„Iš vienos pusės girdime medikus, kurie skundžiasi blogomis sąlygomis, iš kitos pusės pati ministerija susiduria su nepamatuotu spaudimu ar neadekvačiomis reakcijomis“, – apie įstaigų vadovų reakcijas į mobingą LRT RADIJUI pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Daugiau nei tris mėnesius veikiančiu pasitikėjimo telefonu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sulaukė daugiau kaip 60 pranešimų apie patiriamą psichologinį smurtą darbe. Kol kas konkretūs atvejai nėra sprendžiami.
Savo ruožtu ir toliau pranešama apie pažeidimus: Panevėžio pataisos namuose į darbą neišėjo nė viena slaugytoja. Jos kaltina Panevėžio pataisos namų šeimos gydytoją Rima Šakėnienę mobingu, po kurio patyrė stresą ir buvo priverstos pasiimti nedarbingumą.
A. Veryga LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ teigia, kad jam ši situacija anksčiau žinoma nebuvo, tačiau problemos, su kuriomis susiduria įkalinimo įstaigose dirbantys medikai, girdimos.
„Teisingumo ministerija inicijavo tam tikrus pokyčius. Buvo priimti įstatymų pakeitimai dėl įkalintų asmenų draustumo, kad būtų galima lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirti šiai sistemai. Tai, žinoma, susiję ir su atlyginimais. Kitos sistemos pavaldumo įstaigas būtų sudėtinga komentuoti, bet iš to, ką girdėjau, tai labai panašu į tam tikras vadybines problemas. Būtų sunku tai pavadinti sistemine problema, nes čia kalbama apie konkrečius žmones, apie elgesį su slaugytojomis.
Kai kurie dalykai skamba paradoksaliai. Iš vienos pusės slaugytojai daug metų teigė norintys, kad jiems būtų duodama daugiau įgaliojimų. Lyg ir išgirdau, kad medikų darbas kelia nepasitenkinimą, tačiau tai neturi būti susiję su perkrovimu. [...] Jeigu darbuotojai yra verčiami dirbti ne savo darbą, jie turėtų kreiptis į vadovą ir vadovas turėtų išspręsti šias problemas“, – kalba A. Veryga.
Anot ministro, kai kurių įstaigų vadovai į pasitikėjimo telefoną sureagavo gana adekvačiai, tačiau buvo ir tokių, kurie tvirtino, kad problemos, susijusios su mobingu, tėra ministerijos išsigalvojimas.
„Apskundė mus policijai ir prokuratūrai dėl šmeižto ir panašių dalykų. Iš vienos pusės girdime medikus, kurie skundžiasi blogomis darbo sąlygomis, iš kitos pusės pati ministerija susiduria su nepamatuotu spaudimu ar neadekvačiomis reakcijomis“, – sako A. Veryga.
Vertindamas situaciją Panevėžyje, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis tikina, kad didžiausia problema yra mažesnės įkalinimo įstaigų medikų galimybės pasiskųsti, esą kitose įstaigose dirbantiems medikams apginti savo teises yra kur kas paprasčiau.
„Pasitikėjimo telefonas priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, o kalėjimo medikės priklauso Teisingumo ministerijai. Šis telefonas turėtų būti tarpžinybinis, turėtų būti analizuojamos ir įkalinimo įstaigų medikų problemos“, – akcentuoja R. Garuolis.
A. Veryga pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra visų sveikatos įstaigų steigėja, todėl poveikio galimybės yra ribotos. Jo teigimu, kol kas dėl gautų nusiskundimų aplankyta viena gydymo įstaiga.
„Turėjome mobilios grupės išvyką į gydymo įstaigą, tačiau medikai turėtų suprasti, kad mes atvažiavę negalime nubausti vadovo. Mūsų tikslas – išaiškinti jų (medikų – LRT.lt) teises ir tai, kaip jie gali minėtus atvejus fiksuoti. Buvo ir nerimą keliančių (atvejų – LRT.lt) apie plikimą vandeniu, dėl kurių reikėtų kreiptis ir į policiją, jei yra kūno sužalojimai“, – pažymi ministras.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
