabar veikiančiam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui jau daugelį metų nebuvo didinamas finansavimas, nepaisant to, kad kaštai spaudai pasikeitė keliais kartais.

„Per šituos metus nebuvo galima rasti, net su Kultūros ministerijos pagalba, galimybių padidinti finansavimą šitam fondui“, – sakė V. Petrošienė, pridurdama, kad tik šio fondo dėka iki šiol išliko tiek mažųjų spaudos leidėjų.

Jai nerimą kelia tai, kad naujajame fonde į paramą galės pretenduoti didieji leidiniai. Anot jos, tai gali kelti dar didesnę grėsmę mažųjų leidinių išlikimui. Be to, V. Petrošienė kalbėjo, kad stebina oponentų, kurie kritikuoja senąjį fondą dėl jo dalininkų – muzikų, architektų, dailininkų.

Per šituos metus nebuvo galima rasti, net su Kultūros ministerijos pagalba, galimybių padidinti finansavimą šitam fondui.

„Jei kalbame apie kultūrinės spaudos turinį, tai kas, jei ne šie žmonės, ir yra tie, kurie leidžia išgyventi kultūrinei spaudai“, – sakė Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė.

Klausimų kyla ir dėl kultūros leidinių

Kalbėdama apie siūloma įstatymo projektą Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė sakė, kad pokyčių šioje srityje laukta jau seniai, jų reikalavo ir patys kultūros leidinių atstovai. Visgi, ji pastebėjo, kad dabartinė įstatymo redakcija kelia daug klausimų, jai trūksta išbaigtumo.

Tai galėtų būti priemonė, o tikslas turėtų būti kokybiška žiniasklaida. Bet tai niekaip neatsispindi.

„Tarsi sakytume, kad yra didelis pasiekimas, kad į įstatymą būtų įrašyti 25 proc. konkrečiai tik kultūros periodiniams leidiniams. Viena vertus, tai atrodo labai geras požymis, kad parodyta politinė valia. Kita vertus, šiame kontekste tai rodo, kad tai yra šiek tiek desperatiškas žingsnis įrašyti į įstatymą. Mūsų požiūriu, problema yra pati siūlomo modelio struktūra, kur nei taryba, nei programos, nei formatai atsiskaitymo, negarantuoja kultūros periodiniams leidiniams gyvenimo“, – kalbėjo M. Krikštopaitytė.

Ji taip pat sakė teigiamai vertinanti punktą, kuriame nurodoma galimybė kultūros periodiniams leidiniams taikyti trejų metų trukmės finansavimą. Pasak jos, tai jau kurį laiką siūlė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, bet įstatyminės pertvarkos nevyksta greitai.

„Mums šie du, labai aktualūs punktai, atrodo puikūs, bet nepuolame pritarti, todėl, kad siūlo žiniasklaidos modelio tikslai ir struktūros elementai – taryba su senatu, programos, procedūros, ne tik neišreiškia prioriteto kultūrai ir šviečiamiesiems projektams, bet neišreiškia jokio kito vertybinio ir kokybinio parametro. Mums tai kelia nerimą jau ne tik kaip kultūros leidinių atstovams, bet kaip ir piliečiams“, – teigė Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė.

M. Krikštopaitytė taip pat sakė, kad neaiškus Žiniasklaidos rėmimo fondo turinys – kas ir kodėl bus remiama, ką tai duos, kas bus laikoma pasiektu rezultatu, koks bus tikslas. Ji kalbėjo, kad žiniasklaidos įvairovė savaime negali būti tikslu, nes tam valstybė tiesiog neturi pinigų.

„Tai galėtų būti priemonė, o tikslas turėtų būti kokybiška žiniasklaida. Bet tai niekaip neatsispindi“, – sakė M. Krikštopaitytė.

Opozicijos lyderis: norima laikyti žiniasklaidą ant pavadėlio

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas spaudos konferencijoje Seime sukritikavo valdančiųjų ketinimus steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą ir tokiu būdu, pasak Seimo nario, politikai per Kultūros ministeriją įgis teisę teikti finansinę paramą jiems įtinkančiai ar patinkančiai žiniasklaidai.

„Norima valstybę padaryti vieninteliu žiniasklaidos paramos fondo steigėju ir tokiu būdu laikyti žiniasklaidą ant pavadėlio. Priėmus valdančiųjų naujai siūlomą įstatymą apie demokratiją kalbėti neliks jokios prasmės, nes laisva žiniasklaida yra vienas iš demokratijos garantų“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Sabatauskas.

Seimo narys įregistravo pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriuo siūlo nedaryti valstybės vieninteliu fondo steigėju, be to, įspėja apie grėsmes, kad Kultūros ministerija gali atsiakyti būti jau egzistuojančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininku, nes pasakys, kad turi savo fondą. Tokiu būdu ligi šiol veikęs fondas gali būti pasmerktas numirti.

„Valdantieji tarsi neliečia veikiančio fondo, lyg ir sako, jūs dirbkite toliau, bet mes steigiam naują. Dabartinis fondas bus pasmerktas numirti. Savo pataisose siūlau išbraukti tą vienintelį naujo fondo steigėją – valstybę, o fondą kurti senojo pagrindu“, – sako siūlymo iniciatorius.

Socialdemokratas sako, kad įstatyme numatytas draudimas Nacionaliniam transliuotojui gauti pinigų iš Žiniasklaidos rėmimo fondo yra kaip ir normalus, kadangi LRT yra finansuojamas iš biudžeto, tačiau draudimas skleisti informaciją, kuri atspindėtų iš fondo parengtų projektų turinį kvepia cenzūra.

Dėmesys ne tik kultūros, bet ir komercinei žiniasklaidai

Oponentų spaudos konferencijoje apsilankęs Kultūros ministerijos atstovas Deividas Velkas teigė, kad naujas žiniasklaidos paramos modelis rengtas kaip bendras žiniasklaidos modelis – ir kultūrinės, ir komercinės žiniasklaidos.

„Mes suprantame, kad ne pačius geriausius laikus išgyvena ne tik kultūrine žiniasklaida, bet ir komercinė žiniasklaida. Tą tvarumą modelio turime keisti iš esmės“, – sakė jis.

Anot jo, nepaisant to naujas modelis išsaugo dvi pagrindines prioritetines kryptis – kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos.

Projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas paramą skirstys pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis), lietuvių išeivijos (diasporos).

Taip pat įdėtas saugiklis, kad kultūros periodinių leidinių srities projektams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondo lėšų, regionų informacinio skatinimo programai – ne mažiau kaip 35 procentai.

D. Velkas teigė, kad pakeisti Kultūros ministerijos statusą fonde ragino Valstybės kontrolė.

„Sprendimų priėmimas dėl finansavimo yra visiškai atsietas nuo bendrai finansinės kontrolės ką turėtų užtikrinti Kultūros ministerijos skiriamas fondo vadovas“, – aiškino jis.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus BNS atmetė nuogąstavimus dėl galimo paramos žiniasklaidai politizavimo.

„Mano supratimu, politinės įtakos čia nėra ir nelabai gali būti. Fondo steigėjas yra Kultūros ministerija, bet jis samdo ekspertus, jis turi tarybą, turi senatą, kurie sudaryti iš skirtingų organizacijų, skirtingų žmonių ir jie patys sau atstovauja. Kultūros ministerija yra tik tas organas, kuris skiria finansavimą“, – sakė jis.

„Šiuo momentu Spaudos, radijo ir televizijos fonde pinigus skiria Kultūros ministerija, bet jie neturi jokios įtakos, kaip jie išleidžiami. (...) Logiška, kad tas, kas skirsto pinigus, turi turėti bent jau formalų pagrindą žinoti, kas vyksta su tais pinigais, gauti ir matyti ataskaitas“, – aiškino A. Marcinkus.

Jis taip pat teigė, kad projekte teisingai nuo paramos atribota LRT, nes nacionalinis transliuotojas turi savo biudžetą, kuris kasmet didėja.

„Vien LRT biudžetas šiemet padidėjo 4 mln. eurų, tuo metu visai kitai žiniasklaidai skiriama 2,5 mln. eurų. Kur čia yra cenzūra?“ – kalbėjo Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas.